- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-181-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45930-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-16 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 33 MGL (1 650 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 22 MGL (1 100 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-10-27 iki 2019-10-28 ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2019-10-28.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019-10-27, apie 10.25 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Rudaminos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie J. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-16 nuosprendį pakeisti ir J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir nepagrįstai neskyrė transporto priemonės konfiskavimo. Byloje yra nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė priklauso nuteistajam J. J., jos vidutinė rinkos kaina – 7 902 Eur be PVM. Prokurorė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenų labiau nei reikia visuotiniams tikslams pasiekti. Pažymi, kad nuosprendyje pasigendama turto konfiskavimo netaikymo pagrindimo, todėl lieka neaišku, kodėl, teismo manymu, būtina nukrypti nuo baudžiamojo įstatymo taikymo bei jo aiškinimo praktikos.
2.2. Prokurorė remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius ir kuri nėra konfiskuojama tik išimtiniais atvejais, kai, pavyzdžiui, turto konfiskavimo taikymas būtų neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje pateikiami motyvai nėra pakankami daryti išvadą, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė BK 72 straipsnio taikymo prasme.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis J. J. prašo skundą atmesti ir prijungti prie bylos medžiagos pažymą apie gaunamą darbo užmokestį. Nurodo, kad prokurorė nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti skiriamas turto konfiskavimas. Pažymi, kad automobilis buvo naudojamas vežant maisto produktus bendruomenės senoliams, vargstančioms šeimoms, neįgaliems asmenims, todėl konfiskavus automobilį šie asmenys patirs neigiamas pasekmes. Nurodo, kad atliekant tiesiogines darbo funkcijas būtina transporto priemonė. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo trys mėnesiai, per šį laikotarpį nuteistasis nepadarė naujų teisės pažeidimų, tai, jo nuomone, patvirtina padaryto nusikaltimo atsitiktinumą. Taikant turto konfiskavimą bus pažeistas proporcingumo principas. Pažymi, kad jam buvo nustatytas girtumas, kuris nežymiai viršijo administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiriančią ribą – 1,59 promilės, kas rodo asmens mažesnį pavojingumą, nurodo, kad veika nebuvo sukelta žalos, tuo metu gatvėje buvo nedidelis eismas, nebuvo pėsčiųjų. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi, padėjo jį atskleisti. Nurodo, kad yra charakterizuojamas teigiamai, iki veikos padarymo dirbo, jo gaunamos pajamos yra minimalios, turi kreditorinių įsipareigojimų, tam, kad galėtų užsidirbti yra gavęs lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinę įskaitą. Remiasi teismų nutartimis, kuriomis nebuvo taikytas turto konfiskavimas, net ir nustačius sunkesnį girtumo laipsnį. Pažymi, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, todėl trečioji, jo manymu, būtų perteklinė.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo J. J. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar paskirta bausmė, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-16 nuosprendis dalyje, kuria J. J. atžvilgiu nuspręsta netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, nepagrįstas, todėl turi būti keičiamas.
6. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. J. automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, tačiau, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl automobilio nekonfiskavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
7. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikoma tik nustačius akivaizdžiai išskirtines aplinkybes, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė.
8. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis kasacine praktika, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, numatyta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, konfiskavimas yra imperatyvus ir netaikytinas tik itin išimtiniais atvejais. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Teismo vertinimu, šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.
9. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas varžytų J. J. labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, apygardos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, nuteistojo interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. J. teistas, teistumas neišnykęs, yra nusikaltimo recidyvas, nors bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2011 m. yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. J. J. nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis, dienos metu vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Byloje nenustatyta, jog J. J. finansinė padėtis būtų itin bloga, nenustatyta, jog jis turėtų išlaikomų asmenų ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad situacija yra išskirtinė.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. J. paskyrė itin švelnias poveikio priemones – mažesnę nei minimalią baudą ir dvi minimalaus termino ir dydžio baudžiamojo poveikio priemones: atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę vieneriems metams ir 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudarančią mažą dalį automobilio, kurį neblaivus vairavo J. J., vertės. Kolegijos nuomone, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Automobilio konfiskavimas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas padarytam nusikaltimui. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-16 nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo J. J. nebuvo konfiskuotas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėta bei nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą tenkinti:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-16 nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistojo J. J. konfiskuoti automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.