- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-862-290/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-574 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., o pabaiga – 2021 m. birželio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-574 nutarė nuteistajam S. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, elektriko, statybininko-apdailininko, staliaus ir elektros suvirintojo specialybes, įgijo autokrautuvo vairuotojo pažymėjimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė ir padarė išvadas, jog šiuo metu neįmanoma jo toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas lakoniškai konstatavo, kad jo pažanga vis dar nėra pakankama, o jis pats gali būti linkęs nusikalsti (tokios išvados yra grindžiamos tik teismo prielaidomis, pagrįstomis jo padaryto nusikaltimo pobūdžiu) ir jam gali būti sudėtinga integruotis visuomenę. Tokie teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Teismas negali savo išvadų apie jo ateities veiksmus ir jo elgesį grįsti padaryto nusikaltimo aplinkybėmis ar jo elgesiu prieš bausmės atlikimo pradžią. Teismas privalo įvertinti ne tai, koks buvo jo elgesys prieš bausmės atlikimo pradžią, o tai, kaip kito požiūris į vertybes atliekant laisvės atėmimo bausmę, elgesys ir jo suvokimas apie taisyklių laikymąsi, koks yra jo dabartinis požiūris į visuomenėje priimtų moralinių ir elgesio normų laikymąsi.
4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus paskutinį kartą buvo baustas prieš daugiau nei 4 metus, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, už gerą elgesį yra skatintas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo elgesys, priešingai nei teigiama nutartyje, kito tendencingai teigiama linkme, kas patvirtina daromą jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teismas (jeigu jau vertino jo padarytus pažeidimus prieš daugiau nei 4 metus) privalėjo ne tik konstatuoti jo padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau privalėjo įvertinti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo pobūdį bei tai, už ką šios nuobaudos jam buvo skirtos. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuobaudos jam buvo skirtos už mažareikšmius vidaus taisyklių pažeidimus. Jo padarytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų pobūdis neleidžia daryti išvadų, jog padaryti pažeidimai prieš daugiau nei 4 metus šiuo metu jį neigiamai charakterizuoja ir apibūdina kaip linkusį nesilaikyti nustatytų taisyklių. Jis yra dirbantis asmuo, jam pavedamus įvykdyti darbus stengėsi ir stengiasi atlikti gerai, darbe drausmės nepažeidinėja, nusiskundimų gauta nebuvo, darbo pobūdžiui neišrankus. Jis su savo šeimos nariais ryšius palaiko, bendrauja, yra lankomas, vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Aplinkybę, jog jis nekelia jokios grėsmės visuomenei, patvirtinta ir tai, kad jam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus. Jis laikėsi ir laikosi tų taisyklių, kurių privalo laikytis trumpalaikių išvykų metu, jo elgesys trumpalaikių išvykų metu buvo ne vieną kartą tikrintas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Jam taip pat buvo suteikta teisė išvykti į namus atostogų, todėl tai taip pat rodo pačios pataisos įstaigos teigiamą požiūrį į jį, jo elgesio pokyčius bei keliamą grėsmę visuomenei. Taip pat, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, ir ši rizika visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į žemą jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, naujų nuobaudų nebuvimą, skirtus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti sprendžiamas klausimas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog S. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. anksčiau teistas keturis kartus, tarp jų už išžaginimą, chuliganizmą, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt., o šiuo metu bausmę atlieka už nesunkaus (nesunku sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) ir labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą – nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. S. Š. anksčiau yra taikytos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – areštas, bauda, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis vėl padarė naują, šįkart nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu S. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (36 balai pagal OASys metodiką), tačiau nuo paskutinio vertinimo ši rizika sumažėjo tik 2 balais. Be to, statiniai svertiniai balai sudaro 32 balus, o 4 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Be to, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė vien teigiamai, net 15 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir iš jų 9 kartus buvo baustas drausmine tvarka, taip pat 5 kartus jam buvo taikytos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Nuteistasis paskutiniu metu pažeidimų nebedaro, yra skatinamas, tačiau šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, dirba, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje ir kt., tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog S. Š. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.