Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-381-317/2011

Teisėja Birutė Drozdienė Proceso Nr. 20-1-00624-2007 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.1.; 2.4.7.

2011 m. lapkričio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, gynėjui Rolandui Tamašauskui, išteisintajai Z. K., nukentėjusiajai V. L., jos atstovui advokatui Ruslan Mazurov, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios V. L. apeliacinius skundus dėl 2011 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Z. K. pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. kaltinta nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 2 d., t.y. tuo, jog susitarusi su V. L., kad tam, jog V. L. galėtų gauti 121 000 Lt kreditą iš AB (duomenys neskelbtini) banko, sudarys su ja apsimestinį V. L. priklausančio namo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sandorį, po kurio sandorio šalims neturi pereiti pirkėjo ir pardavėjo teisės ir pareigos, t.y. Z. K. neturėjo įgyti nuosavybės teisės į namą ir žemės sklypą, tačiau turėdama išankstinį tikslą nesilaikyti šio susitarimo, o tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą, 2005-06-22 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), sudarė su V. L. apsimestinę namo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad V. L. šį turtą parduoda, o Z. K. perka, kad turtas parduodamas už 330 000Lt, kad Z. K. sumokėjo V. L. 209 000Lt, taip apgaule įgijo didelės - 900 000Lt vertės svetimą, V. L. priklausantį turtą, kurį 2006-12-22 Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini), pardavė kaip savo A. G. už 330 000 Lt.

Z. K. kaltinta nusikalstama veika numatyta LR BK 300 str. 1 d., t.y. tuo, jog 2005 m. rugpjūčio 23 d., siekdama savo naudai apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, suklastojo tikrą dokumentą - darbo užmokesčio pažymą apie savo UAB „(duomenys neskelbtini) gaunamą atlyginimą, joje įrašydama jai žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn., iki 2005 m. liepos mėn., jos atlyginimas yra 23100Lt, nors iš tikrųjų jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 buvo 2855 Lt, ir minėtą, žinomai suklastotą pažymą panaudojo, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) bankui 121 000 litų kreditui gauti.

Z. K. kaltinta ir nusikalstama veika numatyta LR BK 300 str. 1 d., t.y. tuo, jog 2005 m. gruodžio 20 d., siekdama savo naudai apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, suklastojo tikrą dokumentą- darbo užmokesčio pažymą apie savo UAB „(duomenys neskelbtini) gaunamą atlyginimą, joje įrašydama jai žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn., jos atlyginimas yra 20700Lt, nors iš tikrųjų jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 buvo 2855Lt, ir minėtą, žinomai suklastotą pažymą panaudojo, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) bankui 40 000 litų kreditui gauti.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroro nuomone, bylos aplinkybių neatitinka teismo išvada dėl paties namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorio esmės. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu V. L. ir Z. K. parodė, kad namas bei žemės sklypas iš tikrųjų realiai nebuvo parduodami. Tai padaryta buvo tam, kad būtų gauta paskola, kurios jokiu kitu būdu V. L. negalėjo gauti.

Apelianto nuomone, bylos aplinkybių neatitinka ir teismo išvada, kad V. L. nesilaikė susitarimo su Z. K. mokėti banko įmokas. Nukentėjusioji V. L. dokumentais įrodė, kad Z. K. jai buvo skolinga 6000 Lt., o 8000 Lt ji pervedė Z. K. į sąskaitą. Be to, nukentėjusioji sumokėjo 20 000 Lt V. P., padengdama Z. K. išduotą vekselį. V. P. parodymai, kad šiuos 20 000 lt skolinosi V. L., vertintini kritiškai, kadangi nustatyta, jog V. P. buvo išduotas įgaliojimas registruoti Z. K. apgaule įgytą turtą ir ji žinojo apie vėlesnius nesąžiningų įgijėjų sandorius. V. L. nebuvo jokios prasmės skolintis iš jos 20 000 lt, kadangi ji turėjo gauti paskolą iš banko. Apelianto teigimu, gavusi pinigus, Z. K. nemokėjo sutartų įmokų bankui. Be to, naudodamasi tuo pačiu turtu, ji paėmė dar vieną- 40 000 Lt paskolą.

