- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- AS-426-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02908-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- O. C. Y.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. C. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. C. Y. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas O. C. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas O. C. Y. 2017 m. kovo 22 d. išsiuntė teismui apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimu. Taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo O. C. Y. apeliacinį skundą.
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog yra kitatautis, todėl buvo didžiulė problema susipažinti su teismo sprendimu, teko jį siųsti į laisvę, kad išverstų į jam suprantamą kalbą. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo teisės aktų jam suprantama kalba. Be to, privalėjo ieškoti žmogaus, kuris galėtų parengti skundą, todėl praleido terminą skundui paduoti.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas yra užsienietis, Rusijos Federacijos pilietis, todėl nemoka lietuvių kalbos. Tačiau byloje nėra visiškai jokių duomenų, jog, kaip tvirtina pareiškėjas, kad teismo sprendimą siuntė išversti į laisvę, teisės aktus jam vertė kiti nuteistieji. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie dokumentų vertimus, jų atlikimo terminus, kada jį išsiuntė (jeigu išsiuntė), kada gavo išverstą sprendimą, kada galėjo susipažinti su teisės aktais jam suprantama kalba ir pan., įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.
III.
Pareiškėjas O. C. Y. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį.
Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo teisę gintis. Terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių. Nors jis yra Rusijos Federacijos pilietis, tačiau rusų kalba jam yra sunkiai suprantama. Neturėdamas galimybės susipažinti su teisės aktais jam suprantama kalba, negalėjo tinkamai įvertinti situacijos, taip pat ir jam pateiktą vertimą į rusų kalbą. Pareiškėjas nesupranta, kodėl turėtų pateikti įrodymus, kad siuntė išversti teismo dokumentus į rusų kalbą, kadangi nuteistųjų galimybė pateikti įrodymus yra labai apsunkinta arba net neįmanoma. Pataisos namuose nėra vertėjo, nėra teisės aktų pareiškėjui suprantama kalba, dėl to praranda teisę į gynybą, tokiu būdu pažeidžiamos jo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, paduotą praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2017 m. kovo 22 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, nurodytas apeliaciniame skunde, jo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su teismo nutartimi teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis, nesudarančiomis pagrindo terminą atnaujinti. Nors jis yra Rusijos Federacijos pilietis, tačiau rusų kalbą supranta nepakankamai, kad galėtų įvertinti ir suvokti situaciją bei rusų kalba jam pateiktus teisės aktų ir procesinių dokumentų vertimus. Kadangi galimybė pateikti įrodymus nuteistiesiems yra apsunkinta, tokiu būdu jis praranda teisę į gynybą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2017 m. vasario 14 d., todėl apeliacinį skundą pareiškėjas galėjo pateikti iki 2017 m. kovo 14 d. įskaitytinai. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2017 m. kovo 22 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys, kurių, be kita ko, pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, tik deklaratyviais teiginiais, nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Pareiškėjas atskirajame skunde visgi pripažįsta, kad jam buvo teikiami dokumentų vertimai į rusų kalbą, todėl kritiškai vertinami pareiškėjo teiginiai, kad teismo sprendimą jis siuntė į laisvę išversti į jam suprantamą kalbą. Šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl jo prašymo atnaujinti terminą pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir nepriėmė pareiškėjo O. C. Y. apeliacinio skundo, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. C. Y. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.