Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiima individualia veikla, teistas šešis kartus, paskutinį kartą nuteistas 2023 m. balandžio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Parodė, kad paskutinius trys metus gyveno adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine B. V.. Jie su ja kartu gyvena apie septynis metus. 2024 m. spalio 2 d. grįžo po darbo namo apie vidurnaktį, buvo blaivus. Pamatė, kad sugyventinė B. V. buvo girta, pastebėjo, jog ji pasiėmė atidėtus pinigus sumokėti už nuomą ir išleido alkoholiui, pirkiniams. Dėl to kilo žodinis konfliktas. 2024 m. spalio 3 d. apie 03.20 val. jie abu buvo virtuvėje, jis su dešine ranka atidarė šaldytuvą, ji stovėjo netoliese, iš šaldytuvo su dešine ranka paėmė butelį degtinės, norėjo išgerti. B. pradėjo atiminėti butelį, sakė, kad jam rytoj reikia į darbą, o jis nematė prasmės dirbti, nes ji prageria visus pinigus, ir kai rankoje laikė butelį degtinės su kaire ranka ją atstūmė, kad ji butelio neatimtų. Tuomet B. nukrito ir atsitrenkė su galva į radiatorių, dėl to jai buvo praskelta galva. Matė, kad pradėjo bėgti kraujas, bet ji žaizdos apžiūrėti neleido, užsidarė tualete. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi pasakė, kad sumušė sugyventinę, todėl atvyko ir policija. Minėtą degtinę gėrė po sugyventinės pastūmimo, kol pareigūnai atvyko išgėrė beveik 0,7 l degtinės, pareigūnams patikrinus blaivumą jie nustatė jam 3,13 promilių girtumo laipsnį. Bute įvykio metu nieko nebuvo. Sugyventinė niekur nedirba, pastaruoju metu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ji daug metų (nuo jaunystės) vartoja narkotines medžiagas. Jis narkotikų nevartoja. Su B. V. po minėto įvykio jokio kontakto nebepalaiko, nebendrauja, jis gyvena pas savo tėvus, ji pas savo tėvus. Su įteiktu įtarimu sutinka, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. spalio 3 d. gautas vyriausiojo patrulio Audriaus Dutkevičiaus tarnybinis pranešimas, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), apie 03.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta 3.13 prom. girtumo, be jokios priežasties, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo sugyventinės B. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. viena ranka (kuria tiksliai nurodyti negalėjo) pastūmė B. V., kuri dėl to krito ir galva atsitrenkė į virtuvėje esantį radiatorių, taip prasiskėlė sau galvą. R. S. draugas Žilvinas jau tuo metu buvo išvykęs. Ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal faktą.

Nukentėjusioji B. V. parodė, kad gyvena su sugyventiniu R. S. apie 5-6 metus. Jau 15 metų yra užregistruota “metadono” (farmakoterapija) programoje, ir kasdien vartoja metadoną. Kitų narkotinių medžiagų nevartoja. 2024 m. spalio 2 d. buvo namuose, sugyventinis R. S. po darbo negrįžo namo, ji jam paskambino, o jis pasakė, kad sutiko draugą su kuriuo išgėrinėja alkoholį. R. paklausė, ar gali atvykti su draugu Ž. (kurio nepažįsta) pas juos pasisvečiuoti. Jie atvyko, buvo jau vėlus metas. Ji buvo blaivi. Jie turėjo su savimi butelį degtinės ir alaus. Jie trise pradėjo alkoholį gerti. Ji išgėrė keturis stikliukus degtinės ir alaus kelias stiklines, ir po to nieko neatsimena, galimai ir daugiau gėrė. Kas toliau vyko negali pasakyti, atsimena tik tai, kad atvažiavo policija, kuri nuvedė R. į savo automobilį, o greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo ją ir sutvarstė galvą. Į ligoninę nevažiavo, neprisimena ar jai siūlė vykti į ligoninę ar ne, ką sakė neprisimena. Jos galvos pakaušyje yra viena žaizda. Ji nepamena, kad ją kas nors stumtų, muštų trenktų jai. Į medikus dėl šio įvykio nesikreipė, žaizdos jai neskauda. Kadangi dėl ko atsirado žaizda pakaušyje ji nežino, todėl įvertinti skausmą iš dešimties balų negali, nes skausmo nejuto. Pareiškimo nerašys, pretenzijų niekam neturi.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad B. V. padaryta žaizda, kuri tikėtina yra kirstinė, pakaušyje, kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, prieš 4-9 paras iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turintį daiktą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – daugiabutis namas trijų aukštų su viena įėjimo laiptine. Užėjus pro laiptinės kuoduotas metalines duris patenkama į namo koridoriaus patalpas. Laiptais pakilus į trečią aukštą prieinama prie durų pažymėtų Nr. 25. Įėjus į butą vonioje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Koridoriaus kairėje yra miegamasis kambarys, kuriame yra sulūžusi dvigulė lova, spintelės tv, po kambarį išmėtyti daiktai, dokumentai. Ant žemės matosi sulūžusi rūbų džiovyklė, ant staliuko matomas rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo. Koridoriaus priekyje yra virtuvės patalpa, kurioje yra sofa, stalas su kėdėmis, virtuvės buitiniai daiktai su technika. Ant virtuvės stalviršio (ties kriaukle ) matoma raudonos spalvos dėmės galimai kraujas. Ant stalo matosi alkoholinių gėrimų tara. Daugiau nusikalamos veikos pėdsakų nepastebėta, įvykio vieta nėra filmuojama.

