Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. B. 2018 m. balandžio 21 d. apie 20:30 val. būdamas prie degalinės „Neste“, esančios Buivydiškių g. 5, Vilniuje, sudavė vieną smūgį šalia stovėjusiam E. L. į kairės pusės žandikaulį, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė ant žemės šalia gulėjusią E. L. priklausančią 15 eurų vertės „Adidas“ kepurę, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam E. L. priklausantį 15 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad važiavo mašina, kai E. su draugais išbėgo į gatvę paskui kamuolį. E. buvo su 6-7 draugais. Jie pasukiojo pirštą prie smilkinio, pradėjo rėkauti. Jis (J. B.) su draugu išlipo pasikalbėti, kodėl jie bėga į gatvę su kamuoliu. Vienas iš E. draugų nusirengė striukę, numetė kuprinę, norėjo muštis. Su E. kilo konfliktas. Jis (J. B.) trenkė E., o jam pačiam trenkė E. draugas, tas, kuris nusirengė striukę. E. iki įvykio pažinojo. Su E. nelabai sutardavo, nepamena, dėl ko prasidėjo neigiami santykiai. Konfliktas kilo, nes jie parodė necenzūrinius gestus, žodžius. Nereikalavo atiduoti kepurę, nesakė duok kepurę arba gausi. Jam sudavė smūgį, jis paėmė kepurę ir nuėjo į mašiną. Kepurę pamatė gulinčią ant žemės, ją paėmė, nes pagalvojo, kad tai jo kepurė. Tik mašinoje pastebėjo, kad tai ne jo kepurė, ją išmetė. Neturėjo tikslo imti kepurės, jos jam nereikėjo, nes turėjo identišką. Jis sudavė smūgį ir iš karto pats gavo smūgį. Po smūgių E. nukrito ir jis (J. B.) nukrito. Smūgį sudavė kumščiu, pripažįsta, kad per karštai sureagavo. Sutinka padengti žalą, padarytą dėl kepurės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. L. parodė, kad vakare sulaukė skambučio iš pareigūnų, nuvykusi į vietą pamatė sūnų, jo veidas buvo patinęs. Greitoji vaiką išvežė į ligoninę. Ji sūnaus draugų paklausė, kas įvyko. Jie paaiškino, kad kamuolys išriedėjo į gatvę, sustojo mašina. J. su draugu pradėjo bėgti link jų. J. pribėgo prie vieno berniuko ir paklausė, kur E.. E. pažinojo J. iš imtynių. Vėliau E. pasakojo, kad jis suprato, jog jie sustojo dėl jo, nes J. jo draugų nepažinojo. E. sakė, kad J. reikalavo atiduoti kepurę, nes kitaip gaus. E., kad neatimtų kepurės, ją numetė ant žolės. J. paėmė nuo žolės, E. bandė atimti, bet gavo smūgį. Jeigu nebūtų E. draugų, nebūtų iškviesta greitoji. J. paėmė kepurę ir nubėgo į mašiną. Už kepurę žalos neatlygino. Civilinį ieškinį palaiko. Kai E. lankė sportą, tai sakydavo, kad J. spjaudosi, numeta drabužius. Kurį laiką E. nelankė sporto. E. aiškino, kad J. kalbinėjosi prie kai kurių sportininkų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis ir visi liudytojai yra nepilnamečiai (14-15 metų), todėl į teisiamąjį posėdį nebuvo šaukiami, prašymų juos apklausti teisme papildomai nebuvo pareikšta, jų parodymai buvo paskelbti.

