Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovei J. P.

atsakovei R. L.

atsakovės atstovui advokatui Vaidotui Jonui Braziūnui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. P. ieškinį atsakovei R. L. dėl 2000 Lt paskolos, 5 procentų metinių palūkanų, 60 Lt žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. P. parodė, kad ji 2003-06-25 dienos metu savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paskolino atsakovei R. L. 2000 Lt su sąlyga, kad bus mokamos palūkanos kas mėnesį iki tol, kol bus grąžinta suma po 100 Lt.

Šalys susitarė žodžiu dėl pinigų grąžinimo būdo-mokėjimo grynais bei skolos grąžinimo vietos-(duomenys neskelbtini), pagal ieškovės gyvenamąją vietą.

Nuo paskolos gavimo momento atsakovei jai nesumokėjo nei palūkanų nei grąžino paskolos.

Ieškovė parodė, kad ji dėl senyvo amžiaus veda uždarą gyvenimo būdą, yra vieniša, ligota, neraštinga, todėl nesurašė paskolos sutarties, nes pasitikėjo atsakove. Atsakovė niekada neneigė paskolos gavimo, tačiau metams bėgant vis rečiau užeidavo pas ieškovę, po to visai nustojo lankyti ir apie paskolos grąžinimo neužsimindavo.

Tikslu užtikrinti paskolos grąžinimą, 2008-02-08 apie 20.00 val. ji su pažįstamais, kuriuos paprašė nuvežti ją pas atsakovę aptarti klausimą dėl paskolos grąžinimo bei įforminti vekselį, kuriuo paruošė tris variantus, nustatant paskolą grąžinti iki 2008-03-30 d. arba 5000 Lt iki 2008-12-30 d. arba įrašyti paskolintą sumą bei grąžinimo terminą, tačiau atsakovė neigė gavusi paskolą, po to pabėgo į kambarį, o jos vyras išstūmė iš buto ir užtrenkė duris.

Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindė tuo, kad ieškovės teiginys apie tai, kad pastaroji 2003-06-25 d. jai paskolino 2000 Lt , mokant kas mėnesį po 100 Lt palūkanų, neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė, kad ji jokių pinigų iš ieškovės neskolino, ieškovę pažįsta iš matymo, nes ji lankėsi atsakovės darbovietėje kaip pirkėja, į ieškovės butą nebuvo atėjusi, todėl ieškovė išsigalvojo apie skolą.

Kai 2008-02-08 d. apie 20.00 val. ieškovė su trims pažįstamais buvo atvykusi prašant pasirašyti vekselius (3 vnt.), ji kategoriškai atsisakė vekselius pasirašyti, nes jokių pinigų iš ieškovės neskolino ir paprašė ieškovę su pažįstamais išeiti iš buto, nes priešingu atveju iškvies policiją. Dėl šių veiksmų ieškovė liko labai nepatenkinta ir sukėlė triukšmą.

Atmetus ieškinį, atsakovė prašė priteisti advokato atstovavimo išlaidas-1500 Lt (b.l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Byloje nėra rašytinių įrodymų apie paskolos sudarymą tarp šalių dėl 2000 Lt.

Lietuvos CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numato, kad paprasta rašytinė forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu.

Atsižvelgiant į Lietuvos CK 1.73 str. 1 d. 1 p., teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju paskolos sandoris nebūtinai turėjo būti paprastos rašytinės formos, o galėjo būti sudaromas ir žodinė forma, kas įstatymo reikalavimams neprieštarauja (LR CK 1.72 str. 1 d. ).

Kai kilo ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (LR CK 1.93 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju faktiniai duomenys-įrodymai gali būti nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (LR CPK 177 str. 1 d., 2 d.).

Įrodymų našta priskirta šalims, kurios turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CK 178 str.).

Taip, ieškovė įrodinėja savo reikalavimus liudytojų parodymais, nes rašytinių, daiktinių ir kitų įrodymų pastaroji neturi.

