- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- 1-1202-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48855-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- V. O.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys, Povilas Latvys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nesunkiai sutrikdė V. O. sveikatą: jis, 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, priėjęs prie automobilyje "VW Caddy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio V. O., kumščiu tyčia jam sudavė vieną kartą į galvos sritį, po to rankomis ištraukęs nukentėjusįjį V. O. iš automobilio, ranka tyčia sudavė ne mažiau nei tris kartus jam į galvos sritį, pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, kojomis tyčia ne mažiau nei tris kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. O. kaktos paviršinę žaizdą, nosies sumušimą, pasireiškusį nosies odos nubrozdinimu ir nosies kaulų lūžiu, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kairės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiais ir nežymiu oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio ir šonkaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Jis parodė, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje ir nurodė tokias aplinkybes. V. O. yra jo buvęs patėvis. Prieš įvykį 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 12 val. jam (kaltinamajam) į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo žmona, kuri buvo labai išsigandusi, verkė ir pasakė, kad kažkoks girtas vyras laužo jų buto duris. Tada jis kartu su bendradarbiu A. D. atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pakilo laiptais prie savo buto, atidarė savo buto duris jam priklausančiu raktu ir paklausė kas atsitiko. Žmona buvo labai susijaudinusi, spėjo pasakyti, kad kaimynė G. viską matė. Tada jis nuėjo pas ją ir ji jam parodė nuotraukas taksi automobilio, kuriuo atvažiavo vyras, kuris laužė buto duris. Ji papasakojo, kad ji ėjo namo, o šis vyras pamatęs ją, paprašė jį įleisti į laiptinę. Jį vyrą įleido, o jis pakilęs prie jo buto, pradėjo rankomis ir kojomis daužyti buto duris. Ji jam padarė pastabą, net jam buvo pasakyta, kad bute yra mažas vaikas. Į šį pasakymą, pasak kaimynės, vyras atsakė, kad tą žino, ir į kaimynės pastabas vyras nereagavo. Kai vyrui buvo pasakyta, kad bus iškviesta policija, vyras išėjo. A. taip pat buvo pakilęs prie jo buto ir girdėjo jo pokalbį su kaimyne G.. Kai kaimynė parodė jam nuotraukas taksi automobilio, kuriuo vyras atvažiavo prie jo namo, jis suprato, kas tai galėjo būti. Be to, jam įeinant į savo namo laiptinę, kaip jau sakė, taksi automobilis dar nebuvo išvažiavęs. Tada jis kartu su A. išėjo į kiemą, jis taksi automobilyje, priekyje, keleivio pusėje pamatė V. O.. Tada jis (kaltinamasis) pats atidarė taksi keleivio dureles, jam (nukentėjusiajam) kumščiu sudavė į veidą, paėmęs už rūbų, ištraukė jį iš automobilio ir dar sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą. Tada nukentėjusysis nuo jo pasitraukė už taksi automobilio ir prieš jį nusikeikė, todėl jis stipriai kumščiu sudavė į veidą, nuo to smūgio nukentėjusysis nukrito. Gulinčio jis nukentėjusiojo nespardė. Kadangi V. nukrito į balą, jis jį pakėlė ir pasodino, atrėmęs į sieną bei iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje buvo taksistas ir A.. Pats A. į jokį konfliktą nesivėlė. Taksistas iškvietė greitąją. Kaltinamasis tokius savo veiksmus aiškina tuo, kad jis išsigando dėl savo šeimos, be to, jam sukilo praeities nuoskauda prieš patėvį dėl jo elgesio.Nukentėjusysis V. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu davė tokius parodymus. Jis taksi automobiliu atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur ketino užeiti pas savo seną pažįstamą atiduoti skolą. Kadangi jam buto durų niekas neatidarė, jis nusileido į kiemą, vėl atsisėdo į taksi ir pamatė prie namo vidurinės laiptinės, kur jis ankščiau gyveno, artėjančią jam nepažįstamą moterį. Jis išlipo iš taksi, norėdamas pakalbinti moterį kas dabar gyvena tame bute, kur jis anksčiau gyveno, ir paprašė įleisti vidun į laiptinę, nes žinojo, kad pas A. M. gimė vaikas, todėl norėjo pasveikinti. Kai priėjo prie minėto buto, jo niekas neįleido, todėl pradėjo belstis. Po to grįžo į taksi automobilį ir staiga jis pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Kas jam sudavė smūgį, nematė, prisimena, kad žmogus buvo su ūsais. Sąmonę atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje, kuriuo buvo pristatytas į ligoninę. Ligoninėje jis ilgai nesulaukė pagalbos, iškvietė taksi ir išvažiavo namo, o vėliau negalėdamas kęsti skausmų, iškvietė greitąją pagalbą į namus ir vėl buvo nuvežtas į ligoninę bei hospitalizuotas. Po to daugiau detalių apie įvykį sužinojo iš taksisto, su kuriuo buvo atvažiavęs į įvykio vietą. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko.Specialisto išvadoje Nr. G 3469/2017(01) konstatuota, kad V. O. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1.1. Kaktos paviršinė žaizda, dėl kurios tikslesnio padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, kadangi medicinos dokumentuose nėra jos išsamaus makromorfologinio aprašymo, padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-09-21). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.2. Nosies sumušimas, pasireiškęs nosies odos nubrozdinimu ir nosies kaulų lūžiu, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-09-21). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 1.3. Krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs VII ir VIII šonkaulių ir kairės lūžiais ir nežymiu oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu paveikiu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-09-21). Šis sužalojimas vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (T. 1, b. l. 60-61). Apklaustas teisme specialistas O. D. patvirtino šią savo išvadą.Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojos G. V. parodymų matyti šios aplinkybės. 2017 m. rugsėjo 21 d. apie pietus, tarp 12-13 val., ji atėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , ir pamatė, kad jos namo kieme stovi taksi automobilis ir iš taksi automobilio jai pradėjo švilpti kažkoks vyras. Ji sustojo, o jis priėjo prie jos ir paprašė, kad ji jį įleistų į laiptinę. Laiptinė yra vidurinė (nuo 21 iki 40 buto). Ji vyrą įleido. Pastebėjo, kad vyras buvo labai girtas, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas ir jis vos pastovėjo ant kojų. Jis jos pradėjo klausinėti, ar ji pažįsta kaimynus, minėjo kažkokius vardus, bet dėl jo paminėtų vardų, jam nieko pasakyti negalėjo. Kartu su vyru laiptais pakilo į antrą aukštą, jis pradėjo skambinti į (duomenys neskelbtini) butą. Tik paskambinus, jis pradėjo daužyti minėto buto duris rankomis ir kojomis. Ji vyrui padarė pastabą, pasakydama, kad taip elgtis nedera, kad minėtame bute yra mažas 6 mėnesių kūdikis. Į jos ne vieną pastabą vyras nereagavo. Iš vyro sužinojo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena anūkas. Ji pati išsigando ir nenorėjo eiti į savo butą, bijodama, kad jis gali įsibrauti pas ją namo. Padaužęs buto Nr. (duomenys neskelbtini)duris apie 15 min. vyras išėjo į kiemą, atsisėdo į taksi automobilį. Dar vyras jos paprašė (duomenys neskelbtini) buto savininkams perduoti "linkėjimus" ir pasakė, kad dar čia sugrįš. Paskui ne už ilgo pas ją atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, A., kuris paklausė, kas čia vyko, o ji jam papasakojo ir A. iš jos išėjo. Kas vyko toliau, nežino, o po kurio laiko pažiūrėjusi pro langą, pamatė atvykusią policiją ir greitąją pagalbą (T. 1, b. l. 88).Liudytojas S. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrim metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Pagal iškvietimą jis kaip taksi vairuotojas 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 11-12 val., atvažiavo į Salininkus, adresu (duomenys neskelbtini) prie 5 namo. Į taksi automobilį įsėdo vyras apie 50 metų amžiaus, šviesių plaukų. Vyras paprašė nuvežti į "Maxima" Salininkuose, kur nupirko gėles, paskui Dariaus ir Girėno gatvėje "Lidl" parduotuvėje jis išlipo iš automobilio ir parduotuvėje nusipirko butelį šampano ir toliau jo prašymu nuvažiavo į Šeškinę, kur neva jis norėjo apsikirpti. Jei neklysta, sustojo Ukmergės gatvėje, prie monolitinio namo, kur pirmame aukšte yra