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. jis buvo kartu su savo 4 draugais K. M., B. K., V. I. ir S.. Vakare maždaug apie 20.00 val. ėjo link Lidlo (kuris yra Šeškinėje). Ir einant pastebėjo juodos spalvos BMW, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Bet kažkas iš draugų juos užsirašė ir perdavė pareigūnams. Kai automobilis važiavo pro juos, jis pastebėjo pažįstamą veidą, tai buvo J. B., su juo, kai dar buvo trečioje klasėje, kartu lankė graikų-romėnų imtynes. Einant pastebėjo, kad minėtas automobilis sustojo prie Buivydiškių g. esančios degalinės, degalinės pavadinimo jis neprisimena, ir pastebėjo, kad iš automobilio išėjo du asmenys. J. B. išlipo iš priekinės keleivio pusės, o kitas vaikinas, kurį jis matė pirmą, nematė iš kurios vietos jis išlipo. Jie išlipę iškarto pradėjo bėgti į jų pusę. Jie išsigando ir taip pat pradėjo bėgti. B. su K. pradėjo bėgti tiesiai, o jis su kitais likusiais dviem draugais pradėjo bėgti į kitą pusę. Paskui jis sustojo ir pamatė, kad jo draugus B. ir K. jau pasigavo J. B. su kitu vaikinu. Jie nesimušė. Kai pamatė, kad jie jau nebėga ir šalia stovi J. su nepažįstamu vaikinu, tarp jų buvo žodinis konfliktas ir nusprendė prieiti prie jų. Kai jis prie jų priėjo, J. B. draugas iškarto jam pasakė, o žiūrėk pas jį tokia pati kepurė kaip ir pas tave. Tada J. B. pasakė duoti kepurę, arba gaus. Jis kepurės nedavė ir numetė ją į šalį, kad J. negalėtų jos pasiekti. Tada J. staiga paėmė tą kepurę, o jis norėjo ją atimti iš jo rankų, tačiau sulaukė vieno smūgio į žandikaulį, nuo ko pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Kiek iš draugų suprato, jie iš karto pasišalino iš įvykio vietos. J. draugas, kuris buvo šalia, jo nemušė ir jo draugų niekas nemušė. Vairuotojas iš BMW išlipęs iš mašinos nebuvo. Veido bruožų jo neįsidėmėjo. Kažkas iš jo draugų iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kepurė buvo pavogta „Adidas“ - 15 eurų vertės. Kad J. B. turi brolį dvynį, jis žino, bet jų veido bruožai skiriasi, todėl tikrai ten buvo J., o ne P. B.. Nuo smūgio patyrė fizinį skausmą (b.l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. su draugais nusprendė nueiti pažaisti į futbolo aikštę prie Impulso Šeškinės mikrorajone. Kartu buvo S. G., E. L., V. I. ir K. M.. Jie susitiko apie 15.00 val. ar 16.00 val. dienos. Kai pažaidė futbolą, vakare apie 19.00 ar 20.00 val. visi kartu nusprendė eiti į parduotuvę Lidlą, esantį šalia Impulso. Kai ėjo, jis važiavo su riedlente, už jo buvo jo draugai ir vienas iš draugų – K. M. spyrė kamuolį ir jis nubėgo jo paimti. Po to maždaug po minutės laiko ar dviejų žiūri, kad į jų pusę bėga nepažįstamas asmuo ir bėga K. mojuodamas rankomis, kad jiems tuoj kažkas bus. Jis rankų gestais parodė. Po to suprato, kad jis bėga prie jų, ir visi pabėgo, bėgo link krūmų, ir du nepažįstami paaugliai pasivijo jį pirmą. Jie pasakė, kur tavo draugai, jis jam nieko ir nepasakė, tik kažkur pabėgo, jie jo nemušė ir fizinio skausmo nenaudojo, gal paėmė tik už striukės. Po to jo draugai visi išėjo iš krūmų. Tada prie šalia esančios degalinės privažiavo senas BMW automobilis iš jo niekas neišėjo. Kai iš krūmų išėjo jo draugai, jie visi priėjo prie jo. Tarp paauglių buvo E. L.. Tie du paaugliai pradėjo kelti žodinį konfliktą, buvo agresyvūs. Vienas iš tų nepažįstamų paauglių E. pasakė duok kepurę nes gaus. E. pasakė ne. Ir jam iš karto vienas paauglys sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Jis tų vaikinų vardų nežino. E. nukrito ant žemės, atrodo jis sąmonės neprarado, tik gulėjo ant žemės. Po kelių sekundžių K. M. vienam iš paauglių davė atgal. Ir iš karto tie du paaugliai grįžo į BMW automobilį, atsisėdo į galinę sėdynę ir išvažiavo. Priekyje buvę keleiviai iš mašinos neišlipo. K. iškvietė policiją ir šitą visą situaciją papasakojo policijos pareigūnams. Kepurę du paaugliai išsivežė su savimi. Prieš juos jie smurto nenaudojo, tik vienas iš paauglių sudavė E. į veido sritį. Numerius BMW pasakė policijos pareigūnams, šiuo metu neprisimena (b.l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. jis