- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-147-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12548-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams V. S. įpėdiniams pareikšti. Nurodė, kad V. S. 2009 m. rugsėjo 15 d. AB „Swedbank“ naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6 799,30 Lt (1 969,21 Eur) sumai. Kredito gavėjai neįvykdžius įsipareigojimų pagal išduotą vekselį, Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K. 2010 m. lapkričio 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuris buvo pateiktas vykdymui antstolio R. S. kontorai. V. S. mirė 2015 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjai apie kredito gavėjos mirtį tapo žinoma tik 2018 m. gegužės 4 d., kada buvo pasiteirauta antstolio apie skolos išieškojimo procesą. Bankas nebuvo informuotas apie kredito gavėjos mirtį, todėl neturėjo galimybės per 3 mėnesius pateikti reikalavimą įpėdiniams. Kredito gavėjos pareiškėjai neįvykdyti įsipareigojimai 2018 m. liepos 19 d. buvo 327,20 Eur.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublika nėra paveldėjusi mirusios V. S. turto, Lietuvos Respublikai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atlikus paiešką viešuose registruose, nenustatyta jokio V. S. paveldimo turto. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo iš pareiškėjos pranešimo apie kreditorinį reikalavimą per įstatymu nustatytą terminą nėra gavęs. Nurodė, kad V. S. mirė 2015 m. rugsėjo 5 d., o pareiškėja teismui pareiškimą pateikė 2018 m. liepos 27 d., t. y. iki naikinamojo termino pabaigos likus mažiau kaip 2 mėnesiams. Pažymėjo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai, aukštesni elgesio standartai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo bei vykdymo, todėl pati būdama neaktyvi, pareiškėja prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 24 d. nutartimi AB „Swedbank“ pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus V. S. įpėdiniams.
4. Teismas pripažino, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad AB „Swedbank“ nėra suteikta galimybė kontroliuoti skolininkų turtinę padėtį, vykdomą veiklą, mirties atvejus, ypač tais atvejais, kai miręs skolininkas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą ar jie nepriima palikimo. Teismas nustatė, kad apie skolininkės mirtį pareiškėjai tapo žinoma tik 2018 m. gegužės 4 d., kuomet ji savo iniciatyva patikrino Gyventojų registro tarnybos duomenis. Pažymėjo, kad sužinojusi apie skolininkės mirtį pareiškėja nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – ji tą pačią dieną patikrino Testamentų registrą, o praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po sužinojimo apie mirties faktą, elektroniniu paštu pasiteiravo antstolio R. S. apie skolos išieškojimo procesą, aiškinosi aplinkybes apie skolos likutį, skolos išieškojimo sumas. Nustatė, kad pareiškimą teismui pareiškėja pateikė nepraėjus nei mėnesiui nuo informacijos gavimo iš antstolio.
5. Teismas atsižvelgė, jog priverstinis išieškojimas iš skolininkės buvo vykdomas nuo 2011 metų kovo mėnesio, todėl vertino, kad pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie skolininkę, vykdydamas savo pareigas, nuolat tikrins antstolis. Pažymėjo, kad įstatymas pareiškėjai nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Teismas sutiko, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veika – bankų veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, tačiau pažymėjo, kad periodinė duomenų paieška gyventojų registro tarnyboje ne tik dubliuotų antstolio darbą, bet ir pareikalautų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditorės reikalavimams V. S. įpėdiniams pareikšti atmesti. Atskirajame skunde nurodė, kad pranešimo apie kreditorinį reikalavimą iš AB „Swedbank“ per įstatymo nustatytą terminą negavo. Duomenų apie turto arešto akto išviešinimą viešuose registruose, taip pat duomenų, jog kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, VMI neturi. Apeliantės teigimu, aplinkybės dėl papildomų finansinių ir laiko sąnaudų yra teisiškai nereikšmingos, nes jos yra susijusios su bendrovės darbo organizavimu ir vidine tvarka, priklausančios tik nuo pačios pareiškėjos valios. Šios aplinkybės negali būti pripažintos svarbia priežastimi, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo. Termino praleidimo priežastimi negali būti laikomas pareiškėjos tikėjimas, jog duomenis apie skolininkę, vykdydamas savo pareigas, nuolat tikrins antstolis.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nesutinka su apeliantės nuomone dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo. Pareiškėjos teigimu, bankas nėra tiesiogiai informuojamas apie klientų mirtį ir net atsiradus neapmokėjimams pagal su klientais sudarytas kredito sutartis, ne iš karto įmanoma nustatyti kliento mirties faktą. Dažniausiai informacija apie kliento mirtį yra gaunama iš įpėdinių ar notarų, tačiau šiuo atveju tokios informacijos nebuvo gauta. Palikėja neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl palikėjos mirties faktas bankui nebuvo žinomas. Šiuo konkrečiu atveju skolos išieškojimas buvo perduotas antstolio R. S. kontorai, bankas neturėjo jokio pagrindo tikrinti klientės duomenų gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, todėl apie klientės mirtį sužinojo tik 2018 m. gegužės 4 d., t. y. jau praleidus 3 mėnesių terminą. Apeliantė skunde nenurodo, kad teismui atnaujinus 3 mėnesių terminą, bus pažeisti apeliantės interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos neatlieka jokių veiksmų, atitinkančių reikalavimų pareiškimą įpėdiniams, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebegali būti atnaujintas ir kreditoriaus teisė reikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikoma išnykusia (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).
12. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. 2009 m. rugsėjo 15 d. AB „Swedbank“ naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 6 799,30 Lt (1 969,21 Eur) sumai (e. b. l. 4). Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K. 2010 m. lapkričio 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3973 dėl skolos išieškojimo iš V. S. vekselio turėtojos AB „Swedbank“ naudai (e. b. l. 5). 2011 m. kovo 1 d. vykdomasis įrašas Nr. 3973 buvo pateiktas vykdyti antstolio R. S. kontorai (e. b. l. 11). Antstolis R. S. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0070/11/00323. Iš pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad V. S. AB „Swedbank“ 2018 m. liepos 19 d. yra skolinga 327,20 Eur (e. b. l. 12). AB „Swedbank“ 2018 m. gegužės 4 d. atliko paiešką Gyventojų registre ir nustatė, kad skolininkė V. S. mirė 2015 m. rugsėjo 5 d. (e. b. l. 6). AB „Swedbank“ 2018 m. gegužės 4 d. atliko paiešką VĮ „Registrų centras“ testamentų registre ir nustatė, kad palikėjos palikimas nėra priimtas, nėra įregistruotų jokių testatoriaus sudarytų testamentų (e. b. l. 7). AB „Swedbank“ 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į antstolį R. S. dėl V. S. skolos pareiškėjai likučio (v. b. l. 43). 2018 m. birželio 28 d. R. S. informavo AB „Swedbank“, jog skolos likutis yra 192,52 Eur (v. b. l. 45). 2018 m. liepos 27 d. AB „Swedbank“ į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo (e. b. l. 1).
14. Taigi, skolininkei V. S. mirus 2015 m. rugsėjo 5 d., CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti baigėsi 2015 m. gruodžio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto praleisto termino atnaujinimo kreipėsi į teismą 2018 m. liepos 27 d., t. y. praleidusi nustatytą terminą du metus ir septynis mėnesius, tačiau nepraėjus daugiau kaip trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos (2018 m. rugsėjo 5 d.).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja negalėjo tikėtis, jog duomenis apie skolininkę tikrins antstolis ir kad ši aplinkybė yra priklausanti tik nuo pačios pareiškėjos valios, todėl nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas pareiškėjos kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog išieškotojas turi aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, tačiau pažymi, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstolis apie skolininko mirties faktą informuoja priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/11/00323 matyti, jog iki pat 2016 m. birželio 21 d. antstolis R. S. išieškojo tam tikras sumas iš skolininkės V. S. turto ir šias lėšas paskirstydavo išieškotojai AB „Swedbank“ (v. b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis nuo 2016 m. birželio 21 d. daugiau lėšų iš V. S. turto išieškotojos naudai neišieškojo, tačiau vykdomosios bylos nesustabdė, paieškos Gyventojų registre neatliko, išieškotojos apie skolininkės mirtį neinformavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neabejotinai turėjo reikšmės pareiškėjos elgesiui, nes pareiškėja, antstoliui vykdomojoje byloje neatlikus jokių veiksmų, neturėjo pagrindo numanyti, kad skolininkė yra mirusi. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad vos tik 2018 m. gegužės 4 d. sužinojusi apie skolininkės mirties faktą, pareiškėja buvo aktyvi – 2018 m. gegužės 4 d. patikrino Testamentų registrą, 2018 m. birželio 26 d. išsiuntė užklausą antstoliui R. S. apie skolos išieškojimo procesą, skolos likutį, o gavusi atsakymą, 2018 m. liepos 27 d. teismui pateikė pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo (v. b. l. 43-45, b. l. 1). Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, o vos tik sužinojusi apie skolininkės mirtį, buvo aktyvi, kreipėsi dėl praleisto termino atnaujinimo nepasibaigus naikinamajam trejų metų terminui, todėl praleistas trejų mėnesių terminas atnaujintas pagrįstai (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VMI neįrodė, kaip praleisto termino atnaujinimas pažeistų valstybės interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš V. S. likusi neišieškota suma AB „Swedbank“ naudai antstolio R. S. duomenimis yra 192,52 Eur, o Testamentų registro duomenimis, V. S., mirusios 2015 m. rugsėjo 5 d., palikimas iki šiol nepriimtas (v. b. l. 45-46) (CPK 178 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusio asmens įpėdiniams atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.