- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-1904-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06228-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10970-584/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 1 926,60 Eur skolą, 1 235,99 Eur palūkanas, 845,86 Eur delspinigius, 131,83 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 9,5 proc. dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos 1 926,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB SEB bankas su atsakovu 2006 03 03 sudarė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl bakas ją nutraukė. 2009 11 06 AB SEB bankas ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš banko perėmė teisę reikalauti iš atsakovo negrąžinto kredito dalį, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitus su skola susijusius mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 926,60 Eur skolą, 422,93 Eur delspinigius, 618, Eur palūkanas, 9,5 proc. dydžio sutartines palūkanas skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos 1926,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 04 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 967,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 04 01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,28 Eur žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis tinkamai vykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sprendė, kad ieškinys yra iš esmės pagrįstas ir įrodytas. Tačiau teismas ieškinio reikalavimą priteisti 1 235,99 Eur palūkanas tenkino iš dalies ir priteisė 618 Eur palūkanas. Teismas, nustatęs, kad reikalavimo teisės ieškovei dėl skolos išieškojimo iš atsakovo perleidimo 2009 11 09 metu palūkanas sudarė 305,60 Eur, o ieškovė ieškinį pareiškė tik 2015 03 30, ieškovės veiksmus, nesiimant priemonių išieškoti skolą anksčiau, vertino lemiančiais neadekvačių palūkanų susidarymą ir suteikiančiais pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl pačios nerūpestingo elgesio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti palūkanas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovės nesiėmimą priemonių išsiieškoti skolą laikė pagrindu perpus sumažinti sutartinių mokėjimo palūkanų dydį, kadangi ieškinio senaties terminai nėra praleisti, o CK nenumato kreditoriaus pareigos imtis konkrečių veiksmų siekiant išsiieškoti skolą. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės įvykdymas natūra, todėl šalių sutartas šių palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, o taikant sutarčių teisės normas. Vartojimo kredito sutartyje numatytos 9,5 proc. sutartinės pelno palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nepriteisti visos palūkanų sumos. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai prieštaringas, kadangi teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, kaip neprotingai dideles, tačiau priteisė vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šį ieškovės reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir AB SEB bankas 2006 03 03 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 03506180500831-09, kurios specialios dalies 2.4 punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjas mokės 9,75 procento palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (b. l. 14). Sutarties bendros dalies 9 punkte nustatyta, kad kredito sutartis galioja tol, kol kredito gavėjas grąžins visą kreditą, sumokės palūkanas, sutartyje ir kainyne nustatytus mokesčius (b. l. 16-18). Kredito sutartis nutraukta. Pirmosios instancijos teismas apeliantės paskaičiuotas 1 235,99 Eur palūkanas sumažino iki 618 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, nes reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo AB SEB bankas ieškovei perleido 2009 11 09 (palūkanos tuo metu sudarė 305,60Eur), o ieškinį ieškovė pareiškė tik 2015 03 30. Apeliantė ginčija būtent šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovės ieškovės prašomą priteisti 1 235,99 Eur palūkanų sumą sumažino iki 618, Eur. Apeliantės skundo argumentai laikytini pagrįstais.
Pagal CK 6.872 str. 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (CK 6.228 str. 1 dalis). Pagal CK 6.228 str. 2 dalį nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi, nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, užėmė pasyvią poziciją, bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieškinį. CK 6.887 straipsnis, galiojęs šalių sudarytos sutarties metu, nustatė, kad vartojimo kredito sutartyje, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma ir palūkanų norma. Ginčo šalių 206 03 03 pasirašytoje vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palūkanų norma – 9,75 procento kredito sumos, bendra kredito kainos metinė norma – 10,48 procento. Esant nurodytoms metinei kredito grąžinimo normai ir palūkanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. Atsakovui, kaip minėta, nepareiškus jokių reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieškinį, sutiktina su ieškovės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti šalių sutartyje nustatytas palūkanas, remdamasis aplinkybe, jog ieškovė savo teises gynė neoperatyviai. Taip pat laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje prieštaringas, nes pelno palūkanas už laikotarpį iki bylos iškėlimo teismas sumažino kaip neprotingai dideles, o nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. iki 1 235,99 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Proporcingai padidintinas ir žyminis mokestis iki 109,28 Eur (b. l. 13), (CPK 93 str. 5d.). Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 7 d., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių pakeisti – padidinti iš atsakovo R. A., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, priteistas palūkanas iki 1235,99 Eur, priteistą žyminį mokestį padidinti iki 109,28 Eur.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. A., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.