Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam) R. B., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) R. B. atstovo advokato Tomo Leščinsko skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Tauragės apskrities VPK, Institucija) 2025-09-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 424 straipsnio 6 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu minėtam asmeniui paskirta galutinė 1 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių ir transporto priemonės – mopedo „CityCoco“ konfiskavimas, už tai, kad jis 2025-08-14, 12 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo elektrinį mopedą neturėdamas teisė vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai asmeniui dviejų tikrinimų alkoholio matuokliu metu nustatytas mažiausias 0,89 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas, mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, be privalomosios techninės apžiūros, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kaip teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 424 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2025-08-14, 12 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo elektrinį mopedą neturėdamas teisė vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam dviejų tikrinimų alkoholio matuokliu metu nustatytas mažiausias 0,89 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas, mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, be privalomosios techninės apžiūros, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeisdamas KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktų reikalavimus, ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių ir transporto priemonės – mopedo „ CityCoco “ konfiskavimas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą, o šio straipsnio 2 dalyje – už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą.

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. O KET 226 punkte įtvirtinta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad R. B. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo elektrinę transporto priemonę „CityCoco“ būdamas neblaivus, nekilo. Šios aplinkybės tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. neginčijo, pripažinęs, kad minėtą transporto priemonę vairavo išgėręs degtinės ir, kad jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,89 promilių neblaivumas. Byloje esminis ginčas kilo dėl administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje pareiškėjo vairuotos transporto priemonės tinkamo klasifikavimo, t. y. ar ji priskiriama mopedui – ką konstatavo Institucija, ar elektrinei mikrojudumo priemonei, ką teigia ir siekia įrodyti pareiškėjas. R. B. tvirtina, kad jo vairuota transporto priemonė nėra laikoma elektriniu mopedu, o yra laikoma elektrine mikrojudumo priemone, nes ji yra 1 kW galingumo, jos greitis 40 km/h, todėl jai valdyti nereikalinga specialioji teisė, jos nėra registruojamos, joms neatliekama techninė apžiūra ir jos nedraudžiamos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šios priemonės aprašyme nurodyta, jog jos maksimalus greitis yra 50 km/h. KET įstatyme numatyta, jog mikrojudumo priemonės maksimalus greitis iki 25 km/h, o jos galingumas 1 kW. Pareiškėjo vairuota priemonė galingumą, kuris nurodytas KET, atitinka, tačiau jos greitis yra iki 50 km/h. Pareigūnai minėtos priemonės greitį nustatė stebėdami spidometrą stipriai akseleruodami pakeltą ratą be apkrovos. Pareiškėjas priemonę įsigijo 2023 m., jos galingumas tarnavimo laikotarpiu vis silpsta, priemonė važiuoja lėčiau ir trumpiau. Mano, jog trūksta patikimų duomenų, jog būtų galima teigti, kad pareiškėjas vairavo mopedą, kaip, kad pareigūnai pareiškėjo vairuotą priemonę identifikuoja.

Taigi, būtent tinkamas transporto priemonės rūšies nustatymas (klasifikavimas) lemia R. B. atsakomybę tiek dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti, tiek dėl kitų iš to išplaukiančių veiksmų ir atsakomybės už juos – transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civiliniu transporto priemonių draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruota.

Minėtų transporto priemonių sąvokos yra pateiktos specialiajame įstatyme – Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (2022 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija), kurio 2 straipsnio 74 dalyje numatyta, kad transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. To paties straipsnio 31¹ dalyje nustatyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – tai vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. To paties įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, be kita ko, draudžiama vežti keleivius. SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje nurodyta, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Pareiškėjas bei jo atstovas, aiškindami, jog R. B. vairavo elektrinę mikrojudumo priemonę, o ne elektrinį mopedą, remiasi byloje iš viešos erdvės pateiktomis fotonuotraukomis ir jose pateiktu aprašymu, kuriame nurodyta, jog valdyti elektrinį cioperį „CityCoco X7“ nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, jo variklis – 1 000 W, pasirinkus trečią greičio režimą, pasiekiama net iki 50 km/h greitį (maksimalus greitis). Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ginčo transporto priemone yra važiavęs 41 km/h greičiu.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, atsakydama į 2025-12-31 teismo paklausimą, nurodė, kad iš teismo pateiktos informacijos, negali įvertinti ar tokiai transporto priemonei reikalinga techninė apžiūra ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ nėra įgaliota aiškinti norminių teisės aktų nuostatų.

