Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai D. K., atsakovės atstovėms Skaistei Žostautienei ir Laimai Štelbienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl sprendimų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto amines atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-01-26 sprendimo Nr. SS-290 (toliau – ir Tarnybos sprendimas), Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2011-12-14 sprendimo Nr. R-9229 (toliau – ir Skyriaus sprendimas) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012-03-08 sprendimo Nr. S-92 (toliau – ir Komisijos sprendimas) (toliau – ir skundžiami sprendimai) (b. l. 6, 7-9, 10-13, 25-28, 29-31, 32).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo lygio nustatymo sąlygos, tvarka ir kriterijai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei kiti, su jų įgyvendinimu susiję, teisės aktai.

Kaip jau minėta, pareiškėja nesutinka su skundžiamais aktais, mano, kad jie yra nepagrįsti ir keistini, motyvuodama tuo, kad neteisingai buvo nustatytas lengvas funkcijų sutrikimas, dėl kurio buvo konstatuota I (pirma) funkcinio nepakankamumo klasė ir neteisingai nustatytas 60 proc. bazinis darbingumas bei klaidingai įvertintos aplinkybės, turinčios įtakos darbingumo ir įsidarbinimui.

Įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad darbingumo lygis yra asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 d., neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis yra kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Įstatymo 2 str. 7 d). Darbingumo lygio nustatymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 20 str., kuris apibrėžia subjektus, kuriems gali būti nustatytas darbingumo lygis, taip pat darbingumo lygio nustatymo sąlygas, šio lygio nustatymo priemones ir vertinimą. Šio straipsnio 7 d. nustatyta, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu; 2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu; 3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos (apibrėžiančios darbingumą procentais) – imperatyvios ir alternatyvų, leidžiančių įvertinti darbingumo lygį kitaip, t. y. peržengti minėtoje normoje apibrėžtų procentų ribas, Įstatyme nenumatyta. Be kita ko, pastebi, kad Įstatymas nedetalizuoja darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos. Tai įpareigota nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Įstatymo 20 str. 8 d.). Ši nuostata įgyvendinta bendrai priimtais poįstatyminiais aktais – minėtais Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu, patvirtintais įsakymu.

Ginčo atveju, pareiškėja siekia įrodyti, kad jos darbingumo lygis yra mažesnis nei 80 proc.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Šiaulių I teritorinis skyrius 2011-12-14 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5911 (toliau – ir Aktas) D. K. nustatė 80 proc. darbingumo lygį. Apie nustatytą darbingumo lygį pranešė 2011-12-14 sprendimu Nr. R-9229 „Dėl pripažinimo darbingu“ (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla Nr. 35756).

NDLNT Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2012-01-05 skundą dėl Akto, 2012-01-26 atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo vertinimą, surašė Aktą Nr. DL-96 ir skundžiamu sprendimu nusprendė nekeisti Skyriaus Aktu priimto sprendimo, kuriuo jai nustatytas 80 proc. darbingumo lygis (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla Nr. 35756).

Pareiškėja , nesutikdamas su minėtu atsakovės sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri savo sprendimu atsakovės sprendimą paliko nepakeistą (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla Nr. 35756).

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad tiek atsakovė, tiek Komisija, o taip pat ir tretysis suinteresuotas asmuo, priimdami administracinius aktus rėmėsi tais pačiais duomenimis apie pareiškėjos sveikatos būklę, t. y. 2011-11-30 Siuntimu Nr. 635 (toliau – ir Siuntimas) ir kartu su juo pateiktais papildomais medicininiais dokumentais bei gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, ir priėjo prie vienareikšmiškų analogiškų išvadų apie pareiškėjos darbingumo lygį.

Remiantis Kriterijų aprašo 3 p., asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Tvarkos aprašo 6.1 p. nustatyta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo parametrai (medicininiai kriterijai) yra nustatyti specialias medicinines žinias turinčių medikų, todėl vertinant juos teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, jei byloje būtų pateiktos kitų specialistų priešingos išvados. Pagal Tvarkos aprašą, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje duomenų (įrodymų), paneigiančių padarytas išvadas dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo, nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją gydančio gydytojo, kuris ją siuntė į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, pateikti medicininiai duomenys yra neteisingi.