su draugais E., B., V. ėjo žaisti futbolo. Žaidė prie Impulso, Šeškinės mikrorajone. Susitiko maždaug 15.00-16.00 val. ir visi kartu nuėjo žaisti futbolo. Po to norėjo užeiti į Lidlą. Važinėjo riedlente. Pro šalį pravažiavo juodos spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje važiavo 4 žmonės. Kuris važiavo už vairo, mano, kad jis buvo nepilnametis, jis važinėja be teisių, jo vardo ir pavardės nežino. Duomenų jo neturi. E. vienas iš tų keturių žmonių pažinojo vieną vaikiną, jis žino to vaikino vardą, bet jo neprisimena. Minėtas automobilis sustojo prie šalia esančios degalinės, du vaikinai iš jo išlipo. Vienas vaikinas išlipo iš priekinės sėdynės, bet kitas iš galinės, nors tiksliai dabar neprisimena. E. iš karto pasakė, kad bėgtų. Vienas iš tų vaikinų visada tyčiojosi per treniruotes iš E., tada jis nusprendė, kad reikia bėgti. Jis liko kartu su B.. O E. su kitais draugais pabėgo. O tie du berniukai norėjo kažką atimti iš E., jie priėjo prie jų, paklausė kur E., jis pasakė ko jūs norit, ko reikia, norėjo išvengti konflikto. Jie nesimušė ir jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Aiškiai matėsi, kad jiems buvo reikalingas tik E.. Po to B. pasakė, kad nieko nepadarys, pasakė, kad jau eina. Paskui atėjo E. ir visi kiti likę draugai. Tas berniukas iškarto norėjo atimti iš E. kepurę, jam ją liepė atiduoti, E. pasakė neatiduos, jis nemanė, kad kažkas gali muštis. E. stovėjo už jo, užstojo. Nes tas berniukas buvo didesnis už E., jis buvo aukštesnis. Po to jis norėjo nusiimti savo striukę. Norėjo išvengti konflikto. Bet jau norint nusiimti striukę, pamatė, kad E. jau guli ant žemės, iš burnos bėgta kraujas, nematė to fakto, kaip jam trenkė. Bet trenkė tas vaikinas, kuris su juo lankė sporto klubą, kuris ir buvo konflikto provokatorius. Kitas vaikinas stovėjo šalia, bet jis nieko nemušė. Kepurė buvo atimta. Pamatęs E. išsigando. Tie vaikinai nuėjo prie minėto automobilio, atsisėdo ir išvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Jis iškvietė policiją. Tuos vaikinus matė pirmą kartą, ir jų identifikuoti negali (b.l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka apklaustas liudytojas P. M. parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesio pabaigoje jis kartu su D. M. ir J. B. važiavo automobiliu BMW. Automobilis priklauso D., važiavo trise. Jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje. D. vairavo, o J. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo iš Šeškinės mikrorajono į Rastinėnus. Važiavo ir prie degalinės netoli Lidlo parduotuvės, esančios Buivydiškių g., jam nepažįstami vaikinai parodė necenzūrinį gestą. Tai pamatę, jis su J. išlipo iš minėto automobilio, o D. nuvažiavo prie degalinės. Jis iš mašinos išėjęs nebuvo ir su šiuo įvykiu niekaip nesusijęs. Kaip ir minėjo, jis tik su J. priėjo prie tų vaikinų. Jų buvo keturi, juos matė pirmą kartą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kažkoks vaikinas, kuris, tikrai nepasakys, trenkė J., o J. trenkė jam atgal. Tas vaikinas nukrito ant žemės. J. jam trenkė vieną kartą. Ir jam kažkoks vaikinukas trenkė, na jis jam irgi davė atgal. Tas vaikinas, kuris susimušė su J. ir pasakė tada „J. baik“, tai jis suprato, kad jie buvo pažįstami. To vaikino vardo jis nežino, su kuriuo J. susimušė, bet pats jis nė karto jam nesudavė. Paskui jis pamatė, kad ant žemės mėtosi kepurė „Adidas“, kieno ji buvo, nežino. Tada pasakė J., kad tai tokia pati kepurė, kaip ir pas jį. J. ją paėmė ir nuėjo prie automobilio ir išvažiavo. Nematė, kad vaikinui bėgtų kraujas iš nosies. Kiti du vaikinai iš jų kompanijos nieko nedarė, tik stovėjo. Jis tikrai to vaikino nemušė. Net negali tiksliai pasakyti, dėl ko kilo konfliktas. Gal dėl to, kad tie vaikinai parodė necenzūrinius gestus. O jis trenkė tam kitam vaikinui, nes gynėsi ir nenorėjo, kad jis muštų, todėl davė jam atgal. Tą pačią dieną juos prie Rastinėnų susistabdė policijos pareigūnai ir paminėjo šitą įvykį, kad dėl jo reikės pasiaiškinti policijai. Daugiau apie minėtą įvykį nieko papasakoti negali (b.l. 52).