Akcinė bendrovė (toliau ir – AB) „Regitra“, išnagrinėjusi 2025-12-31 teismo raštą, informavo, kad transporto priemonės įregistruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – Registras), jei atitinka visas sąlygas numatytas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte. Transporto priemonės techniniai duomenys Registre tvarkomi pagal pareiškėjų pateiktus transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentus, nurodytus Taisyklių 42 ir 43 punktuose. Transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentuose turi būti nurodyta konkreti transporto priemonės kategorija. Registro objektai yra M, N, O, L ir galingojo keturračio kategorijos transporto priemonės. Pažymėjo, kad pateiktos transporto priemonės nuotraukos negali būti laikomos transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentais. AB „Regitra“ be pateiktų transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentų negali atsakyti į užduotus klausimus: kokiai kategorijai priskiriama Jūsų minima transporto priemonė, ar ji yra Registro objektas, ar gali dalyvauti viešajame eisme. Atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Regitra“ nėra įgaliota institucija nustatinėti transporto priemonių kategorijų, transporto priemonės techninių duomenų.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, atsakydamas į 2025-12-31 teismo paklausimą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas taikomas kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurios didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms – motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, nurodyta transporto priemonė, elektrinis mopedas „CityCoco“ (Citycoco motor WT6060HB 1 000 W), privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jokių kliūčių apdrausti šią transporto priemonę įprastine privalomojo draudimo sutartimi nėra.

Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos transporto priemonės techninės charakteristikos (parametrai): sėdynės aukštis – 70 mm, dvi sėdimos vietos, valstybinio numerio ženklo nėra (neįregistruota), ant prietaisų skydelio užfiksuotas greitis – 76 km/h, naudingoji galia – 1 000 W.

Asmens, padariusio administracinį nusižengimą, kaltę privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai ir teisingai surinko bei įvertino įrodymus, kuriais pagrindė pareiškėjo administracinę atsakomybę. Kaip matyti, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas vairavo elektrinę transporto priemonę, kurios variklio maksimali galia (didžiausioji naudingoji galia) – 1 kW, didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h (pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose transporto priemonės aprašyme nurodyta, jog jos maksimalus greitis net iki 50 km/h, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ginčo transporto priemone yra važiavęs 41 km/h greičiu), faktiškai policijos pareigūnų užfiksuotas R. B. vairuotos transporto priemonės maksimalus greitis – 76 km/h, pareiškėjo vairuota transporto priemonė viršija leistiną (540 mm) elektrinėms mikrojudumo priemonės nustatytą sėdimos vietos atskaitos taško aukštį (išmatuotas aukštis 700 mm), taip pat vietų skaičių (yra dviejų sėdimų vietų), pagal konstrukcinius požymius atitinka mopedo sampratą, todėl darytina išvada, kad ji neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės apibrėžimo ir pagrįstai buvo kvalifikuota kaip elektrinis mopedas. Taigi, nurodyti vairuotos elektrinės transporto priemonės greičio ir konstrukciniai parametrai, viršijantys elektrinės mikrojudumo priemonės parametrus, nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad R. B. aktualiu laiku vairavo ne SEAKĮ numatytą elektrinę mikrojudumo priemonę, kaip jis pats teigia, o elektrinį mopedą, kaip teigia skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, jos atstovas, kuriam yra keliami aukštesni reikalavimai – registracija, draudimas, techninė apžiūra ir specialioji teisė (teisė vairuoti). Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą, pateiktus kompetentingų institucijų atsakymus, į byloje nustatytus R. B. vairuotos transporto priemonės techninius ir konstrukcinius parametrus, taip pat į jo paties nurodytą važiavimo greitį (41 km/h), pritaria Institucijos išvadoms dėl transporto priemonės priskyrimo mopedams, kuriuos vairuojant privalu turėti teisę vairuoti AM kategorijai priskirtas transporto priemones. Tokios transporto priemonės privalo būti įregistruotos nustatyta tvarka, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, nes pareiškėjas viešame eisme dalyvavo su transporto priemone neturėdamas teisės jos vairuoti, kuri neįregistruota nustatyta tvarka bei neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo asmuo pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus ir už tai teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis.