Skundo nurodoma, jog kaltinimo Z. K. dėl veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. esmė yra ta, kad jau sudarydama apsimestinį sandorį su V. L. ir susitarusi su ja, kad sandorio šalims neturi iš tikrųjų pereiti pirkėjo ir pardavėjo teisės ir pareigos, o Z. K. neturi įgyti nuosavybės teisės į namą ir žemės sklypą, Z. K. turėjo išankstinį tikslą nesilaikyti šio susitarimo. Subjektyviuosius Z. K. nusikalstamos veikos požymius, t.y. tai, kad ji neketino laikytis susitarimo su V. L., o siekė apgaule įgyti svetimą turtą, patvirtina nustatyti byloje objektyvūs įrodymai:

Visų pirma, ji davė melagingus parodymus dėl to, kad V. L. jai nedavė jokių lėšų mokėti banko įmokas, neigė, kad buvo skolinga V. L., kad ji padengė jos skolą. Be to, Z. K. suklastojo pažymas apie jos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini) ir patvirtino jas bendrovės antspaudu. Z. K. įdėjo skelbimą į laikraštį, nurodydama namo kainą, žymiai mažesnę nei rinkos. Apie planuojamą namo pardavimą Z. K. nieko nepranešė V. L., su kuria ją siejo susitarimas. Apelianto teigimu, abejonių kelia visi vėlesni namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoriai.

Prokuroro nuomone, yra visiškai nelogiškos ir teismo išvados dėl Z. K. inkriminuoto dokumentų klastojimo. Teismas remiasi tik Z. K. parodymais, kad tai galėjo padaryti V. L.. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog būtent Z. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)' direktorė, pas ją buvo bendrovės antspaudas, kad tik ji galėjo duoti nurodymus buhalterei dėl pažymos išdavimo. Liudytojas A. B. parodė, kad imant paskolas, būtent Z. K. bendravo su juo. Baudžiamoji byla Z. K. vadovaujantis LR BK 95 str. 1 d. b) p., dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 300 str. 1 d. turėjo būti nutrauką, kadangi yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

Apelianto nuomone, skiriant Z. K. bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį( padarytas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį –(nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (padarytas savanaudiškas nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadiją(nusikaltimas baigtas), kaltininko asmenybę(kaltinamoji neteista, charakterizuojama patenkinamai), į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, kaltinamajai skirtina reali, tačiau mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o nukentėjusiosios V. L. ieškinys tenkintinas.

Apeliantės nuomone, visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti išvadą, kad Z. K., sudarydama su ja tariamą pirkimo-pardavimo sandorį, sieke ją apgauti ir užvaldyti jai priklausantį turtą. Todėl, apeliantės nuomone, kaltinamosios veika atitinka nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Gaunant pagrindinę ir papildomą paskolas, Z. K. pateikė bankui pažymas apie gaunamas pajamas, kurios buvo suklastotos. Šiose pažymose buvo suklastoti duomenys apie Z. K. pajamas, gaunamas UAB „SITT". Teismas, vertindamas šias pažymas, padarė klaidingą prielaidą, kad pažymas galėjo suklastoti ne kaltinamoji. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog pažymose nurodytai įmonei vadovavo Z. K. ir būtent ji valdė įmonės antspaudą, kuriuo patvirtintos pažymos, o duomenys apie gaunamas pajamas įrašyti į minėtas pažymas neatitinka tikrovės. Šios pažymos buvo panaudotos su tikslu gauti paskolą, todėl Z. K. turi būti pripažintina kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 300 str. 1 d. Kadangi Z. K. apgaule įgijo jai priklausantį turtą, kuris yra įkainuotas 900000 litų, todėl jai padaryta tokio dydžio materialinė žala, kuria ir prašo priteisti iš Z. K..

Išteisintoji Z. K. atsikirtime į prokuroro bei nukentėjusiosios V. L. apeliacinius skundus nurodo, jog apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. Ji atkreipia dėmesį į tai, jog pirkimo-pardavimo sandorio sudarymu buvo suinteresuota V. L., nes ji turėjo didelių įsiskolinimų bankui. Juos ji padangė pardavusi namą ir su žemės sklypu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros bei nukentėjusios apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais. Nukentėjusioji V. L. bei jo atstovas prašė prokuroro bei nukentėjusiosios skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais. Išteisintoji Z. K. ir jos gynėjas advokatas R. Tamašauskas prašė prokuroro ir nukentėjusiosios V. L. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios V. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Z. K. atžvilgiu dėl veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. padarymo priėmė išteisinamąjį nuosprendį. LR BK 2 str. 4 d. nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką.

