Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-09-26 nutarimą Nr. 2.1.5-81 dėl reikalavimo pašalinti teisės aktų pažeidimus ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-11-21 nutarimą Nr. 2.1.5-92. Nurodė, kad prokuroro reikalavimai imtis priemonių pašalinti teisės aktų pažeidimus yra nepagrįsti, nes pagal Kultūros vertybių registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 105, 177 punktą, Kultūros vertybių registre registruojamos vertinimo tarybos aktu (aktais) apibrėžtos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos, todėl Kultūros vertybių registre pagrįstai registruotos vertinimo tarybos 2016-02-09 aktu Nr. KPD-RM-627/1 apibrėžtos Trakų senamiesčio teritorijos ribos. Skundžiami nutarimai neteisėti, nes jais įsiterpiama į ginčą, nagrinėjamą administracinėje byloje Nr. eI-3442-561/2017 dėl Trakų senamiesčio teritorijos ribų.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodomų aplinkybių, juos analizavo ir vertino, argumentavo savo išvadą. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl neatlikto ar netinkamai atlikto tyrimo, nesurinktų, neištirtų ar netinkamai įvertintų duomenų, o visi pareiškėjo argumentai yra susiję su teisės normų taikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-12 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog 2017-09-26 ir 2017-11-21 nutarimai priimti laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Iš nutarimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad prokuroras nustatė, jog 2017-09-26 nutarimo priėmimo metu Kultūros vertybių registre nebuvo duomenų apie kultūros paveldo objekto, t. y. Trakų senamiesčio (unikalus objekto kodas 17114), teritoriją ir apsaugos zonas patvirtinančio teisės aktą registruojančio registro įrašo kodą, kad specialusis planas Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas Nr. T00043474, saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paveldo objektas ar vietovė, pavadinimo (kad tai Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis), institucijos, atsakingos už kultūros paveldo objekto ar objektų apsaugą. Be to, prokuroras nustatė, kad Kultūros vertybių registre kultūros paveldo objekto – Trakų senamiesčio – teritorija pažymėta pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016-02-09 aktu Nr. KOPD-RM-627/1 nustatytas ribas, o ne pagal teritorijų planavimo dokumentą – Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 1996-07-17 įsakymu Nr. 71 patvirtintą AB „Paminklų restauravimo institutas“ parengtą „XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimą“. Taigi, teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priėmusi nutarimą reikalauti pašalinti teisės aktų pažeidimus, surinko duomenis, reikalingus pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms ištirti, pagal turimą kompetenciją įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-12 nutartį bei skundžiamus Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-09-26 ir 2017-11-21 nutarimus. Nurodo, jog teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, tačiau aplinkybės tose ir šioje bylose nėra tapačios.2017-09-26 prokurorės nutarimas Nr. 2.1.5-81 ir 2017-11-21 nutarimas Nr. 2.1.5-92 yra neteisėti, nes jais įsiterpiama į ginčą, nagrinėjamą administraciniame teisme, reikalavimas teisme ir departamentui grindžiamas tuo pačiu motyvu. Tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsprendus ginčą ir įsiteisėjus sprendimui dėl Trakų senamiesčio teritorijos ribų, atsiras pagrindas jas galutiniai pažymėti Kultūros vertybių registre.Prokuroras šio savo procesinio veiksmo (kodėl ginant viešąjį interesą pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą su administracinėje byloje dar neišspręstu ginču susijęs reikalavimas vėl ginant viešą interesą pateikiamas pagal PĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą) nemotyvavo, todėl teismo išvada, jog prokurorė, priėmusi skundžiamus nutarimus, pagal turimą kompetenciją įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti ir jas motyvavo, neteisinga.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiami 2017-09-26 ir 2017-11-21 nutarimai neįsiterpia į ginčą, nagrinėjamą administracinėje byloje, nes Kultūros vertybių registras atlieka tik išviešinimo funkciją.Nors pareiškėjas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-75- 916/2016 aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms, akcentuotina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodoma nuostata yra bendra, principinė (kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo išvadą), praktika yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko skundžiamus prokurorų nutarimus galioti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo argumentui, jog šios ir civilinių bylų Nr. 3K-3-501/2012, e3K-3-75-916/2016 faktinės aplinkybės nėra tapačios, sutiktina ir su suinteresuoto asmens teiginiu, jog teisės aiškinimo taisyklė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra priklausoma nuo bylų besiskiriančių faktinių aplinkybių, ji yra bendro pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia taisykle vadovavosi, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016). Taigi, toks kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu tiek tuo atveju, kai prokuroras atsisako ginti viešąjį interesą, tiek atveju, kai PĮ 19 straipsnio 3 dalį pagrindu įgyvendina savo įgaliojimus. Priešingas aiškinimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai, paneigtų PĮ vientisumą ir sistemiškumą.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog tai, kad vyksta administracinis procesas administracinėje byloje Nr. eI-3442-561/2017, nesuteikia pagrindo spręsti, kad ginčo nutarimus priėmę prokurorės kaip nors pažeidė proceso normas. O aplinkybė, kad ginčo nutarimų priėmimas nemotyvuotas minėtos administracinės bylos kontekste, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prokurorės, priėmusios skundžiamus nutarimus, pagal turimą kompetenciją įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti ir jas motyvavo, yra neteisinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo nutarimai motyvuoti pakankamai, jų priėmimas neturi būti grindžiamas, detalizuojant jų santykį su visais tuo momentu vykstančiais teisminiais ar kitais teisiniais procesais, nes tai nepagrįstai apsunkintų prokurorų įgaliojimų pagal PĮ vykdymą.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-12 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.