2018 m. balandžio 21 d. R. L. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad jos sūnus E. L. su draugais Buivydžių g. 5 ėjo į Lidl parduotuvę ir pamatė, kad sustojo mašina. Iš jos išėjo du jaunuoliai ir staigiai pradėjo bėgti į jų pusę tokie jaunuolių veiksmai išgąsdino ir sūnus su draugais nelaukė, kol pribėgs vaikinai. Išsidalino nesusitarę į grupeles ir bandė pabėgti. E. ir du jo draugai sustojo apsižvalgyti, nes suprato, kad jų niekas nesiveja. E. nuėjo pasižiūrėti, kur kiti jų draugai. Nuošaly E. pamatė, kad du jaunuoliai kalbasi su jais (draugais). Priėjo prie draugų ir atpažino vieną iš puolusiųjų jaunuolių, P. B.. Su P. E. susipažino sporto mokykloje (imtynės), kurią anksčiau lankė. Nepažįstamas jaunuolis atkreipė P. dėmesį į E. kepurę. Tada P. E. pasiūlė atiduoti kepurę, jei jis nenori būti sumuštas. E. atsisakė atiduoti savo daiktą. E. stiprų smūgį gavo į kairį žandikaulį, kepurė buvo atimta. Sūnus krito ant šaligatvio žolės, kurį laiką negalėjo atsistoti, bėgo kraujas iš burnos. Vienas iš draugų dėl šitų priežasčių iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Įvykis atsitiko 2018 m. balandžio 21 d. apie 21 val. (b. l. 1).