Z. K. pareikštame kaltinime nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu – 2005-06-22 pagal LR BK 182 str. 2 d. atsakė tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Svetimu turtu laikomas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas pagrindu civilinių sutarčių, kurių viena yra pirkimo–pardavimo sutartis. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, kai sutarties sudarymo momentu šalys išreiškia tikrą savo valią. Tuo tarpu sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, patys savanoriškai perleidžia kaltininkui turtą ar teisę į turtą manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turinčias reikšmės savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 2, 3 punktai). Būtent apgaulė ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto.

Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, neabejotinai ir neginčytinai turi būti įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus. Turi būti įrodyta, jog jis numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o suklaidintas asmuo jam perduos turtą arba teisę į turtą. Būtina nustatyti, jog kaltininkas iš anksto norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamoji Z. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino. Ji parodė, jog su A. L. buvo pažystama apie 10 metų. Kadangi A. L. turėjo finansinių problemų t.y. buvo skolinga Medicinos bankui, 2005 m. paprašė jos pagalbos. Ji paprašė, kad Z. K. fiktyviai nupirktų A. L. namą bei žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini). Jos susitarė, jog A. L. namo ir žemės pirkimui Z. K. paims iš (duomenys neskelbtini) banko kreditą, o patį namą ir žemę įkeis šiam bankui. Visus reikiamus dokumentus tvarkė A. L.. Namo ir žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp jų buvo pasirašyta 2005-06-22 Notaro biure. Pagal judviejų susitarimą tą pačią dieną toje pat notarinėje kontoroje ji pasirašė ir įgaliojimą V. L. bei V. P.. V. L. ji suteikė įgaliojimus disponuoti savo turtu, o V. P. pasirašė įgaliojimą atstovauti įvairiose institucijose susijusiose su įsigytu turtu.

