- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- 2YT-10543-763/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00775-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- V. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. P., trečiajam-suinteresuotam asmeniui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo H. P. mirties 2004(duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Šis prašymas susijęs su mirusio asmens palikimo priėmimu, palikto turto priėmimo dokumentų išdavimu ir nuosavybės turtui įregistravimu.
Pareiškėjas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad 1998 (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. P., o 2004-(duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas H. P.. Tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) Tėvai testamento neparašė, jų turto paveldėtojai yra pareiškėjas, jo brolis ir sesuo.
Po motinos O. P. mirties dėl jos palikimo jis ir tėvas H. P. kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kur ir buvo pradėta paveldėjimo byla. Dėl tėvui H. P. priklausančios santuokinio turto dalies paveldėjimo (po tėvo mirties) jis kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biurą, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvui priklausančią turto dalį, nes per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos jis nesikreipė su pareiškimu dėl H. P. palikimo priėmimo. Tačiau nežiūrint į tai savo tėvo H. P., mirusio 2004-(duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai valdydamas mirusiojo turtą ir besirūpindamas juo kaip savo turtu. Iki ir po tėvo mirties visą laiką gyveno tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. Jis mokėjo mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją, dujas, šaltą ir karštą vandenį, už buto šildymą. Be to, šį butą remontavo, apšiltino sienas, lubas, pakeitė buto santechniką, langus, duris, sienų apdailą. Po tėvo mirties pasiliko ir naudojosi jo asmeniniais daiktais. (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone, yra jo motinai priklausanti sodyba, kurią jis (pareiškėjas) po motinos mirties priėmė, valdo ir tvarko.Taip pat toje sodyboje jis tvarkosi ir tėvui H. P. mirus. Be jo į tėvams priklausantį turtą galėtų pretenduoti jo brolis V. P. ir sesuo R. P., tačiau pirmasis atsisakė savo paveldėjimo dalies pareiškėjo naudai, o apie seserį jau pora dešimtmečių neturi jokių žinių, nei kur ji gyvena, ar gyva.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 3-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. Šį butą tėvai įgijo gal dar 1979 m. (jį šeimai skyrė motinos darbovietė) ir jame visi gyveno. Vėliau jis išvažiavo dirbti į Vilnių, sukūrė šeimą ir dabar gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) mieste. Jokių pretenzijų į tėvų palikimą nereiškia, nes brolis V. (pareiškėjas) prižiūrėjo tėvus, vėliau, jiems mirus, liko gyventi tame bute ir ten tvarkėsi kaip savo turtu: remontavo, mokėjo mokesčius ir pan. Apie seserį R. jokių žinių neturi, tik gali pasakyti, kad ji buvo pasukusi klaidžiais gyvenimo keliais ir broliui reikėjo pasirūpinti jos vaiku.
Liudytoja K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad yra pareiškėjo kaimynė, pažinojo jo tėvus, kurie jau yra mirę, bei gali patvirtinti, kad O. ir H. P. esant gyviems ir jiems mirus, tame bute –Švenčionių m., (duomenys neskelbtini), liko gyventi V. P., kuris ir dabar ten su savo šeima gyvena bei tvarkosi kaip to turto savininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo-Valstybės įmonė “Turto bankas” atsiliepime neprieštaravo V. P. pareikštam prašymui, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3-jų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. (butas įregistruotas O. P. vardu). Taip pat O. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Švenčionių r.(b.l.13-15), kad 1998 (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. P., (žiūr. (duomenys neskelbtini) išduoto mirties liudijimo nuorašą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2004-(duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas H. P., (žiūr. mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), nuorašą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), (b.l.8-9). Pareiškėjas V. P., kaip mirus jo motinai taip ir jo tėvui, liko gyventi tėvų namuose ir ten dabar su savo šeima tebegyvena.Nors mirus tėvui dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu į notarą ir nesikreipė, tačiau faktiniu valdymu priėmė palikimą: naudojosi mirusiajam priklausiusiais daiktais bei kitu turtu, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo mokesčius: už sunaudotą elektros energiją, dujas, šilumą, vandenį, komunalinių atliekų surinkimą ir kt.(b.l. 16-25). Pareiškėjas, po savo motinos O. P. mirties 1998(duomenys neskelbtini), kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir jam buvo išduotas liudijimas (b.l.5). Ir nors po tėvo H. P. mirties 2004(duomenys neskelbtini) jis į notarą nesikreipė, tačiau tėvo palikimą priėmė jį valdydamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str.2d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis, per įstatymu nustatytą terminą-tris mėnesius nuo turto palikėjo mirties,padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas turi būti nustatytas teismo tvarka. Norint tinkamai įforminti paveldėjimą pareiškėjas turi kreiptis į notarų biurą, jeigu įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą yra praleistas, turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 526 str., įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Kadangi paveldėjimo byla mirus V. P. tėvui nebuvo užvesta, nustatytas pagal įstatymą terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pagal LR CPK 526 str. 3 d. negalėjo kitokia tvarka gauti valdymo faktą patvirtinančių dokumentų. Suinteresuotieji asmenys -pareiškėjo V. P. brolis V. P. bei VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo reikalavimui, o pareiškėjo sesuo R. P. neatsiliepė į pateiktą V. P. pareiškimą teismui.
Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi jokio pagrindo netikėti pareiškėjo, suinteresuoto asmens V. P. paaiškinimais bei byloje esančių dokumentų tikrumu, jog pareiškėjas po savo tėvo H. P. mirties -2004(duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdami jį valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įstatymų numatyta tvarka priimti palikimą ir įregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kitu būdu, išskyrus teisminį, tai padaryti pareiškėjas neturi galimybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d.8p., 445 str.,448 str. teismas
nusprendė:
V. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. po savo tėvo H. P., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2004-(duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiniu turto valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įstatymo nustatyta tvarka baigti paveldėjimo procedūrą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.