kirpykla, bet adreso tikslaus pasakyti negali. Kirpykloje vyras buvo apie 10 min. Paskui jis paprašė privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur, kaip jis sakė, norėjo kažkam atiduoti pinigus. Dar nori paminėti, kad važiuojant iki Šeškinės, vyras automobilyje gėrė šampaną. Kada privažiavo prie (duomenys neskelbtini), jis išėjo iš automobilio ir nuėjo link antros laiptinės. Kadangi laiptinės durys buvo koduotos, jis patekti negalėjo į laiptinę, bet tuo metu į tą pačią laiptinę ėjo mergina, su kuria jis kalbėjo prie laiptinės, o paskui su ja užėjo į minėtą laiptinę. Dar jis jam yra minėjęs, kad ankščiau gyveno minėtame name. Po 10-15 minučių vyras išėjo iš laiptinės, priėjo prie jo automobilio ir pasakė, kad dar jam reikia užeiti į pirmą laiptinę. Jis privažiavo prie pirmos laiptinės ir laukė, kad jį kas nors įleis, nes ir šita laiptinė buvo koduota. Jis dar per domofoną skambino ar tai į 17 ar tai į 18 butą, sakė, kad jam dar reikia užeiti į minėtą butą. Patekti į laiptinę jam nepavyko ir jis atsisėdo į automobilį priekyje, keleivio pusėje. Jie sėdėjo ir kalbėjo. Paskui jis pamatė, kad link automobilio eina du vyrai, apie ką jis savo keleiviui pasakė. Tada jis atidarė savo dureles ir vienas iš vyrų, neaukšto ūgio, tamsių plaukų, apsirengęs statybininko rūbais, (posėdžio metu patvirtino, kad tai kaltinamsis), iškarto pripuolė prie jo keleivio ir ranka sudavė keleiviui į galvą, paskui ištraukė jį iš automobilio ir toliau mušė, suduodamas jam apie 3-4 smūgius ranka. Tada jis (liudytojas) iššokęs iš automobilio, jį apibėgo iš galo ir atitraukė užpuoliką nuo savo keleivio. Tuo metu kitas vyras tik stovėjo ir stebėjo kas vyksta. Kai jam pavyko juos išskirti, jis kalbėjosi su dviem vyrais, kurie paaiškino, kad jo keleivis yra jo patėvis, kuris kažkada mušė jį ir jo motiną. Kol jis kalbėjo su vyrais, atėjusiais prie automobilio, keleivis apėjo jo automobilį ir prie jo vėl priėjo tas pats vyras, kuris jam sudavė smūgius ranka, bei toliau spardė jo keleivį, gulinti ant žemės baloje. Matė apie 3 smūgius koja. Jis vėl įsikišo į konfliktą, padarė mušeikai pastabą ir jis nustojo mušti jo keleivį. Policiją į vietą iškvietė vyras, kuris mušė jo keleivį, o jis po kurio laiko, matydamas, kad keleivis prarado sąmonę, iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojas A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2017 m. rugsėjo 21 d. jis su M. dirbo viename objekte ir jis girdėjo, kad jam dienos metu paskambino žmona. Po pokalbio su žmona A. buvo susijaudinęs, paprašė jo pagalbos pavažiuoti pas save namo, paaiškinęs, kad skambino žmona, pranešdama, kad kažkas laužiasi į butą. Jo automobiliu jie privažiavo prie jo namų Ukmergės gatvėje, namo numerio tiksliai neatsimena. Jie išlipo kartu su juo iš automobilio ir pakilo prie A. buto, rodos 2 aukštas. Žmona A. atidarė duris, pasakė, kad vyras, kuris daužė jos buto duris išėjo. Tada buto duris atidarė A. kaimynė, kuri pasakė, kad tas vyras jau išėjo, buvo atvažiavęs taksi automobiliu ir telefone parodė jos nufotografuotą taksi automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs vyras, kuris laužėsi į A. butą. Jie abu išėjo į kiemą, pamatė stovintį taksi automobilį. Kol kalbėjo su vairuotoju, pamatė, kad A. ir keleivis pradėjo muštis, ir vienas, ir kitas mosikavo rankomis, keleivis sėdėjo automobilyje. Kas kiek smūgių sudavė ir kur pataikė, pasakyti negali, nematė. Jis priėjo prie A. ir pradėjo jį traukti nuo taksi automobilio, o tuo metu A. iš automobilio ištraukė keleivį. Jis atsirėmė į automobilį. Kai jis atitraukė A. ir jį laikė, prašė, kad jis nusiramintų, išgirdo, kad taksi vairuotojas pradėjo reikšti pretenzijas, kad jo keleivis sumuštas ir reikia kviesti policiją. Tada A. pats paskambino policijai. Jis žinodamas, kad atvyks policija, Andrejui pasakė, kad nelauks ir išėjo. Kas buvo toliau toje vietoje, nežino, nematė.Liudytojai Ž. T. ir J. D. patvirtino, kad kaip pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą pagal pranešimą, jog name adresu Ukmergės 226-27, Vilniuje, laiptinėje triukšmauja neblaivus patėvis, o bute yra 6 mėnesių kūdikis. Jiems atvažiavus prie minėto namo, prie mano laiptinės