Skunde yra keliamas klausimas dėl nuobaudos bei administracinių poveikio priemonių, tai yra specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Pareiškėjas R. B., atsižvelgiant į tai, kad nuoširdžiai pripažįsta, jog padarė ganėtinai pavojingą KET pažeidimą ir dėl to labai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl jo padaryto nusižengimo nekilusių jokių neigiamų pasekmių, nesudarytos pavojingos situacijos ar padarytos žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeistų kitų KET reikalavimų, taip pat į tai, kad jis yra tik dalinai darbingas (darbingumas tik 35 proc.), jo turtinė padėtis nėra gera ir, kad tai buvo jo turima vienintelė transporto priemonė, prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam paskirti mažesnio dydžio baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti, nekonfiskuoti elektrinės priemonės „CityCoco“.

Aptariant pareiškėjo bei jo atstovo argumentus dėl R. B. Institucijos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo 15 mėn., bei transporto priemonės „CityCoco“ konfiskavimo), atkreiptinas dėmesys į ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą administracinių nuobaudų paskirtį, kurios privalo laikytis tiek institucijos, tiek teismai, o būtent – 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismui leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas, turi nepilnametį sūnų, gim. 2012-01-29, kuris kaip pats teigė, teikia jam išlaikymą – pinigų duoda kai turi galimybę. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi padaręs administracinius nusižengimus bei juos padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kad R. B. per minėtą laikotarpį ne kartą baustas administracine tvarka už šiukščius KET pažeidimus (vairavimą esant neblaiviam, vairavimą, kai teisės vairuoti jokias motorines transporto priemones nėra įgijęs). Pažymėtina, kad po 2025-09-03 priimto nutarimo, pareiškėjas 2025-09-18 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo dviratį neblaivus. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad 2025-08-14 padaryti administraciniai nusižengimai R. B. nebuvo atsitiktinio pobūdžio, asmuo yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų bendro pobūdžio elgesio reikalavimų.

Teismas sprendžia, kad R. B. skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl jo padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo sudaryta pavojinga situacija ar padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, tačiau nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) ar jo terminą sutrumpinti bei neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Taigi, teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad administracinio poveikio priemonės pareiškėjui skirtos pagrįstai.

Kita vertus, teismas atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo sveikatos būklę (nustatytas 35 proc. darbingumo lygis) bei paskirtai baudai esant didesnei nei visoms pareiškėjo gaunamoms mėnesio pajamoms (teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo mėnesines pajamas sudaro 500 Eur), paskirta 1 300 Eur bauda, teismo vertinimu, yra per didelė ir turėtų būti sumažinta. Teismas vertina, kad padaryti pažeidimai nesukėlė neigiamų padarinių, todėl individualiu atveju buvo mažiau pavojingi. 1 300 Eur dydžio bauda kartu su apribojimu pareiškėjui vairuoti transporto priemones yra per griežta ir prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais konstatuotina, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti R. B. paskyrus mažesnę baudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bet paliekant taikytas administracinio poveikio priemones. Teismo įsitikinimu, administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo R. B. atstovo advokato Tomo Leščinsko skundas tenkintinas iš dalies, tai yra Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-03 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl administracinės nuobaudos sumažinimo, keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo R. B. atstovo advokato Tomo Leščinsko skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl paskirtos 1 300 Eur administracinės nuobaudos (baudos) ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 6 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 1 300 Eur baudą sumažinti ir jam paskirti 600 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu pakeisti galutinę skiriamą nuobaudą ir paskirtą 1 300 Eur dydžio baudą sumažinti ir paskirti 600 Eur baudą.

Kitą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės, Jurbarko ar Šilalės rūmus.