Kriterijų apraše 5 p. nustatyta, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant šio aprašo 6 p. nuostatas. Kriterijų aprašo 6.1 p. nustatyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Pagal Kriterijų aprašo 6.2 p., jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45-40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8. Remiantis Kriterijų aprašo 6.3 p., jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30-35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7. Kriterijų aprašo 6.4 p. reglamentuojama, kad kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0-25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0-10 bazinio darbingumo procentų. Kriterijų aprašo 19 p.nustatyta, kad tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. Tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens bazinis darbingumas (Kriterijų aprašo 20 p.).

Kaip matyti iš Akto, pareiškėjai buvo nustatytas 60 proc. bazinis darbingumas, o darbo ir kitų aplinkybių koeficientas – 1,3 (buvo nustatytos 3 palankios aplinkybės, 3 nepalankios aplinkybės ir 1 vidutiniškai palanki). Atlikus sandaugos veiksmą bei remiantis Kriterijų aprašu, pareiškėjui buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, netekto darbingumo lygis – 20 proc. (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla Nr. 35756).

Iš Akto Nr. DL-96 matyti, kad Tarnyba, atsižvelgdama į Siuntime nurodytus duomenis, teritoriniame skyriuje atlikta apžiūra ir: 1) vadovaudamasi Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 p,. nustatė 60 proc. bazinio darbingumo lygį. Minėtas punktas taikytas dėl diagnozių pagal TLK - 10 kodus: M54.10, M42.10, M17.0, M19.99, R52.0, nes pareiškėjai diagnozuotas stuburo, kelių sąnarių I funkcinės klasės nepakankamumas, su vyraujančiu skausminiu sindromu ir neurologine simptomatika; 2) Kriterijų aprašo I dalies 3.1 p,. nustatė 70 proc. bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK - 10 kodus: A69.2, M79.20, nes pareiškėjai diagnozuota būklė po persirgtos Laimo ligos 2006 m, lengva k. hemiparezė; 3) Kriterijų aprašo VI dalies 40.11.2 p., nustatytas 90 proc. bazinis darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK - 10 kodus: 111.9, 150.0, E78.0, nes jai diagnozuotas kardiovaskulinės sistemos sutrikimas. Šiame Akte, be kita ko, nurodyta, kad funkcinis sutrikimo laipsnis: rankų – lengvas, liemens – lengvas, kojų – lengvas, kraujotaka – lengvas ir kita – lengvas. Remdamasi ankščiau minėtais Kriterijų aprašo 5 bei 6 p., nustatė 60 proc. bazinį darbingumą. Kadangi kitų organizmo funkcinių sutrikimų bazinio darbingumo procentai didesni nei 55 proc., todėl netaikė mažinančio koeficiento (Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla Nr. 35756).

Taigi apibendrinusi tai, kas pasakyta, ir remdamasi ABTĮ 57 str. 6 d, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad tretysis suinteresuotas asmuo, Komisija ir Tarnyba tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, skundžiami aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių šios institucijos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Procedūrinių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad visais atvejais darbingumo lygis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus kriterijus ir yra vertinama ne pati liga ar kelios diagnozuotos ligos, o dėl jų įtakos atsiradę asmens funkciniai sutrikimai, dėl kurių sutrikimo masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Ad hoc, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs asmens gyvenamosios vietos kriterijaus kaip turinčio įtakos vertinant asmens funkcinių ir profesinių aplinkybių visumą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, vertinamos visos ligos, kurios lemia atitinkamus funkcinius sutrikimus. Funkcijų sutrikimus įvertina NDNT, o ne siuntimą, išrašęs gydytojas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kokias konkrečias teisės normas tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovė ir Komisija, nustatydami jos darbingumo lygį, neteisingai ar netinkamai taikė bei aiškino, o nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindė savo subjektyviu suvokimu apie sveikatos ir darbingumo lygį, kuris neparemtas jokiais prejudicinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais, remdamasi nurodytų teisės normų sisteminė analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami aktai (sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų keisti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.