Z. K. teigė, kad 2005-06-27 V. L. ją nusivežė į (duomenys neskelbtini) banką, kur ji pasirašė kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteiktas 121000 litų kreditas, iš kurio 67130,61 Lt buvo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už V. L. įmonės „I(duomenys neskelbtini)“ prievolę, likusieji- 53869,39 Lt pervesti į asmeninę V. L. sąskaitą. V. L. prašymu 2005-06-22 ji pasirašė su V. P. paprastąjį vekselį, pagal kurį ji tariamai pasiskolinusi 20000 Lt, tačiau pinigų realiai ji nesiskolino. Šią sumą vėliau padengė V. L.. Be to buvo sudaryta papildoma kredito sutartis. Dėl to, 2006-02-06 ji su V. L. lankėsi banke pas vadybininką A. B.. Buvo reikalinga pateikti bankui pažymą apie 6 mėnesių jos gaunamą uždarbį. Pažymas apie jos gaunamą 3300 Lt uždarbį surašė V. L., tačiau pasirašė ji pati. Pažymoje buvo nurodyta kaip finansininkė V. K., tačiau ji tokio asmens nepažįsta, o ją į pažymą įrašė V. L.. Pastaroji buvo nusivežusi ją Kaune pas nepažįstamą moterį ir toji pasirašė ties K. pavarde. Taigi, to pasėkoje papildomai buvo gautas 40000 litų kreditas būsto remontui, tačiau šie pinigai buvo atiduoti V. L.. 2005-10-04 mokėjimo pavedimu V. L. pervedė į jos asmeninę sąskaitą 8000 litų ir pažadėjo kad ir toliau mokės pinigus kredito grąžinimui. Vėliau ji pinigų kredito gražinimui nebedavė. Neturėdama lėšų kredito grąžinimui, Z. K. apie tai informavo V. L., tačiau ši visaip išsisukinėjo, vengė su ja susitikti. Netekusi kantrybės ir neturėdama pinigų banko kredito gražinimui, ji kreipėsi į banką ir gavo banko sutikimą parduoti jau jos vardu įregistruotą ir jai priklausantį namą bei žemės sklypą. Šiuo klausimu pas ją į Šiaulius buvo atvykęs E. M., kuriam ji vėliau išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą parduoti jai priklausantį turtą bei atstovauti ją. Namo pardavimo metu pati ji nedalyvavo, o ją atstovavo E. M.. Pardavus namą bei žemės sklypą, pinigų ji negavo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. L. patvirtino, jog Z. K. pažįsta apie 20 metų. Ji paaiškino, jog 2005 metais turėjo finansinių įsipareigojimų, t.y. buvo įsiskolinusi (duomenys neskelbtini) apie 70 000 Lt. Kadangi Z. K. buvo jos gera draugė, tai nuvyko su ja pasitarti, ką jai daryti. Be to, Z. K. jai buvo skolinga 6000 Litų už maisto papildus. Kadangi kitaip jai nebuvo įmanoma gauti paskolos įsiskolinimams gražinti, tai su Z. K. ji susitarė, jog jos sudarys jai priklausančio namo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, kuriam laikui perleis Z. K. savo namą ir žemės sklypą. Ši paims iš kito banko paskolą namo pirkimui, o dalį pinigų perves jai. Pirkimą pardavimą bei paskolą jos sutarė įregistruoti laikinai, kol ji finansiškai sustiprės, o kuomet gaus pajamų, gražins Z. K. paskolą ir namą vėl persirašys savo vardu. Ji gavo iš banko leidimą parduoti įkeistą turtą, padarė turto įvertinimą ir 2005-06-22 notaro biure, dalyvaujant jai, jos vyrui ir Z. K., buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ji pardavė Z. K. savo namą ir žemės sklypą. Sutarties pasirašyme V. P. nedalyvavo. Pasirašant minėtą sutartį buvo nurodyta, jog turtas parduodamas už 330 000 Lt, dalis pinigų-209 000 Lt sumokėta grynais, o 121 000 Lt turėjo būti pervesta iš (duomenys neskelbtini) banko. Iš 121 000 Lt sumos 67 130,61 Lt buvo pervesta Medicinos bankui kaip V. L. įsiskolinimas, o likusi dalis – 53 869,39 Lt pervesta jai į sąskaitą. Kadangi Z. K. buvo skolinga jai 6000Lt, tai turėjo padengti ir šią skolą. Mirus Z. K. sūnui, ji į Z. K. sąskaitą pervedė 8000 Lt sūnaus laidotuvėms bei paskolos dengimui. Dar 20000 Lt ji apmokėjo už vekselį, kurį buvo išdavusi V. P.. 2006 metais sužinojo iš Z. K., kad pastaroji paėmė antrą paskolą. Z. K. ji buvo nusivedusi į banką, patikrino jos sąskaitą, radusi 1000 Lt nuėmė nuo jos sąskaitos. 2006 metais, pagerėjus finansinei padėčiai, ji nuvyko į banką, kad persirašyti namą savo vardu. Vadybininkas A. B. pareikalavo, kad ji atvyktų kartu ir Z. K., tačiau pastaroji atvykti vengė. Vėliau ji sužinojo, kad Z. K. jos namą pardavė.

Prokuroras skunde nemotyvuotai teigia, jog Z. K. sukčiavimo esmė yra ta, kad sudarydama apsimestinį sandorį su V. L. ir susitarusi su ja, kad sandorio šalims iš tikrųjų neturi pereiti pirkėjo ir pardavėjo teisės bei pareigos t.y. Z. K. neturėjo įgyti nuosavybės teisės į namą ir žemės sklypą, ji turėjo išankstinį tikslą nesilaikyti šio susitarimo. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog subjektyviuosius Z. K. nusikalstamos veikos požymius, t.y. tai, kad ji neketino laikytis susitarimo su V. L., o siekė apgaule įgyti svetimą turtą, patvirtina nustatyti byloje objektyvūs įrodymai. Su tokiu byloje esančių duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismo kolegija negali sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Z. K. ir V. L. sudarė įstatymais reglamentuotą civilinį teisinį sandorį: gera valia susitarė, jog namas ir žemės esantys (duomenys neskelbtini) bus perkamas-parduodamas ir įregistruotas Z. K. vardu. Z. K. namą ir žemės sklypą įgijo teisėto sandorio būdu, jokios apgaulės įgyjant butą nenaudojo. Priešingai, pati nukentėjusioji, siekdama grąžinti paskolą Medicinos bankui, siekė, kad būtų sutaryta prikimo-pardavimo sutartis, kad Z. K. paimtų banko paskolą, kuria V. L. galėtų padengti savo finansinius įsipareigojimus Medicinos bankui.

