Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-350/2011

Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00146-2010-5

2011 m. lapkričio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal LR BK 152 str. 1 d. 45 parų areštu, pagal LR BK 149 str. 3 d. (2010-03-22) laisvės atėmimu 7 metams, pagal LR BK 149 str. 3 d. (2010-04-05) laisvės atėmimu 7 metams, pagal LR BK 149 str. 3 d. (2010-04-08) laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies jas sudėjus paskirta galutinė devynių metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad siekdamas seksualinio bendravimo, vulgariais veiksmais priekabiavo prie nuo jo priklausomos nepilnametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, o būtent: laikotarpyje nuo 2009 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2010 m. kovo mėnesio vidurio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, kambaryje ir pirtyje, tiksliai nenustatytu laiku, du arba tris kartus per savaitę ir tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip 42 kartus, siekdamas seksualinio bendravimo, prieš nepilnametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), valią, vulgariais veiksmais, tai yra kišdamas savo ranką nukentėjusiajai A. M. po rūbais, ranka liesdamas ir glostydamas nukentėjusiosios krūtis, kišdamas savo ranką nukentėjusiajai už kelnaičių, ranka liesdamas nukentėjusiosios sėdmenis, seksualiai priekabiavo prie nuo jo priklausomos, tai yra išlaikytinės nepilnametės dukters A. M..

Taip pat jis, nuteistas už tai , kad 2010 m. kovo 22 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, A. M. kambaryje, fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasipriešinimą, bei pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl pavartoto smurto, tai yra smogęs ranka jai vieną smūgį į veidą bei jėga paguldęs ją ant lovos, prievarta nurengęs visus drabužius bei ją užgulęs, uždėjęs ranką jai ant kaklo ir grasindamas pasmaugti, jėga praskėtęs kojas ir įvesdamas varpą į makštį, lytiškai santykiavo su A. M. prieš jos valią, tai yra natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją nepilnametę A. M..

Taip pat jis, nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 5 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, A. M. kambaryje, fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasipriešinimą, bei pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl pavartoto smurto, tai yra jėga paguldęs ją ant lovos, prievarta nurengęs visus drabužius bei ją užgulęs, uždėjęs ranką jai ant kaklo ir grasindamas pasmaugti, jėga praskėtęs kojas ir įvesdamas varpą į makštį, lytiškai santykiavo su A. M. prieš jos valią, tai yra natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją nepilnametę A. M..

Taip pat jis, nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 8 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, A. M. kambaryje, fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasipriešinimą, jėga paguldęs ją ant lovos, ją užgulęs, grasindamas pasmaugti, jėga praskėtęs kojas ir įvesdamas varpą į makštį, lytiškai santykiavo su A. M. prieš jos valią, tai yra natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją nepilnametę A. M..