Iš byloje kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas 2024 m. spalio 3 d. Bendrojo pagalbos centro įrašas. Atidarius garso įrašą programėlėje “Media player” pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92309554741, skambučio pradžia 2024-10-03 03:24 val. Įrašo trukmė – 01:25 min. Girdima kaip paskambinęs vyras, prisistatęs R. S. prašo ko greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jis šiandien smurtavo prieš žmoną, sugyventinę, antrą kartą, yra išgėręs, praskėlė galvą, smarkiai kraujuoja.

Iš byloje kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 2024 m. spalio 3 d. body kameros įrašai.

Įrašas Nr. 1. Pradžia 3.42 val., trukmė 30 min. Pareigūnas užeina į butą, perspėja, kad daromas garso, vaizdo įrašas. Vyro - R. S., esančio virtuvėje, klausia, kas atsitiko. Vyras atsako, kad jis pastūmė sugyventinę. Vyras sako, kad jam reikia mokėti mokesčius, o sugyventinė girta, nieko neatsimena. Sako, kad jis yra susinervinę, iš nervų išgėrė, gėrė ne kartu su sugyventine. Sako, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis sugyventinei paliko pinigų sumokėti už butą, o grįžęs pinigų jau nerado. Tuomet jis susinervino ir ją ranka pastūmė virtuvėje į radiatorių, pats iškvietė policiją. Į pareigūno klausimą atsako, kad tai antras kartas, pirmas kartas (kuris buvo seniau) buvo į staktą. Vyras pučia į alkotesterį, po ko sako, kad prietaisas parodys daug, nes jis gėrė neseniai (rodo į ant stalo stovintį alkoholinio gėrimo butelį). Į virtuvę ateina jo sugyventinė B. V.. R. S. sako, kad jie kartu gyvena apie 7 metus, čia butą nuomojasi. Pareigūnas prašo jo daugiau negerti, o B. V. sako eiti į kambarį, nes atvyko GMP ekipažas. R. S. sako, kad jis buvo su draugu Ž., pavardės nežino. Apie 11 val. R. S. grįžo namo, sugyventinė buvo ten išgėrusi. Tada jis su Ž. pradėjo gerti alų namuose. Tada B. V. pradėjo rinktis savo daiktus, o jis pastebėjo, kad pinigų nėra, iš nervų sulaužė savo telefoną. R. S. sako, kad sugyventinė ir dabar neatsimena, kur jo palikti pinigai, pati niekur nedirba. Tada jis ją pastūmė ir ji galva atsitrenkė į radiatorių. Jis iškarto pradėjo skambinti pagalbai, o Ž. išėjo prieš valandą iki įvykio. Pareigūnas atvykusiems medikams pasako, kad nukentėjusioji buvo pastumta ir prasiskėlė galvą. Po kiek laiko į virtuvę ateina B. V., kurios galva yra apibintuota. Ji sako, kad į ligoninę nevažiuos, atsisako, nes neturės kaip grįžti. Tolesnis pokalbis tyrimui reikšmės neturi.

Įrašas Nr. 2. Pradžia 4.12val., trukmė 5.54 min. Filmuojamas tas pats butas. Į pareigūno klausimą B. V., būdama kambaryje, atsako, kad tai ne R. ją sužalojo, o jo draugas, nes atėjęs norėjo pasirodyti “kietu”. Į pareigūno klausimą ji atsako, kad turi tam draugui pretenzijų, rodo į pakaušio srityje kruviną galvą. Jos pilkas megztinis priekyje yra kruvinas. Pareigūnas iš buto išsiveda R. S. iki tarnybinio automobilio lauke. Kitas pareigūnas sako B. V. likti namuose. Bendroje laiptinėje B. V. sako jam, kad R. draugą ji išvarė, po ko tarp jos ir R. namuose įvyko ginčas, jie susimušė. Kitas pokalbis tyrimui reikšmės neturi.

Įrašas Nr. 3. Pradžia 4.12val., trukmė 5.41 min. Įrašas identiškas įrašui Nr.2, nes filmuojamas kito policijos pareigūno body kamera.

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 6 d., 0.11 val., R. S. buvo nustatytas 1.47 prom. girtumas (el. b. l. 51-52).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties R. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji patvirtino jautusi kaltinamojo netesėtais veiksmais sukeltą fizinį skausmą; policijos pareigūnų kūno kamera padaryti vaizdo įrašai; BPC garso įrašas. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei B. V. fizinį skausmą.

IV. Bausmės individualizavimas

R. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jis konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat būdamas teistas 6 kartus, iš jų 3 kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kas neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Taip pat tai rodo, kad anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Bylos duomenimis, R. S. šiuo metu užsiima individualia veikla, duomenų apie R. S. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

R. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

R. S. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę B. V.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 3 d. 04.30 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 11.53 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 3 d. 04.30 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 11.53 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.