Nors nukentėjusioji V. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog ji su Z. K. sudarė apsimestinį pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau tokius jos argumentus paneigia pati pirkimo–pardavimo sutartis. Iš jos turinio matyti, jog sutartis buvo sudaryta abiejų šalių gera valia, jokių apribojimų perkamo nekilnojamojo turto atžvilgiu sutartyje nebuvo numatyta. Sandoris įvyko realiai, jo pagrindu Z. K. įgijo nuosavybės teisę į namą ir žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Z. K. sudarydama pirkimo-pardavimo sandorį elgėsi visiškai nebūdingai sukčiautojai, t.y. ji neslėpė savo asmenybės, prisistatė savo vardu, pati kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, t.y. prisiėmė finansinius įsipareigojimus, nes paskola buvo suteikta jos vardu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. L. įsipareigojo mokėti bankui Z. K. prisiimtus paskolos įsipareigojimus ir kartą pervedė jai 8000 litų paskolos grąžinimui. Nors V. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog Z. K. privalėjo dengti paskolą ir iš savo pinigų, nes jis yra už ją grąžinusi 20 000 litų V. P., tačiau su tuo negalima sutikti, nes liudytojos V. P. parodymais nustatyta, jog ji kaltinamosios iki 2005-06-22 prikimo-pardavimo sutarties sudarymo nepažinojo. Minėta liudytoja gerai pažinojo V. L., kuriai ne kartą buvo skolinusi pinigų ir 20 000 litų ji paskolino V. L., o ne Z. K.. Kadangi pastaroji sutiko pasirašyti vekselį tai vekselis buvo surašytas ne V. L., o Z. K. vardu. Kolegijos nuomone, nepaneigiami Z. K. parodymai apie tai, jog įsipareigojimą mokėti bankui kreditą ir palūkanas už gautą Z. K. kreditą buvo prisiėmusi V. L., kadangi Z. K. neišgalėjo grąžinti bankui kredito. V. L. tokio įsipareigojimo nevykdė-nepervedinėjo pinigų, jai buvo žinoma apie kredito grąžinimo problemas. Tačiau V. L. nesiėmė jokių veiksmų, jog kreditas būtų grąžintas bankui. Z. K. teisėtai sudarytos sutarties pagrindu nuosavybės teise buvo įgijusi namą ir žemės sklypą, turėjo teisę savo nuožiūra turtą valdyti ir juo disponuoti, perleisti įstatymų nustatyta tvarka bet kuriam asmeniui. Todėl, nesant pardavimo sandorį varžančių rašytinių susitarimų, Z. K. teisėtai pardavė jai nuosavybės teisė priklausantį namą ir žemės sklypą. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. G., E. M., A. B., R. V., V. P., L. J., A. Š., N. D., B. S. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia, jog Z. K. turėjo išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kad 2005-06-22 notaro biure sudarė su V. L. apsimestinę namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, ir taip apgaule įgijo didelės 900 000 Lt vertės svetimą turtą, kurį 2006-12-11 pardavė kaip savo. Nuosavybės teisę Z. K. įgijo teisėtai, sutarties sudarymo momentu šalys išreiškė tikrą savo valią, apgaulės svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti viena kitos atžvilgiu nenaudojo. Byloje nėra duomenų, jog įgydama turtą Z. K. siekė suklaidinti turto savininkę ir ją suklaidino, kad V. L. turtą jai perleido jos suklaidinta. Tad apylinkės teisme ištirti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad apgaulės požymių Z. K. veiksmuose nėra nustatyta ir jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip LR BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Dėl šios priežasties kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas išteisinti Z. K. nenustačius jos veikoje LR BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties - yra pagristas ir teisėtas.

Dėl veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos)

Apylinkės teismas Z. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) išteisino, nes nustatė, jog jis nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.

Kolegija, įvertinusi surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė, jog Z. K. 2005 m. rugpjūčio 23 d. suklastojo tikrą dokumentą-darbo užmokesčio pažymą apie savo UAB „(duomenys neskelbtini) gaunamą atlyginimą, įrašydama joje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. liepos mėn. jos atlyginimas buvo 23100Lt, nors iš tikrųjų jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 buvo 2855 Lt, šią žinomai suklastotą pažymą panaudojo, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) bankui 121 000 litų kreditui gauti.

