- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2YT-253-950/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00019-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai A. A., pareiškėjos atstovui adv. A. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. 2016-01-11 pareiškimu (b.l. 1-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V. mirties - (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal 1998-11-20 surašytą testamentą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė V. A., miręs (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja A. A. 2016-01-11 pareiškime nurodė (b.l. 1-4), kad kartu su tėvais – V. ir A. A. gyveno (duomenys neskelbtini). Jie gyveno kartu su tėvo giminaite P. V., pastarosios namuose. P. V. 1998-11-20 buvo parašiusi testamentą, kuriuo po savo mirties visą jai priklausiusį turtą paliko V. A.. Testamentas buvo surašytas Naujosios Ūtos seniūnijos darbuotojų ir vienas jo egzempliorius buvo saugomas seniūnijos archyve. Jos tėvai – V. ir A. A., prižiūrėjo P. V. iki pat jos mirties, ja rūpinosi. P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. V. mirties liko jai priklausiąs turtas – gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Mirus P. V. jos tėvas V. A. su visa šeima toliau liko gyventi mirusiosios namuose, naudojosi jos žeme, ją dirbo ir prižiūrėjo, naudojosi žemės ūkio padargais. Dėl išsilavinimo stokos, jos tėvas ne visiškai adekvačiai vertino jį supančią aplinką, taip pat neišmanė įstatymų, todėl per teisės aktų nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Nepaisant to, jis naudojosi po P. V. mirties likusiu turtu kaip savo, kas liudija, jog palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja A. A. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V. mirties - (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal 1998-11-20 surašytą testamentą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė V. A., miręs (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja A. A. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kartu su tėvais, 1997-1998 m. atsikraustė gyventi pas P. V.. Ji buvo jos tėvo V. A. teta. P. V. sodyboje gyveno iki jos mirties. Jos tėvai prižiūrėjo P. V., V. A. mokėdavo už elektrą, mokėdavo žemės mokesčius. Todėl P. V. surašė V. A. vardu testamentą, kad jam palieką visą savo turtą. P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties likusiu turtu toliau rūpinosi tėvai. V. A. po P. V. mirties dirbo ir tvarkė žemę, vėliau žemę nuomojo. Jos tėvas apie testamentą žinojo, tačiau nežinojo kad jį reikia įteisinti. Po P. V. mirties, jokie kiti asmenys dėl likusio jos turto, pretenzijų nereiškė.
A. A. atstovas adv. A. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė pareiškėjos 2016-01-11 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 58). 2016-02-17 pateiktame atsiliepime į A. A. pareiškimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė (b.l. 41-45), jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, pareiškėjai įrodžius, kad jos tėvas V. A. per šešis mėnesius faktiškai atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti mirusios P. V. palikimą. Taip pat, suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 53). 2016-02-03 pateiktame atsiliepime į pareiškimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė (b.l. 34-36), jog pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po P. V. mirties pareiškėjos tėvas V. A. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiajai priklausantį turtą, neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Taip pat, suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja A. A. 2016-01-11 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V. mirties - (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal 1998-11-20 surašytą testamentą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė V. A., miręs (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-4).
Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9) patvirtina, kad P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pateikta pažyma Nr. 3V-2636 apie asmens duomenis liudija, kad mirties dieną ji buvo našlė ir vaikų neturėjo (b.l. 10).
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai (b.l. 16-21) liudija, kad P. V. vardu yra įregistruotas sekantis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos pažymos apie gyvenamąją vietą ir pastatus matyti, kad P. V. gyveno (duomenys neskelbtini), o jos vardu buvo registruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (b.l. 25). VĮ „Registrų centras“ rašte Nr. (3.11.4)KATS-7456 nurodyta ir tai, kad P. V. prašymu buvo atlikti gyvenamojo namo (1A1m) ir ūkio pastatų (2I1m, 3I1m, 4I1m, 5I1m, su kiemo statiniais) kadastriniai matavimai, jiems suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15).