Liudytoja H. S. parodė, kad atsakovė R. L. pastoviai būdavo Karoliniškių turgavietėje ir ji gali patvirtinti, kad R. L. iš J. P. skolinosi pinigų. Šiam teiginiui padaryti leidžia aplinkybė, kad atsakovė R. L. sakydavo, kad paskolintus pinigus J. P. atiduos, t.y. neneigė paskolos davimą. Ji su ieškove J. P. apie 3-4 kartus buvo pas atsakovę R. L. namuose, ir atsakovė joms sakydavo, kad paskolintus pinigus atiduos. Be to, 2008 metų pradžioje ji buvo nuvažiavusi su ieškove J. P. į R. L. namus, tačiau atsakovė paskolintų pinigų negrąžino, teigdama, kad dalį pinigų grąžins pirmadienį, bet neįvykdė pažado (b.l. 45).

Liudytojas V. S. parodė, kad J. P. yra jo tolima giminaitė, kuri paprašė pagalbos dėl 2000 Lt grąžinimo iš atsakovės R. L. . 2008 metais jis kreipėsi pas juristę L. U. , kuri paruošė tris vekselius, kuriuose atsakovė R. L. turėjo pasirašyti, patvirtindama paskolos gavimą. 2008 metų pradžioje tam tikslui jie buvo atvažiavę pas atsakovę, tačiau pastaroji jų neleido į butą, o atsakovės vyras pasiūlė kreiptis į teismą. Be to, liudytojas parodė, kad šalys susipažino Karoliniškių turguje, bendravo pakankamai ilgą laiką. Jis buvo apie 3 kartus užėjęs su ieškove pas atsakovę į butą, pirmi du kartai buvo užėjęs į vidų ir kalbėjo apie paskolos gražinimą ieškovei, tuomet atsakovė neneigė paskolos gavimą ir žadėjo grąžinti paskolintus iš ieškovės pinigus kai jų turės, tačiau trečią kartą- 2008 metais su vekseliais jų neįleido į butą. Apie tai, kad J. P. paskolino pinigus R. L. , jis žinojo seniai (b.l. 46).

Liudytoja L. U. parodė, kad ieškovė J. P. jos paprašė pagalbos dėl 2000 Lt paskolos grąžinimo iš R. L. . Tuomet ji, kaip juristė, paruošė tris vekselių variantus, viename iš jų atsakovė turėjo pasirašyti, patvirtindama paskolos gavimą. Tam tikslui 2008 metų kovo mėnesį ji, sutuoktiniai S. bei ieškovė nuvažiavo pas atsakovę R. L. . R. L. jų į butą neįsileido, o jos vyras prašė išeiti. Pokalbis vyko namo laiptinėje ir jo metu atsakovė R. L. neneigė, kad buvo skolinga J. P. pinigų (b.l.46-47).

Liudytoja E.a G. parodė, kad yra atsakovės kaimynė, gyvena toje pačioje laiptinėje. 2008 metų vasario mėnesį vakare išgirdo triukšmą laiptinėje ir išėjo į laiptinę. Laiptinėje pamatė 4 žmones prie atsakovės durų, kurie ginčijosi, tuomet ji pasiūlė nekelti triukšmo, nes iškvies policiją. Dėl ko buvo ginčas nesidomėjo (b.l. 47).

Liudytojas V. L. , atsakovės vyras, taip pat patvirtino faktą, kad 2008 metų vasario mėnesį vakare buvo atvykę ieškovė su trims žmonėmis dėl dokumentų pasirašymo, tačiau jis nesidomėjo, ar jo žmona skolinosi pas ieškovę pinigus (b.l. 47-48).

Liudytojas L. U. parodė, kad su ieškovė J. P. nepažįstamas, pas ją namuose nėra buvęs, apie paskolos davimą atsakovei R. L. nieko nežino (b.l. 64).

Liudytoja G. S. parodė, kad prieš keletą metu ji Karoliniškių turgelyje dirbo su atsakove R. L. . Ten visi žinojo vieni apie kitus, todėl ji žinojo, kad šalys siejo piniginiai reikalai. Šalys bendraudavo, tačiau konkrečių piniginių sandorių aplinkybių tarp šalių ji nežino.

Be to, liudytoja parodė, kad buvo paskolinusi atsakovei R. L. pinigų, pastaroji jai išdavė pakvitavimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-09-20 sprendimu civ.byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. L. buvo priteista jos naudai 4000 Lt negrąžintos paskolos, R. L. jai žadėjo paskolą padengti iki 2008 metų pabaigos.

Teismas, atsižvelgiant į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (LR CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties turinio, nagrinėjamoje byloje taiko LR CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės.

Lietuvos CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi.

Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. (LR CK 6.193 str. 2 d.)

Nors R. L. parodė, kad J. P. pažįsta tik iš matymo kaip pirkėją, jos parodymai vertintini kritiškai ir paneigti ieškovės, liudytojų H. S. , V. S. , G. S. parodymais, kurie parodė, kad šalys bendravo ilgą laiką apytiksliai nuo 2000 metų, lankydavosi viena pas kitą namuose bei Karoliniškių turgelyje, ką ir paliudijo teisminio nagrinėjimo metu.

Draugiški santykiai tarp šalių suteikė pagrindo ieškovei pasitikėti atsakove, ką pastaroji ir nurodė. Teismas tai pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovei buvo žinomas ir atsakovės gyvenamosios vietos adresas, kuriuo ji sužinoti nebendraujant su atsakove turėjo nedideles galimybes.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. P. yra senyvo amžiaus, jai yra 82 metai, ji veda uždarą gyvenimo būdą, yra neraštinga, lietuvių kalbos nemoka.

Ir nors byloje nėra rašytinės paskolos sutarties, sudarytos tarp šalių, bei niekas iš liudytojų nedalyvavo tuo metu, kai savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė paskolino pinigus atsakovei, tačiau visi kiti šalių veiksmai po šio sandorio sudarymo byloja apie tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Taip, apklausti teisminio nagrinėjimo metu ieškovė J. P. , liudytojai H. S. , V. S. parodė, kad buvo pas atsakovę namuose apie 3 kartus ir pokalbio metu atsakovė neneigė, kad skolinosi iš ieškovės pinigų, žadėjo atiduoti, G. S. parodė, kad ir jai buvo žinoma, kad šalys sieja piniginiai reikalai, liudytoja L. U. parodė, kad 2008 metų kovo mėnesį pokalbio metu atsakovė taip pat neneigė fakto, kad skolinosi pinigus iš ieškovės, t.y. liudytojų akivaizdoje R. L. prisipažino apie tokio sandorio buvimą ir neneigė prievolės grąžinti paskolintus pinigus.

Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į įrodymų visumą bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad žodinis paskolos sandoris dėl 2000 Lt tarp šalių buvo sudarytas. Paskolos sumą-2000 Lt nurodo visi apklausti liudytojai.

Apklausti liudytojais L. U. bei V. L. apie ginčo sandorį, jo sudarymo ir įvykdymo aplinkybes nieko pasakyti negalėjo.

Teismas pažymi, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Sutinkamai su Lietuvos CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus.

Byloje nėra įrodymų apie 2000 Lt paskolos grąžinimą J. P. , todėl paskolos suma priteistina teismine tvarka LR CK 1.138 str. 6 p. pagrindu.

LR CK 6.872 str. 1 d. numato, kad jei šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl 2000 Lt paskolos ieškovė nepateikė komercinių bankų vidutinės palūkanų normos rodyklių, tokiu būdu, nėra galimybės taikyti LR CK 6.872 str. 1 d.

Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo sumokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Pagal Lietuvos CK 6.210 str. 2 d. už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kai šalys yra verslininkai ar privatūs asmenys, todėl iš atsakovės priteistinos palūkanos, ieškovei prašant, nuo ieškinio padavimo teismui dienos-2008-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o, taip pat, analogiškais pagrindais nuo 2003-06-25 (paskolos gavimo momento) iki 2008-02-27 (už 4 m. 8 mėn. 2 d.) už naudojimosi 2000 Lt paskolą- 467.20 Lt (2000x5%x4=400 Lt už 4 metus; už 8 mėn. -100 Lt:12x8 mėn.=66.66 Lt; už 2 d.-100 Lt:365x2=0.54 Lt; 400+66.66+0.54=467.20 Lt)

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės išieškotinas žyminis mokestis bei 20 Lt už pažymą dėl atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos (b.l. 2, 7) ieškovės naudai ( Lietuvos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p., 8 p., 93 str. 1 d.), o, taip pat, 14 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas, nes žyminio mokesčio suma sudaro 74 Lt (2467,20 x3 proc.) (LR CPK 79 str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt paskolos, 467,20 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2467,20 Lt, nuo 2008-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 60 Lt žyminio mokesčio, 20 Lt už pažymą J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išieškoti iš R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 14 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.