- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-67-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23830-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB „Kauno centro būstas“
- Advokatai
- Virginijus Ražukas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1042-800/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „Kauno centro būstas“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Žaidas“ (nuo 2016 m. vasario 9 d. pakeistas pavadinimas į UAB „Kauno centro būstas“) pateikti ieškovui sutartį su ekspertizę atlikusia UAB „Įraža“, sutartį su rangovu UAB „Ekodara“, rangovo UAB „Ekodara“ atliktų darbų sąmatą, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Ekodara“ atliktus darbus, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Įraža“ atliktą ekspertizę, priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė argumentais, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas daugiabučiame name, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Žaidas“. Minėta bendrovė virš buto Nr. 7A atliko perdangos sutvirtinimo darbus, kurių vykdymo išlaidas turi padengti visi savininkai. Ieškovas 2015 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti duomenis apie atliekamus darbus, kadangi tai susiję su bendraturčių išlaidomis. Atsakovas iš esmės į ieškovo prašymą neatsakė ir dalies reikalaujamų duomenų nepateikė. Tokiu būdu atsakovas užkirto kelią ieškovui, kaip vartotojui, įsitikinti atsakovo reikalavimo apmokėti už administravimo paslaugas bei pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumu.Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui 2015 m. spalio 19 d. pateikė raštą Nr. Ž_RI_15_671 su priedais, kuriame išsamiai paaiškino, kokiu pagrindu yra vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) perdangos sutvirtinimo darbai, todėl laiko, kad administratorius atliko visus privalomus veiksmus informuojant ieškovą apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Administratorius neturi pareigos pateikti kiekvienam interesantui vidinių įmonės dokumentų/sutarčių kopijų. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovui atvykti į atsakovo būstinę ir vietoje susipažinti su sutarčių, atliktų darbų aktų originalais, tačiau ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo iki 2016 m. vasario 25 d.
II Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Kauno centro būstas“ pateikus ieškovui A. B. susipažinimui Girstupio g. 3, Kaune, daugiabučiame name atliekant administratoriaus funkcijas, sudarytą sutartį su ekspertizę atlikusia UAB „Įraža“, sutartį su rangovu UAB „Ekodara“, rangovo UAB „Ekodara“ atliktų darbų sąmatą, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Ekodara“ atliktus darbus, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Įraža“ atliktą ekspertizę, sudaryti galimybę gauti kopijas, arba leisti fiksuoti dokumentus techninėmis priemonėmis. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Kauno centro būstas“ ieškovui A. B. 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ savo veikloje vadovaujasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A-899 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, Civiliniu kodeksu, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Minėti teisės aktai nepateikia detalesnio namo savininko veiklos apibrėžimo, pagal kurį būtų galima spręsti, su kokia konkrečiai informacija, dokumentais turi teisę susipažinti gyventojas, todėl darė išvadą, kad gyventojas turi teisę gauti visus duomenis apie namo, kuriame jam priklauso butas ar kitos patalpos valdymą, tvarkymą, veiklos vystymą ir organizavimą, turinčius įtakos jo, kaip gyventojo, kurio namą administruoja atsakovas, teisių ir pareigų turiniui.Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra tam tikra informacija apie šalių susitarimo apimtį, asmenų kodus, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, pateikdamas dokumentą susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims, turėtų jį pvz. nuasmeninti, kad jie negalėtų identifikuoti konkretaus asmens, kurio asmens duomenys yra nurodyti tame dokumente, o kitos tame dokumente esančios informacijos teikimas neturėtų būti ribojamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip administratorius privalo patalpų savininkams pateikti informaciją apie pvz. pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, kaupiamųjų įmokų dydžio (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-899 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.5 punktas), kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų sąrašą, reikalauti jį pakeisti 5.2. punktas, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą. Į pirkimo komisiją kviečią dalyvauti patalpų savininkų išrinktą atstovą 5.7. punktas, sutartys su rangovais negali būti objektu su kuriuo draudžiama susipažinti.Minėtos taisyklės ir kiti teisės aktai nedraudžia patalpų savininkui teisę į informaciją įgyvendinti dokumentų turinį fiksuojant pvz. techninėmis priemonėmis, teismas darė išvadą, jog ieškovui tokia teisė nebuvo užtikrinta. Nustatyta, kad ieškovui buvo leista susipažinti su dokumentais, tačiau neleista daryti kopijų ar fotografuoti turimomis techninėmis priemonėmis, todėl sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą sudaryti galimybę pasidaryti ieškinyje nurodytų dokumentų kopijas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (50 %), t. y. 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 20,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą – 520,50 Eur padidinti iki 1041,00 Eur. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis valstybinės kalbos vartosenos požiūriu yra ydingai suformuluota ir tai sudaro prielaidas ją aiškinti ir suprasti dvejopai. Šis neapibrėžtumas atitinkamai lemia apeliacinio skundo motyvavimą. Jeigu laikyti, kad ginčijamu sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pirmiausia pateikti ieškovui A. B. susipažinimui sudarytą sutartį su ekspertizę atlikusia UAB „Įraža“, sutartį su rangovu UAB „Ekodara“, rangovo UAB „Ekodara“ atliktų darbų sąmatą, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Ekodara“ atliktus darbus, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Įraža“ atliktą ekspertizę, ir po to sudaryti galimybę gauti minėtų dokumentų kopijas, arba leisti fiksuoti dokumentus techninėmis priemonėmis, tai reikia pripažinti, kad teismas ieškinį tenkino visiškai ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai 50 procentų sumažino ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Net ir laikantis prielaidos, kad ginčijamu sprendimu teismas konstatavo, jog ieškovui A. B. sutartis su ekspertizę atlikusia UAB „Įraža“, sutartis su rangovu UAB „Ekodara“, rangovo UAB „Ekodara“ atliktų darbų sąmata, dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą už UAB „Ekodara“ atliktus darbus ir dokumentai, patvirtinantys apmokėjimą už UAB „Įraža“ atliktą ekspertizę, jau yra pateikti susipažinimui ir įpareigojo atsakovą sudaryti ieškovui galimybę gauti minėtų dokumentų kopijas, arba leisti fiksuoti dokumentus techninėmis priemonėmis, vis tiek pripažintina, jog teismas neturėjo pagrindo 50 procentų sumažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šio ginčo dalykas nėra informacija, kurią teismas traktavo, kaip atsakovo pateiktą ieškovui. Šio ginčo dalykas yra informacija, kurios atsakovas nepateikė. Atsakovas atsisakė pateikti dalį ieškovo prašomos informacijos. Atsakovo atsisakymas įformintas UAB „Žaidas“ 2015 spalio 19 raštu Nr. Ž_RI_15_671. Ieškinys reiškiamas siekiant apginti ieškovo teisę gauti tą informaciją, kurią atsakovas 2015 spalio 19 rašte Nr. Ž_RI_15_671 nurodė kaip neteiktiną. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę tinkamai gauti informaciją, susijusią su visais dokumentais, nurodytais ieškinio reikalavime. Ieškovo reikalavimai jokioje dalyje nebuvo atmesti, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, tuo pačiu neturėjo pagrindo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas per pusę sumažinti ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Sprendime teismas padarė išvadą, jog atsakovas leido ieškovui susipažinti su dokumentais ir laikė, jog ieškinys tokioje situacijoje traktuotinas kaip tenkintinas iš dalies. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas leido ieškovui susipažinti su visais ieškinio reikalavime nurodytais dokumentais, nes ieškovas, atvykęs į atsakovo veiklos vietą, negalėjo susipažinti su dokumentais, kurių toje vietoje nebuvo, tačiau atsakovas tai padarė jau bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, ieškovo reikalavimus atsakovas pripažino ir ėmėsi iš dalies vykdyti jau po to, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turėjo spręsti, jog ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių ieškovo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas padarė tikėtiną rašymo apsirikimo klaidą sprendime nurodydamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Šis rašymo apsirikimas taptų neaktualus, jei apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškovo apeliacinį skundą ir pakeistų Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą – iš atsakovo UAB „Kauno centro būstas“, juridinio asmens kodas 149650823, ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidintų iki 1041 Eur.Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: UAB „Žaidas“ pateikė ieškovui 2015 m. spalio 19 d. raštą Nr. Ž_RI_15_671 su priedais, kuriuo išsamiai paaiškino, kokiu pagrindu yra vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo Girstupio g. 3, Kaunas perdangos sutvirtinimo darbai. Tai reiškia, kad administratorius atliko visus privalomus veiksmus informuojant ieškovą apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šias aplinkybes konstatavo teismas skundžiamame sprendime, nurodydamas, kad atsakovas, faktiškai tinkamai įvykdė savo pareigą ir pateikė ieškovui jo prašomą informaciją, tai, kad ieškovui informacijos buvo nepakankamai, arba informacija jam pasirodė esanti ne išsami, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas savo pareigos neįvykdė visiškai.Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas apribojo apelianto (ieškovo) teisę gauti informaciją apie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priežiūros vykdymą. Be kita ko, pirmos instancijos teismas išaiškino, kad teisės aktai nedraudžia bendrasavininkiui gauti dokumentų kopijas ar jas pačiam pasidaryti turimomis techninėmis priemonėmis, todėl ši teisė ieškovui turi būti užtikrinta. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tenkino tik dalį ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 520,50 Eur.Apelianto apeliacinis skundas paremtas sprendimo teksto interpretacijomis, o ne realiai teismo padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis. Manytina, jog tiek neproporcingai bylos apimčiai ir sudėtingumui ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmoje instancijoje, tiek bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje parodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti iš bylos vedimo. Pažymėtina, jog ieškovui atstovauja jam pavaldus darbuotojas – advokato padėjėjas, kas kelia abejones dėl tarpusavio susitarimo tarp ieškovo ir jo atstovo buvimo. Susipažinus su apeliaciniu skundu, matyt, jog ieškovas visiškai neturi svaraus pagrindo apeliacijai ir iš tikrųjų nesiekia gauti dokumentų kopijų dėl daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros. Kaip jau buvo minėta, informacija ieškovui buvo pateikta, o dokumentų kopijas ieškovas galės pasidaryti sprendimui įsiteisėjus, kas užtruks dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje. Laikytina, jog ieškovo tikrieji motyvai yra ne veikti už greitą ginčo išsprendimą, o siekis pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.Apeliantas nurodo, kad sprendimo rezoliucinė dalis valstybinės kalbos vartosenos požiūriu yra ydingai suformuluota ir tai sudaro prielaidas ją aiškinti ir suprasti dvejopai, tačiau iš teismo sprendimo spręstina, jog ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl teismas nepagrįstai 50 procentų sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nustatyta, kad ieškovas A. B. pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui sutartį su ekspertizę atlikusia UAB „Įraža“, sutartį su rangovu UAB „Ekodara“, rangovo UAB „Ekodara“ atliktų darbų sąmatą, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Ekodara“ atliktus darbus, dokumentus, patvirtinančius apmokėjimą už UAB „Įraža“ atliktą ekspertizę. Tokiu būdu ieškiniu buvo pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškovui buvo leista susipažinti su dokumentais, tačiau neleista daryti kopijų ar fotografuoti turimomis techninėmis priemonėmis, todėl sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Kauno centro būstas“ pateikus ieškovui A. B. susipažinimui (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name atliekant administratoriaus funkcijas prašomus dokumentus, sudaryti galimybę gauti kopijas arba leisti fiksuoti dokumentus techninėmis priemonėmis. Teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovo ieškinys patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 520,50 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstoma teismo išvada dėl ieškinio ir (ar) priešieškinio išsprendimo, 3 punkte – kad į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įeina nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pirmosios instancijos teisme turi būti išsprendžiami visi nagrinėjami materialiniai teisiniai reikalavimai, nes teismas paprastai turi pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė vieną materialinį reikalavimą – dėl įpareigojimo atsakovą pateikti dokumentus ieškovui, dėl kurio ir pasisakė pirmosios instancijos teismas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui dėl įpareigojimo pateikti dokumentus teismas padarė išvadą, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalis ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamu sprendimu nenurodė, koks ieškovo reikalavimas atmestas, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovą pateikti jam dokumentus, o teismas sprendimu tik sudarė galimybę ieškovui pačiam pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškovo materialinis teisinis reikalavimas nebuvo visiškai patenkintas taip kaip jis buvo pareikštas ieškinyje.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovą A. B. pirmosios instancijos teisme teisnių paslaugų sutarties, sudarytos 2015 m. spalio 26 d., pagrindu atstovavo advokato padėjėjas Virginijus Ražukas. Ieškovas A. B. už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui Virginijui Ražukui 2016 m. kovo 3 d. sumokėjo 1000 Eur, o valstybei 41 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, siekia pasipelnyti iš atsakovo, nes ieškovą atstovavo jam pavaldus advokato padėjėjas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi, pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, kuris pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ( toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas. Šių rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgus į minėtose rekomendacijose nustatytus kriterijus matyti, kad už suteiktas advokato padėjėjo paslaugas sumokėta 1000 Eur suma neviršija maksimalių dydžių, tačiau nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205. Teismų praktika. 2005, 24). Įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga, išnagrinėta teismo posėdyje, kuris užtruko šiek tiek daugiau nei vieną valandą, taip pat, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš atsakovo priteisti pusę ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atitinka ne tik CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir minėtas rekomendacijas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje galimai padarė rašymo apsirikimo klaidą šioje instancijoje nesvarstytini, nes apeliantas gali pasinaudoti CPK 276 straipsnyje nustatyta teise kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.