Policijos registruojamų įvykių suvestinėje 2018 m. balandžio 21 d. įregistruotas pranešimas, kad prie Neste degalinės sumušė pranešėjo draugą. Tikrinant informaciją atvykus minėtu adresu įvykio vietoje buvo 5 vaikinai, vienas iš jų gulėjo ant žolės, kaip vėliau nustatyta, E. L., kuris paaiškino, kad jam trenkė pažįstamas vaikinas J. dėl to, kad nedavė kepurės. Bazėse suradus J. B. nuotrauką, nukentėjusysis jį atpažino, aiškino, kad trenkė šis vaikinas į žandikaulį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Ant vaikino veido kairėje pusėje prie lūpos matėsi patinimas, bėgo seilės. Visą įvykį matė ir tai pat pasakojo šalia buvę nepilnamečiai (nurodyti suvestinėje). Į įvykio vietą atvyko GMP 0845, kurie apžiūrėjo vaikiną ir išsivežė į Santariškes. Taip pat nurodyta, kad nukentėjusiojo mama R. L. nurodė, jog po vaiko apžiūros atvažiuos į 1 PK rašyti pareiškimo, nes minėjo, kad tai ne pirmas kartas (b. l. 3-4).

Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

2018 m. birželio 6 d. Apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėjus E. L. medicininius dokumentus, t. y. Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo 2018 m. balandžio 21 d. apžiūros lapą Nr. E18-2PA-8879, specialistas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. davė išvadą, kad E. L. nustatytas kairės smakro pusės sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2018 m. balandžio 21 d., ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

Taigi kaltinamojo parodymais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. B. panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė vieną smūgį kumščiu E. L. į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė jo kepurę „Adidas“. J. B. pripažįsta šias faktines aplinkybes, tačiau teigia, kad smūgį sudavė dėl E. L. ir jo kompanijos provokuojančio elgesio (nepagarbių gestų ir žodžių), o kepurę paėmė pamanęs, kad tai jo kepurė, nes turi tokią pačią. Neigia reikalavęs ją atiduoti ar grasinęs sumušti. Vis tik teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. L. ir liudytojų B. K., K. M. parodymais, kad J. B. reikalavo E. L. atiduoti savo kepurę, o jos neatidavus gražiuoju – sumušti. Tarp liudytojų ir J. B. anksčiau jokių konfliktų nebuvo, jie abudu patvirtino, kad nuo pat pradžių J. B. ieškojo E. L.. Taigi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį jie neturėjo. B. K. nurodė, kad vienas iš tų nepažįstamų paauglių E. pasakė duok kepurę nes gaus, E. pasakė ne, ir jam iš karto vienas paauglys sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį. K. M. taip pat nurodė, kad tas berniukas iš karto norėjo atimti iš E. kepurę, jam ją liepė atiduoti, E. pasakė neatiduos; paties fakto, kaip jam sudavė, nematė, tik pamatė, kad E. jau guli ant žemės, iš burnos bėga kraujas. Apie tai, kad J. B. reikalavo atiduoti kepurę, liudytojai bei pats E. L. iš karto papasakojo ir E. L. motinai R. L. bei policijos pareigūnams.

Kita vertus, kaip matyti iš K. M. parodymų, vienas iš tų vaikinų visada po treniruotės tyčiodavosi iš E., jam susidarė įspūdis, kad automobiliu atvažiavusiems jaunuoliams buvo reikalingas tik E.. Tai patvirtina R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos sūnus E. L. suprato, kad J. B. jo nepaliks ramybėje ir vis tiek sumuš; bei teisme jos duoti parodymai, kad kai sūnus lankė imtynes, J. B. kabinėdavosi prie jo ir kai kurių kitų sportininkų. Taigi, tarp E. L. ir J. B. jau iš anksčiau buvo susiklostę konfliktiški santykiai; to neginčija ir kaltinamasis J. B.. Be to įvykio metu iš priešingose kompanijose buvusių asmenų buvo pažįstami tik jiedu ir konfliktas vyko tik tarp jųdviejų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamajam J. B. galimai nereikėjo E. L. kepurės, t. y. kad jis neturėjo išankstinės tyčios pagrobti svetimą turtą. Tačiau pažymėtina, kad spontaniškai kilęs sumanymas pagrobti svetimą turtą nesudaro pagrindo spręsti, jog kaltininko veiksmai neatitinka nusikalstamos veikos – plėšimo sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y. kad E. L. priėjus J. B. ėmė reikalauti atiduoti kepurę, grasindamas priešingu atveju panaudoti smurtą, sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, pasiėmė šio tolėliau numestą kepurę ir tuomet pasišalino, o po to kepurę išmetė, – patvirtina, kad kaltinamajam buvo nesvarbu, kokį turtą atimti iš nukentėjusiojo, o svarbu buvo panaudoti smurtą ir atimti bet kokį turtą. Šį, kad ir spontaniškai kilusį sumanymą, kaltinamasis pilnai realizavo. Plėšimas gali būti padaromas apibrėžta ir neapibrėžta tyčia, todėl nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar pagrobtas turtas buvo reikalingas kaltinamajam bei kur kaltinamasis, užvaldęs svetimą turtą, vėliau jį padėjo – pasisavino, padovanojo, išmetė ar pan.

Teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus vien kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, nes, be sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis dar ir pasisavino kepurę, kurios negrąžino. Kaip nustatyta iš E. L. parodymų, taip pat, nors J. B. ir neigė, kad jo draugas jam nurodė kepurę, bet ir iš P. M. parodymų matyti, jog būtent P. M. parodė J. B. į kepurę, kuri yra „tokia pati kaip ir jo“. Nors P. M. nurodo, kad šią frazę pasakė jau po to, kai buvo suduotas smūgis E. L., vis tik teismas daro išvadą, kad ši frazė buvo pasakyta konflikto pradžioje, nes tokiu atveju sugretinus ir kitų liudytojų parodymus susidaro logiška kaltinamojo veiksmų seka. Juolab, liudytojas P. M. nurodė, kad kepurė tokia pati, kaip ir kaltinamojo, o ne kad kepurė yra kaltinamojo. Darant prielaidą, kad šią frazę P. M. pasakė jau po smūgio sudavimo, kaltinamajam vis tiek nebuvo jokio pagrindo pasisavinti svetimą, nors ir „tokią pačią“, kepurę. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus (kepurės pagrobimą) kvalifikuoti kaip atvirąją vagystę. E. L. J. B. smūgių nesudavė, iš esmės jokio realaus abipusio konflikto tarp jų nebuvo; minėta, E. L., B. K., K. M. nuo pat pradžių, t.y. tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek E. L. motinai R. L. teigė bei vėliau apklausiami kaip liudytojai patvirtino, kad J. B. iš karto grasindamas smurtu reikalavo atiduoti kepurę, po grasinimo, E. L. kepurės neatidavus, smurtą panaudojo, atėmė kepurę ir iš karto pasišalino. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad būtent E. L. sukėlė konfliktą, dėl ko J. B. turėjo pasitelkti jėgą siekdamas konfliktą išspręsti. Be to, nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip vagystė (atviroji vagystė) tuo atveju, kai kaltininkas jokiais veiksmais nesiekia palaužti nukentėjusiojo valios, šiuo gi atveju nustatyta, kad J. B. veiksmais buvo siekiama palaužti E. L. valią, priversti jį atiduoti kepurę, ir ji pagrobta tik panaudojus smurtinius veiksmus, todėl J. B. veiksmai atitinka būtent nusikalstamos veikos plėšimo požymius.

Teisminio nagrinėjimo metu gynybos buvo apeliuojama į kasacinio teismo nutartį 2K-580-895/2015, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad plėšimas kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreiptas į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo turi būti susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Plėšimo atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti, taigi esminis veikos požymis, nulemiantis ir šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad toje nagrinėtoje byloje be abejonės nėra nustatyta, kad kaltininko tikslas buvo svetimo turto užvaldymas, priešingai, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jo siekis buvo nutraukti nukentėjusiojo veiklą, kuri jam nepatiko; kad iš bylos duomenų matyti, kad tarp asmenų kuris laikas tęsėsi kaimyninis konfliktas dėl žemės ribų nustatymo, įvykiai nulemti šio besitęsiančio konflikto; kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai kaltininko psichinio santykio su nusikalstamais veiksmais pagrindas buvo svetimo turto užvaldymas, o ne tam tikros kito asmens veiklos nutraukimas naudojant prieš jį smurtą ar galbūt atimant iš jo daiktus.

Tačiau visų pirma, nagrinėjamos bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos nei minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje. Antra, J. B. veiksmus tiesiogiai matė liudytojai; ir trečia, nors tarp E. L. ir J. B. anksčiau galbūt ir buvo susiklostę konfliktiški santykiai (kurių J. B. nedetalizuoja, tuo metu kiti dalyviai nurodo, jog konfliktai pasireikšdavo J. B. patyčiomis iš E. L.), tačiau aptariamo įvykio metu jokių nederamų E. L. veiksmų, kuriuos nutraukti galima buvo tik atimant iš jo daiktus (kepurę), nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. nukentėjusiojo kepurė greičiausiai buvo nereikalinga, o neteisėtų veiksmų jis ėmėsi vien norėdamas pademonstruoti savo viršenybę, jėgą, pažeminti kitą asmenį dėl kažkokių anksčiau realiai buvusių ir neišspręstų ar išgalvotų nesutarimų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau susiklostę nedraugiški tarpusavio santykiai savaime nepaneigia kaltininko tyčios neteisėtai užvaldyti svetimą turtą buvimo. Pats J. B. irgi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nenurodė tokios aplinkybės, kad atėmė kepurę siekdamas nutraukti neteisėtą E. L. veiklą, o nurodė tik bendro pobūdžio argumentus, kad tie su kamuoliu buvę vaikinai elgėsi iššaukiančiai, jokių konkrečių aplinkybių, kodėl vis tik sudavė būtent E. L., nenurodydamas. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad kasacinė byla atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kad būtina ja vadovautis kaip precedentu.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog J. B. 2018 m. balandžio 21 d. apie 20:30 val. būdamas prie degalinės „Neste“, esančios Buivydiškių g. 5, Vilniuje, sudavė vieną smūgį šalia stovėjusiam E. L. į kairės pusės žandikaulį, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė ant žemės šalia gulėjusią E. L. priklausančią 15 eurų vertės „Adidas“ kepurę, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam E. L. priklausantį 15 eurų vertės turtą. Taigi kaltinamojo J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), kaltinamojo veiksmų intensyvumą (suduotas vienas smūgis), tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 74-75), administracine tvarka baustas nebuvo – 2018 m. balandžio 10 d. buvo sulaikytas girtas viešoje vietoje ir vartojantis necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau administracinė teisena nutraukta nesuėjus įstatymo numatytam amžiui, nuo kada galima administracinė atsakomybė (b. l. 73), nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis (15 metų). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. (duomenys neskelbtini) mokyklos J. B. charakterizuojamas kaip praleidinėjantis pamokas be pateisinamų priežasčių; nurodoma, kad mokinys galėtų gerai mokytis, turi pakankamai gebėjimų, tačiau dažnai pamokų metu žaidžia mobiliuoju telefonu, užsiima kitais pašaliniais dalykais, laiką leidžia bibliotekoje; dažnai pažeidžia mokinio elgesio taisykles, vartoja necenzūrinius žodžius. Mokinys tvarkingas, draugiškas, domisi sportu, atstovavo mokyklai tarpmokyklinėse krepšinio varžybose. Bendraujant individualiai gali būti mandagus, paslaugus, tačiau dažnai elgiasi impulsyviai, tarsi siekdamas pasipuikuoti prieš kitus mokinius. Motina ryšius su mokykla palaiko telefonu (b. l. 77).

Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nors J. B. yra nepilnametis ir neteistas, vis tik švelnesnė baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė – areštas, kaip reali bausmė, manytina, nagrinėjamu atveju neturi būti skiriama, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato, bei įvertinus BK 91 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, J. B. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, kadangi tai savo pobūdžiu griežtesnė bausmės rūšis, nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir artimas minimaliam, bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant kaltinamajam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kurios parinktinos įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes.

Dėl civilinių ieškinių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 13,39 Eur žalos atlyginimo dėl E. L. gydymo (b. l. 18-20). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam E. L. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje 2018 m. balandžio 21 d. buvo suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos, kurių suma – 13,39 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. B. civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 13,39 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

R. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 Eur žalos atlyginimo dėl iš jos sūnaus E. L. pagrobtos kepurės (b. l. 30). Kaltinamasis J. B. pripažino pasiėmęs E. L. kepurę ir po to ją išmetęs. Kadangi E. L. kepurės neteko dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kepurė negrąžinta, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. B. R. L. priteistina 15 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai – dvi kompaktinės plokštelės su liudytojų apklausų garso ir vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant J. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. B. 13,39 Eur (trylika eurų 39 centus) turtinės žalos atlyginimo.

J. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą L. A., nustatant, kad ši atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis J. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš J. B. 15 Eur (penkiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

J. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą L. A., nustatant, kad ši atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis J. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – dvi kompaktines plokšteles su liudytojų apklausų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.