Nuteistasis S. M. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį, prašydamas jį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, daromas išvadas išimtinai grindė jį kaltinančiais įrodymais, padarė esminių LR BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pažymi, kad Biržų rajono apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiąja pripažintos A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus neatsižvelgė į jos psichinę sveikatą, depresiškumą, emocinį nestabilumą ir polinkį fantazuoti. S. M. nuomone, A. M. neobjektyvius parodymus, duodamus tikslu jį apkalbėti galėjo sąlygoti jo, kaip įtėvio, griežtas auklėjimas į kurį ji reaguodavo labai liguistai ir priešiškai. Nurodo, kad tokie nukentėjusiosios veiksmai, kaip tariamo išžaginimo metu sukruvintos patalynės išmetimas į konteinerį ar jos išskalbimas, tokiu būdu naikinant nusikaltimo pėdsakus, prieštarauja logikai ir negali būti vertinami kaip jo kaltės įrodymai. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į I. M., kuri yra A. M. sesuo parodymus, kad tariamo išžaginimo naktį - 2010-03-22 ji miegojo su A. viename kambaryje, o kitos dienos ryte niekas jokių smurto žymių ant nukentėjusios veido ar kūno nematė, ką patvirtino ir jų motina - A. M.. S. M. teigimu I. M. auklėtoja E. P., taip pat teisme pažymėjo, kad 2010-03-23 į mokyklos bendrabutį su seserimi atvykusi A. buvo linksma ir guvi, apie jokią prievartą jos atžvilgiu neužsiminė. Apeliantas nurodė, kad vertinant jo veiksmus dėl kaltinimų 2010-04-05 išžaginus A. M. nebuvo atsižvelgta į tai, kad jos parodymai iš esmės prieštaravo tiek jos motinos A. M., tiek sesers I. M. parodymams, kad tądien niekas nepastebėjo jokių smurto žymių ant jos veido, kad ji jokios patalynės nekeitė ir neplovė, kaip ir tokių aplinkybių niekas negalėjo patvirtinti ir dėl kaltinimo išžaginus ją trečią kartą - 2010-04-08, kai nukentėjusioji parodė, kad po išžaginimo ji niekam nematant, vėl išplovusi patalynę ir tik tada paskambinusi mokyklos socialinei darbuotojai L. M. ir papasakojusi apie išžaginimus. Ką ši paneigė, teisme nurodydama, kad apie išžaginimus A. M. jai papasakojo ne telefonu, o grįžusi į mokyklą po pavasario atostogų. Apeliantas mano, kad teisme apklaustų liudytojų: G. G., L. M., D. J., Ž. S. parodymai neva patvirtinantys jo kaltę neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes iš esmės atkartoja minėtoms liudytojoms A. M. pasakotas aptariamų įvykių išgalvotas aplinkybes. S. M. teigimu, kaip vienas iš įrodymų paneigiančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus turėtų būti vertinamas A. M. sutikimu įrašytas pokalbis, patvirtinantis, kad ji dėl įtėvio griežtumo, nesitikėdama, kad gali kilti tokios pasekmės, jį apkalbėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nukentėjusios pripažinimo, kad dar iki 2010 m. kovo 22 d. ji turėjo lytinių santykių su A. M., kurių metu apelianto nuomone ir galėjo būti pažeista mergystės plėvė. Be to, neatsižvelgus į tai, kad A. M. nuo 2010 m. pradžios serga menstruacijomis, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ekspertų rastas kraujas ant čiužinio ir paklodės vienareikšmiškai yra atsiradęs dėl išžaginimo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymus skirti minėto įrašo fonoskopinę ekspertizę bei apklausti teismo posėdyje pačią nukentėjusiąja pripažintą A. M. pažeidė LR BPK reikalavimus ir bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis atiduotas teismui ir kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad S. M. kaltė grindžiama visa eile įrodymų. Iš tikrųjų, S. M. kaltė nuosprendyje pagrįsta išimtinai tik nukentėjusiąja pripažintos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Visi kiti byloje esantys įrodymai, kurie nuosprendyje įvardinti kaip įrodantys S. M. kaltę, yra arba išvestiniai iš A. M. parodymų (liudytojų - socialinių darbuotojų L. M., G. G., iš dalies ir D. J. bei Ž. S. parodymai apie tai, ką jos sužinojo iš pokalbių su A. M., t.y. šios liudytojos atpasakojo tą patį, ką joms anksčiau pasakojo A. M.), arba netgi paneigiantys A. M. parodymus (nuteistojo S. M., liudytojų A. M., I. M., iš dalies N. V. parodymai, telefoninio pokalbio tarp A. M. ir A. M. įrašas), arba niekaip neįrodantys S. M. kaltės (liudytojos E. P. parodymai, įvykio vietos pažiūros protokolas, specialisto išvada apie A. M. kraujo radimą ant jos lovos čiužinio ir paklodės, teismo medicinos specialisto išvada apie nustatytą A. M. mergystės plėvės pažeidimą, taip pat teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės išvada, kuri buvo padaryta po ekspertų bendravimo su A. M.).

Liudytoja psichologė Ž. S. parodė, jog jai bendraujant su A. M. kilo įtarimų, kad ši gali fantazuoti, prisigalvoti nebūtų dalykų. Šios liudytojos parodymai, taip pat aplinkybė, kad jau 2011-02-02 pokalbio telefonu su A. M. metu A. M. prisipažino apkalbėjusi S. M. akivaizdžiai rodo, jog ji linkusi fantazuoti. To niekaip nepaneigia byloje esanti teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės išvada, kuria, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais A. M. parodymais, laikydamas juos absoliučiai teisingais ir neginčijamais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi pirmos instancijos teismas, nes ekspertizės akte nurodyta, kad jos metu nebuvo nustatytas A. M. padidintas polinkis fantazuoti. Taigi, tokia išvada niekaip nereiškia, jog A. M. atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog ji nelinkusi fantazuoti ar kad ji apie nagrinėjamą įvykį pasakė absoliučiai tiesą. Be to, byloje yra visa eilė dokumentų (minėtas ekspertizės aktas, A. M. charakteristikos), iš kurių akivaizdu, kad ji turi elgesio sutrikimų, kas įpareigoja teismą itin kruopščiai vertinti A. M. parodymus įrodymų viseto kontekste.

Taigi, jau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, byloje buvo pakankamai faktinių duomenų, kad A. M. parodymai apie įvykį yra nenuoseklūs, t.y verčiantys suabejoti jos parodymų teisingumu ir patikimumu, tačiau teismas nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatikrino.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus byloje įrodymų tyrimą ir apklausus A. M. papildomai, pastaroji parodė, kad įvykių, už kuriuos skundžiamu nuosprendžiu nuteistas S. M., nebuvo, ji duodama parodymus apie neva S. M. jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas jį apkalbėjo dėl to, kad ant S. M. tuo metu buvo supykusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokius parodymus A. M. davė būdama kieno nors nusikalstamai įtakota. Tokios įtakos buvimą iš esmės paneigė ir liudytoja N. V., parodžiusi, kad jos girdėtų A. M. ir A. M. pokalbių metu pastaroji vis ragindavo A. M. apie įvykius pasakoti tiesą, o ne bandė ją kaip nors paveikti, kad ji duotų S. M. palankius parodymus.

Taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M., kuris parodė, kad su A. M. vaikų namuose turėjo lytinius santykius.

Tokiu būdu šis liudytojas iš esmės patvirtino tiek A. M. parodymus, duotus apklausos apeliacinės instancijos teisme metu, tiek tai, kad A. M. minėto aukščiau pokalbio telefonu su A. M. metu apie tokius santykius su A. M. sakė tiesą.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. buvo apklaustas praėjus labai ilgam laikotarpiui po įvykio, jo parodymai dalyje, kad jis su A. M. lytiškai santykiavo po to, kai į vaikų namus pastaroji atvyko antrą kartą, kas prieštarauja pačios A. M. parodymams, kad tai įvyko prieš jai išvykstant į namus 2010-03-22, atmestini.

Esant tokiems A. M. ir A. M. parodymams, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad A. M. mergystės plėvę pažeidė S. M.

Be to, apeliacinės instancijos teisme taip pat apklausta liudytoja J. K. parodė, kad apie tai, kad ją žagina patėvis - nuteistasis S. M., jai A. M. papasakojo dar tada, kai į vaikų namus atvyko pirmą kartą, t.y. anksčiau nei kada A. M. nurodė buvusi S. M. žaginama socialinėms darbuotojoms.

Tokie šios liudytojos parodymai taip pat rodo, kad A. M. pirminiai parodymai negali būti laikomi patikimais.

Be to, kaip minėta, byloje nėra surinkta visiškai jokių objektyvių S. M. kaltės įrodymų, t.y. įrodymų, kurie patvirtintų pirminius A. M. parodymus, kad S. M. prie jos seksualiai priekabiavo, ar kad S. M. ją tris kartus išžagino.

Aplinkybė, kad ant A. M. lovos čiužinio ir paklodės buvo rastas jos kraujas, atsižvelgiant ir į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ji iki šių daiktinių įrodymų paėmimo jau sirgo mėnesinėmis, niekaip neįrodo, kad ant šių daiktų su A. M. aplamai buvo lytiškai santykiaujama, o juo labiau, kad ji buvo išžaginta S. M..

Byloje nėra jokių įrodymų, kad tiek nuteistojo S. M. žmona A. M., tiek jo duktė J .M., apklausiamos liudytojomis, būdamos įstatymo nustatyta tvarka įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, būtų davusios melagingus parodymus siekdamos padėti S. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad S. M. kaltę jam inkriminuojamų veikų padarymu įrodo ir tai, kad įvykio vietos apžiūros metu M. šiukšlių konteineryje buvo rastas maišelis su moteriškais apatiniais rūbais. I. M. parodė, kad šie rūbai yra jos ir ji juos išmetė. Šie liudytojos parodymai nepaneigti. Tačiau konteineryje nebuvo rasta jokios patalynės, kurią, jeigu tikėti pirminiais A. M. parodymais, ji ten išmetusi. Ši aplinkybė, kaip ir I. M. parodymai, kad sekančią dieną po neva pirmo išžaginimo, A. M. net neturėjo fizinės galimybės išmesti patalynės, paneigia A. M. pirminius parodymus šioje dalyje.

Taip pat byloje nėra jokių A. M. parodymus, jog A. M. neskalbė patalynės, paneigiančių įrodymų. Jeigu A. M. būtų tai padariusi, A. M. negalėjo nematyti bent jau padžiautos patalynės.

Apibendrinant kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra visiškai jokių neginčijamų įrodymų ne tik, kad S. M. padarė veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau nėra ir jokių įrodymų, kad tokios nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu buvo padarytos.

Apylinkės teismas šioje byloje įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatą, vienus – kaltinančius - parodymus, nesant tam pagrindo dėl to, kad jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, laikydamas prioritetiniais kitų įrodymų atžvilgiu. Taip buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir visos abejonės buvo vertinamos kaltinamojo nenaudai.

Dėl to apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir S. M. atžvilgiu priimamas naujas - išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,-

nusprendė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. M. pagal LR BK 152 str. 1 d. bei pagal LR BK 149 str. 3 d. (2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 epizoduose) išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. M. panaikinti.

Daiktinius įrodymus - čiužinį ir paklodę grąžinti A. M., apatinius rūbus - sunaikinti.