Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1147-1109/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-27
Bylos Nr.
eII-1147-1109/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00980-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1147-1109/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00980-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1.; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vitalijai Krylovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2025 m. liepos 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2025 m. liepos 17 d. 08 val. 59 min. krašto kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, vairuodama transporto priemonę, lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, vietoje kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.1 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu R. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

R. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinę bylą nutraukti, nesant pagrindo taikyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę, arba sušvelninti paskirtą nuobaudą –netaikyti teisės vairuoti atėmimo, paliekant piniginę baudą, arba taikyti įspėjimą. Skundo autorė nurodo, kad nustatytos aplinkybės netinkamai įvertintos. Byloje nėra pakankamai duomenų, rodančių, kad jos veiksmai realiai sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Teigia, jog įrodymai vertinti selektyviai, nors remiamasi vaizdo įrašu, tačiau nėra aiškiai pagrįsta, kad buvo sudaryta pavojinga situacija. Skunde nurodoma, kad vaizdo įraše matoma, jog lenkimo manevras pradedamas per punktyrinę liniją, kuri nedraudžia tokio veiksmo. Be to neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – per daugiau nei 20 metų vairavimo nebuvo bausta, prisipažino, gailėjosi. Pareiškėja taip pat teigia, kad nuobauda neatitinka proporcingumo principo – teisės vairuoti atėmimas 3 mėn. yra per griežta ir nepagrįsta priemonė. Pareiškėja skunde nurodo, jog vairuoja nuo 2001 m., per daugiau nei 20 metų nebuvo bausta, lenkimą atliko tik tada, kai buvo įsitikinusi, kad nėra pavojaus. Tai buvo žmogiška klaida, o ne sąmoningas pažeidimas. Nurodo, kad darbas nuo gyvenamosios vietos atitolęs 35 km., nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, viešasis transportas ribotas. Skunde paminėta, kad pareiškėja šiuo metu studijuoja, atlieka praktiką, be to, kasdien veža dukrą į mokyklą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucija pažymi, jog byloje yra aiškiai užfiksuotas Pareiškėjos įvykdytas aptariamas nusižengimas, šis pažeidimas užfiksuotas vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kurio reikalavimo Pareiškėja nesilaikė, kelyje yra įrengtas tinkamai ir yra aiškiai matomas. Pažymi, kad tiek prieš sankryžą, tiek ir už sankryžos kelyje įrengtas horizontalusis kelio ženklinimas, tai yra siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Nurodoma, kad vietoje, kurioje Pareiškėja atliko lenkimo manevrą, lenkti yra draudžiama rodė tiek kelio ženklas, tiek ir kelio ženklinimas, kurie Pareiškėjai pasirodė neįtikinantys, kadangi ji ignoravo visus draudimus lenkti. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji lenkimą atliko tik tada, kai buvo įsitikinusi, kad nėra pavojaus, kas akivaizdu, jog Pareiškėja sprendžia apie lenkimui tinkamą vietą tik pagal savo subjektyvią nuomonę, tačiau ar vieta tinkama ir leistina lenkimui sprendžiama ne tik pagal savo subjektyvią nuomonę, o vadovaujantis KET taisyklėmis, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia vietas, kuriose draudžiama lenkti. Pažymima, kad Kelių eismo taisykles išmanančiam vairuotojui neturėtų kilti jokių klausimų dėl lenkimo kitos transporto priemonės pamačius įspėjamąjį kelio ženklą, kuris įspėja, jog artėjama prie sankryžos.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo institucija nurodo, kad Pareiškėja, žinodama, jog dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Trumpalaikis neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Atitinkamai pažymima ir tai, kad Pareiškėja nepateikė jokių ją išskirtinai teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumos, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildė, jog galimai daugiau dėmesio kreipė į lenkimo manevrą, o ne į kelio ženklus.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės skirtos teisingai.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už keltą alternatyvių pažeidimų: transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Tad ANK 420 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Tai yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles. KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Pareiškėja iš esmės neginčija atlikusi lenkimo manevrą nustatytoje vietoje, tačiau teigia, jog jos veiksmai nesukėlė realios pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams, be to, manevras pradėtas per punktyrinę liniją, kuri, jos teigimu, nedraudžia tokio veiksmo, pažeidimą padarė ne sąmoningai, o žmogiškai klysdama, visą dėmesį būdama sutelkusi į lenkimo manevrą, o ne į kelio ženklus. Tokie pareiškėjos paaiškinimai pažeidimo fakto ir jos kaltės nepaneigia, atsakomybės nešalina.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant atsakomybę ir konstruojant nusižengimų sudėtis, nenumatyta, jog tam, kad asmuo būtų nubaustas dėl lenkimo neleistinoje vietoje, privalu nustatyti sukeltą pavojingą situaciją. Šio pažeidimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pats lenkimo neleistinoje vietoje veiksmas yra draudžiamas, įstatymo leidėjo vertinamas kaip pavojingas veikimas ir yra baustinas.