šalia taksi automobilio pamatė sėdintį girtą vyrą su sumuštu veidu, kaip vėliau paaiškėjo, tai V. O.. Šalia jo stovėjo A. M., kuris paaiškino, kad jam į mobilų telefoną paskambino jo išsigandusi žmona ir pasakė, kad buvęs jos anytos vyras girtas daužo buto duris, o ji labai išsigando, nes su kūdikiu buvo viena namuose. A. M. taip pat pasakė, kad atvažiavęs prie savo namų po žmonos skambučio, supykęs ant patėvio, kelis kartus sudavė patėviui į veidą, nuo ko patėvis nukrito. Apie tai, kad jis spardė patėvį kojomis, A. M. nesakė. Į įvykio vieta jie iškvietė medikus ir GMP išvežė V. O. į ligoninę. A. M. buvo pristatytas į policiją (T. 1, 11, 13).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas laiko, kad kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodo nukentėjusiojo, nuosprendyje nurodytų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti duomenys, iš dalies – ir paties A. M. parodymai. Pastarasis neneigia, kad, susijaudinęs dėl V. O. elgesio bei dėl prieš jį jaučiamos nuoskaudos iš praeities, įvykio metu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam į veidą, tačiau neigia jį spardęs. Tuo tarpu liudytojas S. M. patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius koja. Visą fizinį smurtą prieš V. O. įvykio metu panaudojo tik A. M.. Duomenų, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas po šio įvykio, byloje nėra. Be to, nosies kaulų lūžis taip pat laikytinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o A. M. pripažįsta, kad nukentėjusiajam į veidą sudavė kelis stiprius smūgius. Todėl dėl pirmiau nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl nesunkaus V. O. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika dėl pirmiau nurodytų priežasčių atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl A. M. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo veikos motyvas ir būsena įvykio metu, atsižvelgiant į įvykio kontekstą, nelaikytini nei sunkinančia, nei lengvinančia aplinkybe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis turi vaiką, neteistas, nusikalto padarydamas smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Įvertinus šias aplinkybes už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį tęsti darbą ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.
Dėl civilinių ieškinių ir nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. atsakingas už nukentėjusiojo V. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1479,49 turtinės žalos atlyginimo bei jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.
Nukentėjusiojo V. O. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam V. O. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, į kilusius padarinius, kuriuos nukentėjusysis jaučia iki šiol, taip pat į įvykio, kurio metu V. O. buvo padaryta žala, kontekstą. Nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė fizinį skausmą ir didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais, dėl ko jautė ir jaučia nepatogumus. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 1500 eurų nukentėjusiajam V. O. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis, nukentėjusysis advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 600 eurų, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas dėl jo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo yra pagrįstas (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas. Ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas išminusuojant dantų gydymo išlaidas (1320 eurų), nes, kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, V. O. dantų liga nėra susijusi prežastiniu ryšiu su A. M. nusikalstama veika. Kita prašomos priteisti turtinės žalos dalis yra reali ir pagrįsta bylos duomenimis todėl priteistina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 625,32 eurų civilinį ieškinį. Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš A. M. 159,49 eurų V. O. naudai už turtinę žalą.
Priteisti iš A. M. 1500 eurų V. O. naudai už neturtinę žalą.
Priteisti iš A. M. 600 eurų V. O. naudai advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš A. M. 625,32 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.