Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-104/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-22
Bylos Nr.
2-104/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
Pareiškėjas
V. K., J. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Deglita“
Kategorijos
  • 124.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-104/2007Procesinio sprendimo kategorijos 124.2.3, 124.2.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-569-230/2005, civilinėje byloje Nr. A2-1219-555/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deglita“ ieškinį atsakovui komanditinei ūkinei bendrijai „Malida“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. K. ir J. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-569-230/2005 pagal ieškovo UAB „Deglita“ ieškinį atsakovui KŪB „Malida“ dėl skolos išieškojimo ir prašė panaikinti 2005 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant.

Prašyme pareiškėjai nurodė, kad teismas priėmė sprendimą neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei buvo suklaidintas ieškovo. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, buvo pateiktas ir prie bylos prijungtas nepagrįstas dokumentas - nepasirašyta PVM sąskaita faktūra. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjų teises. Pareiškėjai prašymą grindė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 ir 9 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjai sužinojo 2006 m. rugpjūčio 15 d., gavę antstolės raginimus įvykdyti sprendimą bei jų turto arešto aktą, todėl įstatymo nustatyto termino prašymui paduoti nepraleidę. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad yra KŪB „Malida“ nariai komanditoriai, todėl neprivalo savo asmeniniu turtu atsakyti pagal bendrijos prievoles. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas už akių, tai jie neturėję galimybės prašyti teismo taikyti ieškinio senatį bei skųsti sprendimą apeliacine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-569-230/2005 pagal ieškovo UAB „Deglita“ ieškinį atsakovui KŪB „Malida“ dėl skolos išieškojimo.

Teismas nutartyje nurodė, kad teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas prašymas atnaujinti procesą, nustatyta, jog šalys rašytinės kuro pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Nesant rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, teismo vertinimu, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais. Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skolos priteisimo, buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, kurią teismas laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko, termino, kainos (sutarties esminių sąlygų). Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką, o aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos civilinėje byloje, galėjo būti patvirtinamos visomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir pateikta PVM sąskaita faktūra. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neneigia, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau teigia, jog ieškovo parduota prekė - benzinas buvo nekokybiška ir ieškovui grąžinta. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovo įrodinėtina aplinkybė yra pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymas. Ieškovui pateikus rašytinį įrodymą, kuriame nurodyta pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos bei duomenys apie prekių gavimą, bei pareiškėjams pripažįstant, jog prekės buvo gautos, teismas sprendė, kad įrodymų leistinumo taisyklės (CPK 177 str.) ir įrodymų pakankamumo principai (CPK 185 str.), tuo pačiu procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą, nebuvo pažeistos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, kadangi CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas įtvirtina proceso atnaujinimo pagrindą, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o ne sprendimu, nustatomi žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog teismo sprendimu priteista suma nepagrįstai išieškoma iš jų - komanditinės ūkinės bendrijos narių asmeninio turto taip pat nėra pagrindas atnaujinti procesą ir nagrinėtina CPK VI dalyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį ir procesą atnaujinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, remdamasis ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra, padarė klaidą, nes neįsitikino, ar tikrai buvo įvykęs pirkimo-pardavimo sandoris, ar tikrai buvo perduotas benzinas atsakovui, ir ar pasirašyta PVM sąskaita faktūra. Benzinas buvo grąžintas ieškovui, nes neatitiko galiojančių reikalavimų ir buvo nekokybiškas. PVM sąskaita faktūra ieškovui buvo grąžinta, jos nepasirašius atsakovo atsakingam asmeniui. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas yra gavęs nurodytą kiekį benzino, ieškovas nepateikė. Parašo rekvizitas yra būtinas pagal 1997 m. galiojusį Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Teismas negalėjo remtis CK nuostatomis (CK 6.38, 6.305, 6.314 ir 6.344 str.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, prie bylos buvo prijungtas nepagrįstas dokumentas - nepasirašyta PVM sąskaita faktūra.

3. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimas ir 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis pažeidžia pareiškėjų teises, sukelia neigiamas pasekmes jų turtinėms teisėms, suvaržo teisę disponuoti jų asmeniniu turtu, sukelia nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, blogina reputaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo P. A. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad teismo klaida yra akivaizdi ir dėl jos priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas. Teismas pagrįstai PVM sąskaitą faktūrą laikė rašytiniu įrodymu. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad PVM sąskaita faktūra įforminamas jau įvykęs prekių ar paslaugų tiekimas. Sąskaita yra apelianto antspauduota, o teisinės oferto ir akcepto pasekmės atsirado iki benzino tiekimo, sąskaitos išrašymo ar kokybės tikrinimo pradžios. Apeliantų teiginiai susiję su tinkamu sutarties vykdymu, o ne su jos buvimu. Nei teismui, nei ieškovui nebuvo žinomi pateiktų prekių kokybės trūkumai ar pretenzijos, apeliantai tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai, jog BUAB „Deglita“ pateikė žinomai melagingus duomenis, nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apeliantai yra praleidę terminą prašymui paduoti, nes apie procesą turėjo sužinoti 2005 m. gegužės 19 d., t. y. pranešimo spaudoje paskelbimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. CPK 365 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pareiškėjai V. K. ir J. K. prašė atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos, nes, jų nuomone, Kauno apygardos teismas, 2005 m. birželio 6 d. sprendimu priteisdamas uždarajai akcinei bendrovei „Deglita“ skolą, neįsitikino, ar tikrai buvo įvykęs pirkimo-pardavimo sandoris, ar tikrai buvo perduotas benzinas atsakovui, ir ar buvo pasirašyta PVM sąskaita faktūra.

Kauno apygardos teismas, 2005 m. birželio 6 d. priėmęs sprendimą už akių, nurodė, kad pateiktas PVM sąskaitos faktūros nuorašas patvirtina, kad ieškovas 1997 m. birželio 3 d. pardavė atsakovui benzino už 11 567,82 Lt sumą, o duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs, nėra.

CPK 285 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi įrodymai prieš teismui priimant sprendimą už akių nėra tiriami ir jų tikrumas nėra vertinamas. Pagal CPK 286 straipsnio pirmosios dalies nuostatą neatvykusi į teismo posėdį šalis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Remiantis CPK 288 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Sistemiškai aiškinant šias nuostatas darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas, patenkinęs UAB „Deglita“ ieškinį dėl 11 567,82 Lt skolos priteisimo, neturėjo tirti ir vertinti PVM sąskaitos faktūros tikrumo, kadangi tokios pareigos, priimant sprendimą už akių, nenumato civilinio proceso normos. Sprendimui priimti pakako teismo įsitikinimo, kad, pasitvirtinus šio įrodymo turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad sąskaitoje nėra visų būtinų 1997 m. galiojusiame Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme numatytų rekvizitų, teismui priimant sprendimą už akių neturėjo reikšmės. Tai, ar sąskaita galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. ar įrodymas kelia pakankamai abejonių teismo sprendime padarytų išvadų teisingumu, teismas galėjo vertinti tik šaliai pateikus prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateiktas. Todėl negalima sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 6 d. sprendime padarė teisės taikymo klaidą.

Pareiškėjai V. K. ir J. K. kaip kitą pagrindą atnaujinti procesą nurodė aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu buvo nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, prie bylos buvo prijungtas nepagrįstas dokumentas - nepasirašyta PVM sąskaita faktūra.

Remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Taigi nusikalstamą veiką, šiuo atveju melagingus paaiškinimus, gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, o ne sprendimas civilinėje byloje. Dėl šios priežasties, prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašas. Tačiau pareiškėjai V. K. ir J. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje, t. y. melagingi ieškovo paaiškinimai nebuvo nustatyti baudžiamąja tvarka. Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto pagrindu.

Tai, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimas sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjų turtinėms teisėms, suvaržo teisę disponuoti jų asmeniniu turtu, sukelia nepatogumus, nėra pagrindas atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio veiksmai, kuriais, pasak pareiškėjų, nepagrįstai buvo areštuotas jų, kaip komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių turtas, gali būti skundžiami tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis (CPK 510 str., 512 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 3 ir 9 punktus ir klausimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėDonatas ŠernasVincas Verseckas