Be to, Z. K. 2005 m. gruodžio 20 d. suklastojo tikrą dokumentą-darbo užmokesčio pažymą apie savo UAB „(duomenys neskelbtini) gaunamą atlyginimą, įrašydama pažymoje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. jos atlyginimas buvo 20700 Lt, nors iš tikrųjų jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 buvo 2855Lt, šią žinomai suklastotą pažymą ji panaudojo, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) bankui 40 000 litų kreditui gauti.

Pagal LR BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nors kaltinamoji Z. K. tvirtina, jog pažymomis bankui dėl kreditų gavimo rūpinosi V. L., o ant pažymų ji pasirašė tik dėl draugiškumo, tačiau tokius jos teiginius paneigia byloje esantys įrodymai.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų matyti, jog 2003-12-08 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini) kurios generaline direktore buvo Z. K.. Ji kaip įmonės vadovė turėjo žinoti ir žinojo savo gaunamų pajamų dydį. Neabejotinai ji žinojo, kad jos pasirašytose 2005-08-23 ir 2005-12-20 pažymose nurodyti duomenys apie jos atlyginimą neatitinka tikrovės. Tai, kad 2005-08-23 ir 2005-12-20 pažymose (duomenys neskelbtini) bankui buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateikti duomenys (t. 3 b .l. 182).

Aptarti duomenys patvirtina, jog Z. K., siekdama gauti iš (duomenys neskelbtini) banko 121 000 litų kreditą bei 2005-08-23 įrašydama į pažymą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. liepos mėn. jos atlyginimas buvo 23100 Lt(nors iš tikrųjų jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 buvo 2855 Lt) ir joje pasirašydama, suklastojo tikrą dokumentą - darbo užmokesčio pažymą apie savo gaunamą atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini) Šią žinomai suklastotą pažymą ji panaudojo, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) bankui 121 000 litų kreditui gauti. Tokie jos veiksmai neabejotinai atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 300 str. 1 d. požymius.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad 2005-12-20 siekdama gauti 40 000 litų kreditą iš (duomenys neskelbtini) banko, Z. K. suklastojo dar vieną tikrą dokumentą - darbo užmokesčio pažymą apie savo UAB „(duomenys neskelbtini) gaunamą atlyginimą. Įrašydama jai žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. jos atlyginimas buvo 20700 Lt(nors iš tikrųjų jos atlyginimas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 buvo 2855 Lt) ir šią žinomai suklastotą pažymą pateikdama ją (duomenys neskelbtini) bankui 40 000 litų kreditui gauti, ji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1d.

Byloje nustatyta, jog Z. K. pažymas apie savo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. liepos mėn. ir laikotarpiu nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. suklastojo tyčia. Tai ji padarė suvokdama, kad klastoja tikrus ir juridinę reikšmę turinčius dokumentus, be kurių jai nebūtų suteikta paskola. Panaudodama šiuos suklastotus dokumentus siekiant gauti kreditus iš banko, ji turėjo numatyti ir numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo.

LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Įstatymas numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 95 str. 1d. 1 p. b p.p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Z. K. abi LR BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas padarė 2005-08-23 ir 2005-12-20. LR BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį Z. K. būtų slėpusis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ar padariusi naują nusikalstamą veiką. Kadangi šiuo metu jau yra suėję Z. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 300 str. 1d. (dvi nusikalstamos veikos) senaties terminai, byla pagal LR BK 300 str. 1d. jai turi būti nutraukta. Todėl naikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nuosprendžio dalis, kuria Z. K. pagal LR BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) buvo išteisinta, o jos atžvilgiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų numatytų LR B 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) nutrauktina (LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 d., 327 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 d., 327 str. 1 d.

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios V. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendį dėl atskirų nusikalstamų veikų - dėl veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. (padaryto 2005-08-23) ir veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. (padarytos 2005-12-20), dėl kurių Z. K. buvo išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Vadovaujantis LR BK 95 str., LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., Z. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. (padarytos 2005-08-23) bei LR BK 300 str. 1 d.(padarytos 2005-12-20) baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas senaties terminams.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.