Iš Prienų rajono III-ojo notarų biuro notarės A. B. 2015-09-23 liudijimo (b.l. 12) matyti, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios P. V. palikimą, nėra pradėta.
Teismui pateiktas P. V. testamento nuorašas (b.l. 6-7) liudija, kad P. V. savo turtą - medinį gyvenamąjį namą su priestatu (1A1m), medinius ūkio pastatus (2I1m, 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1m, 9I1m) ir žemę palieka savo sesers sūnui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nurodytas testamentas buvo surašytas 1998-11-20. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 581 str., testamentas turėjo būti sudarytas raštu, nurodant jo sudarymo vietą ir laiką, paties testatoriaus pasirašomas ir jo akivaizdoje notariškai patvirtinamas. Tačiau įstatymų nustatytais atvejais sandorio notarinė forma galėjo būti pakeista įstatyme nurodyto pareigūno atliktu sandorio patvirtinimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėse“ pakeitimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1301) 1 str. nuostatomis, rajonų savivaldybių seniūnijose, išskyrus savivaldybių centrus, kuriuose yra notariniai biurai, tam tikrus notarinius veiksmus, įskaitant testamento tvirtinimą, atliko seniūnai. Tai reiškia, kad įstatyme numatyti seniūno patvirtinti sandoriai ar atlikti kiti notariniai veiksmai tuo metu buvo prilyginami pagal formą notariniams ir sukeldavo tokias pačias pasekmes. Šiuo atveju P. V. testamentą patvirtino Naujosios Ūtos seniūnas A. A., jis atitinka tokiam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus, nurodytus 1964 m. Civilinio kodekso 581 str., todėl minėtas testamentas laikytinas galiojančiu.
Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 571 str., V. A. laikytinas testamentiniu P. V. paveldėtoju. V. A. mirė 2004-09-24 (b.l. 11).
Pareiškėja A. A. 2016-01-11 pareiškime (b.l. 1-4) taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad visą turtą po P. V. mirties priėmė būtent jos tėvas V. A., pradėdamas faktiškai valdyti likusį testatorės turtą, t.y. jis, kartu su visa šeima, liko toliau gyventi jos sodyboje (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi visa mirusiosios žeme, ją prižiūrėjo, dirbo, naudojosi žemės ūkio padargais ir kitais materialiniais daiktais. Be savo pačios paaiškinimų, nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėja įrodinėjo liudytojos A. B. paaiškinimais.
Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo Naujosios Ūtos seniūne. Pažinojo P. V. ir V. A.. P. V. buvo V. A. teta. P. V. turėjo namus su ūkio pastatais, taip pat turėjo žemės. V. A. pas P. V. gyveno nuo seno. Žino, kad buvo surašytas P. V. testamentas, kurį rado notarinių veiksmų knygoje. Žino, jog mirus P. V., V. A. su šeima toliau gyveno jos sodyboje, o po V. A. mirties sodyboje liko gyventi kiti jo šeimos nariai. Po P. V. mirties V. A. asmeninį jos ūkį prižiūrėjo, žemę pradžioje dirbo pats, o vėliau nuomojo. V. A. sakė, kad tvarkysis palikimo klausimą, bet mirė to nepadaręs.
Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, įvertinus A. A. pareiškime išdėstytas aplinkybes, jos kartu su 2016-01-11 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, pačios pareiškėjos nuoseklius paaiškinimus, nešališkos ir nagrinėjamos civ. bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotos liudytojos - A. B., teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad A. A. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad po P. V. mirties - (duomenys neskelbtini), jos turtą pradėjo valdyti kartu su ja gyvenęs giminaitis V. A., kuriam ji turtą paliko dar keli metai iki mirties surašytu testamentu. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po P. V. mirties - (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal 1998-11-20 surašytą testamentą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė V. A., miręs (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 448 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).
Patenkinus pareiškėjos A. A. pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 6,96 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), jos palikimą pagal 1998-11-20 surašytą testamentą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Priteisti valstybei, iš pareiškėjos A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 6,96 EUR (šeši EUR, 96 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.