Byloje pačios pareiškėjos paaiškinimais, rašytine administracinio nusižengimo medžiaga – administracinio nusižengimo protokolu, pateiktu vaizdo registratoriaus įrašu, kuriame užfiksuotas lenkimo manevras, nustatyta, kad kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 8.59 val. R. R., vairuodama transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y. vietoje, kur kelių eismo taisyklių 140.1 punktas lenkti draudžia.

Iš vaizdo įrašo matyti, jog šiuo atveju lenkimas baigėsi sėkmingai ir kitokių neigiamų pasekmių nekilo, tačiau tai nemažina veikos pavojingumo. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog toks lenkimas pavojingos situacijos nesukėlė. Svarbu tai, kad sankryžoje situacija gali labai greitai keistis, lenkiančiam asmeniui faktiškai neįmanoma nuspėti visų galimų situacijų, todėl siekiant išvengti tokių pavojingų situacijų, lenkimo manevras sankryžose yra draudžiamas. Todėl, nors šiuo atveju pavojingos pasekmės nekilo, pavojingų situaciją išvengta, tačiau tokia situacija bet kada galėjo pasikeisti, o pareiškėjos veiksmai tokiu atvejų būtų galėję sukelti itin neigiamas pasekmes. Pareiškėja privalėjo laikytis KET ir šiuo atveju prieš atlikdama lenkimo veiksmą, būti atidi, rūpestinga ir įsitikinti, kad tai daro saugiai ir leistinoje vietoje, todėl šios nurodytos aplinkybės pareiškėjos kaltės dėl padaryto nusižengimo nešalina. Papildomai pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėja nurodo, kad ant kelio buvo punktyrinės žymės, kurios nedraudžia lenkti, tačiau KET numato, jog esant prieštaraujantiems kelių ženklams ir kelio žymėjimams, vairuotojai privalo vadovautis pateiktu kelio ženklu, o ne kelio žymėjimu. Be to, pareiškėjos teiginiai, kad ji buvo sutelkusi dėmesį į patį lenkimo manevrą, kad tai buvo žmogiška klaida tik patvirtina, jog ji nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, jog įsitikintų, kad jos veiksmai yra teisėti, nepažeidžia kelių eismo taisyklių ir toks elgesys vertinamas kaip pavojingas, keliantis realią grėsmę eismo saugumui.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad pareiškėja atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai, nes ji lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje tai daryti Kelių eismo taisyklės draudžia.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, R. R. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta galutinė 170 eurų dydžio bauda, kuri atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą bei paskirta minimali administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklės nepažeistos, paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo ir pareiškėjos pavojigumą.

Pareiškėja prašo Institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl nuobaudos ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba taikyti įspėjimą.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad R. R. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodama transporto priemonę, lenkė vietoje, kur kelių eismo taisyklės lenkti draudžia, tokiu būdu sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, netgi gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenys nenukentėjo ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl atsitiktinumo, kadangi iš šalutinio kelio nepasirodė automobilis, kuris būtų galėjęs atlikti manevrą ir iš šalutinio kelio sukti į dešinę. Pažymėtina, jog Pareiškėja nurodo, kad ji įsitikino, jog atlikti manevrą yra saugu, tačiau tai yra tik subjektyvus pareiškėjos situacijos vertinimas. Šiuo atveju buvo aiškiai pažymėta, jog aptariamoje kelio atkarpoje lenkimas yra draudžiamas. Vien tai, kad pareiškėja nusprendė, jog lenkti yra saugu nesuteikia jai teisės pažeisti KET ir galimai sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Įvertinus šias aplinkybes negalima laikyti, jog nusižengimas gali būti laikomas mažiau pavojingu.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK nenumato papildomų padarinių, tokių kaip sukelta pavojinga situacija, dėl kurių padarius aptariamą nusižengimą kiltų administracinė atsakomybė. Vien pačio nusižengimo padarymo faktas vertinamas, kaip itin pavojinga veika, nereikalaujanti papildomų pasekmių.

Sutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjos asmenybė charakterizuojama itin teigiamai – asmuo dirba, rūpinasi savo dukra, tačiau padaryto nusižengimo pavojingumas dėl jau anksčiau nurodytų aplinkybių neleidžia padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio ar mažiau pavojingo nei rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, rūpinimusi dukra, kurių įgyvendinimui reikalinga teisė vairuoti automobilį, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

Teismo vertinimu, pareiškėja, vertindama komfortą suteikiančią ir tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime pagelbėjančią teisę vairuoti automobilį, turėjo pati būti itin atidi, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjai taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą ar poveikio priemonę, teismas konstatuoja, jog švelninti administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinus pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes, švelnesnių nei straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos ir minimalių administracinio poveikio priemonių skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika, siekiant mažinti avaringumą šalyje, nei su visuomenės interesu, siekiant adekvataus nubaudimo neišvengiamumo, todėl skundžiamas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. R. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė