Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1689-577/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-20
Bylos Nr.: e2A-1689-577/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03113-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės inžinerija“
Ieškovas: A. R.

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1689-577/2022Teisminio proceso Nr.

2-52-3-03113-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės inžinerija“ dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovės sudarytą automobilio LEXUS RX400H (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovui iš atsakovės už automobilį sumokėtus pinigus – 3 823 Eur, o ieškovui grąžinti automobilį atsakovei UAB „Sostinės inžinerija“, priteisti 439,83 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovas nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. 13 val. su atsakove sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria savo asmeninių poreikių tenkinimui nusipirko transporto priemonę LEXUS RX400H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 823 Eur. Paaiškino, jog įvertinęs aukciono skelbime pateiktą informaciją, kad automobilio techninė apžiūra nepanaikinta, įvertinęs, kad automobilio defektai nėra esminiai ir jų pašalinimas gali kainuoti iki 2 000 Eur, susidomėjo parduodamu automobiliu. Laimėjęs aukcioną ieškovas susisiekė su atsakovės atstovu G. M.. Automobilį apžiūrėjo atsakovės nurodytu adresu. Atsakovės direktorius paaiškino, kad parduodamas automobilis yra pilnai sukomplektuotas, tik reikia susitvarkyti po autoįvykio atsiradusius matomus defektus. Apie kitus automobilio defektus ar trūkumus ieškovui nebuvo nurodyta. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 16 val. ieškovas grįžo namo, apie 19.20 val. su draugais D. E. ir A. B. pradėjo nuodugniai apžiūrėti automobilį, po valandos pastebėjo, kad automobilyje nėra baterijos ir visų katalizatorių (3 vienetų). Tos pačios dienos vakarą ieškovas informavo automobilio aukciono organizatorius, kad buvo apgautas, taip pat susisiekė su atsakovės direktoriumi ir pranešė, kad automobilis yra su paslėptais trūkumais, kurie yra esminiai. Ieškovo teigimu, atsakovės atstovas nurodė, kad jis detalių neišėmė, tačiau mašina stovėjusi patvoryje pusę metų prie serviso; kodėl ji taip ilgai buvo pardavinėjama, jis nesupranta, taip pat nurodė, kad vienas pirkėjas jau buvo nupirkęs automobilį, tačiau vėliau grąžino.

1.2. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovas kreipėsi į advokatą dėl teisinės konsultacijos. Advokatas rekomendavo apžiūrėti automobilį servise, taip pat atlikti trūkstamų automobilio dalių vertinimą. Už advokato konsultaciją ieškovas sumokėjo 40 Eur, už apžiūrą - 99,83 Eur, o už trūkstamų automobilio dalių turto vertinimą - 300 Eur.

1.3. Atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė sutarties sudarymo metu buvo su esminiais (kokybės) trūkumais, automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, automobilio trūkstamų dalių atkuriamoji vertė yra 5 060 Eur, t. y. didesnė, nei kainavo pati transporto priemonė, be to, daužto automobilio atkūrimo į techniškai tvarkingą ir važiuojantį automobilį kaštai sudarytų ženkliai didesnę sumą, nei nedaužto automobilio vidutinė rinkos vertė, ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti nuostolius. Pažymėjo, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį, komplektacijos trūkumų nebuvo įmanoma pastebėti, tam reikalinga išardyti tam tikras automobilio dalis. Ieškovas negavo to, ko tikėjosi; atsakovė neatskleidė visų automobilio trūkumų, kurie būtų lėmę ieškovo apsisprendimą nesudaryti ginčijamos sutarties. Ieškovo teigimu, yra teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisės gynimo būdą - teisę atsisakyti sutarties.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 22 d. įvykus eismo įvykiui draudimo techninės pagalbos automobilis nuvežė automobilį į saugomą mokamą aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kitą dieną įmonės vadovas nurodė automobilį nuvežti į vaizdo kameromis stebimą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur automobilis užrakintas prastovėjo apie 3 mėnesius, per tą laikotarpį prie automobilio buvo atvykę tik ERGO draudimo kompanijos ekspertai, kurie fiksavo sugadinimus. Suderinus klausimus dėl draudimo išmokos ir automobilio likutinės vertės, priimtas sprendimas nugabenti jį į uždaroje teritorijoje esančią aikštelę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur automobilis buvo iki pardavimo ieškovui. Automobilio skelbimo aukcione patalpinimu rūpinosi draudimo kompanijos ERGO atstovas. Pažymėjo, kad apžiūros metu UAB „Autotoja“ atstovas nustatęs, kad nėra trijų katalizatorių, negalėjo nurodyti, kada jie galėjo būti pašalinti iš automobilio išmetimo sistemos, atkreipė dėmesį, kad dujų išmetimo sistemoje, kur turėjo būti katalizatoriai, nebuvo suodžių, ir iš išorės nebuvo nešvarumų, kurie atsirastų eksploatuojant automobilį (kelio purvas, dulkės), kas reiškia, jog automobilis po eismo įvykio nebuvo užvestas. Taip pat serviso atstovas nurodė, kad hibridinei baterijai išmontuoti pakanka vienos valandos; negalėjo nurodyti, kada hibridinė baterija buvo išmontuota. Atsakovė pažymėjo, jog atsakydamas į klausimą, kaip nustatė, kad nėra katalizatorių, ieškovas nurodė, kad pakanka atsukti kelias veržles ir nuėmus dangtelį iš karto matosi, kad nėra katalizatoriaus; kodėl to neatliko apžiūrėdami automobilį prieš pirkimą, atsakyti negalėjo. Atsakovė daro prielaidą, kad ieškovas automobilį iškomplektavo pats, galimai tokiems darbams pasitelkdamas į pagalbą asmenis, kuriuos nurodo kaip liudininkus ir siekia nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovas jokių įrodymų, kad automobilį iškomplektavo pardavėjas prieš parduodamas automobilį, nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė 2021 m. rugsėjo 3 d. automobilio LEXUS RX400H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį ir taikė restituciją, priteisė ieškovui A. R. iš atsakovės UAB „Sostinės inžinerija“ už automobilį sumokėtus pinigus – 3 823 Eur, įpareigodamas ieškovą perduoti atsakovei automobilį LEXUS RX400H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 439,83 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 096 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas neginčijo nežinojęs (netikrinęs), ar perduodamame automobilyje yra katalizatoriai ir hibridinė baterija, jis darė prielaidą, kad ieškovas įgijęs automobilį išėmė minėtas jo detales siekdamas nesąžiningai pasipelnyti, tačiau jokių minėtas prielaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, jog ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsivežus automobilį buvo nustatyta, jog jis neturi dalies detalių patvirtina liudytojais apklaustų A. B., D. E. parodymai, telefoninio pokalbio garso įrašas, SMS žinutė, rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo institucijoje ieškovo teikti paaiškinimai). Teismo vertinimu, abejoti visų minėtų įrodymų patikimumu nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad perduotas automobilis turėjo hibridinę bateriją ir katalizatorius. Kadangi atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojų E. T., G. M. parodymai patvirtina, kad automobilis stovėjo nesaugomoje aikštelėje, kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, nebuvo užrakintas, todėl, teismo nuomone, labiau manytina, kad minėtos detalės galėjo būti išimtos iki automobilio pardavimo ieškovui nei po jo pardavimo. Teismo vertinimu, tai, jog aplinkybės, kad perduodamas ieškovui automobilis yra be baterijos ir katalizatorių atsakovės atstovas galėjo nežinoti, neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą. Teismas padarė išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovą įrodžius, kad jam buvo perduotas daiktas su trūkumais, o atsakovė neįrodė, kad daiktas buvo perduotas tinkamos kokybės (pilnos komplektacijos) ir buvo apgadintas po jo perdavimo ieškovui.

5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog ieškovas nebuvo informuotas, kad pardavinėjamas automobilis nėra pilnos komplektacijos. Kadangi trūkstamų detalių kaina yra žymi, teismas įtikinamais laikė ieškovo argumentus, kad žinodamas tikrą automobilio būklę jis būtų nesudaręs ginčijamo sandorio. Bylos duomenys patvirtina, kad apžiūros metu ieškovas teiravosi dėl katalizatorių ir buvo patikintas, kad jie yra. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti pardavėju ar jo atstovu, aprodančiu automobilį. Kadangi automobilis buvo po eismo įvykio, teismo nuomone, ieškovas pagrįstai negalėjo jo užkurti ir įsitikinti, ar yra hibridinė baterija.

6. Teismas nurodė, jog atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado po ginčo pardavimo ir kad dėl tų trūkumų yra ieškovo kaltė (tik kėlė tokias prielaidas). Byloje nekilo ginčas dėl to, kad automobilis negali būti eksploatuojamas be hibridinės baterijos ir katalizatorių, minėtų detalių kaina yra artima automobilio kainai, nurodytai sutartyje, ieškovas nebuvo informuotas, kad perduodamas automobilis neturi baterijos ir katalizatorių. Teismas konstatavo, kad atsakovė, perduodama esminės sutarties sąlygos neatitinkantį daiktą iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo bei sumokėtos prekės kainos priteisimo tenkino, taip pat taikė restituciją. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas iki bylos iškėlimo sumokėjo 40 Eur, automobilio patikrą - 99,38 Eur, turto vertinimą – 300 Eur, teismas iš atsakovės priteisė šias išlaidas ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė UAB „Sostinės inžinerija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, tačiau neatsižvelgė, kad kiekviena byla individualizuojama. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad ieškovas perėmė daikto valdymą ir disponuodamas daiktu (automobiliu) galėjo jį iškomplektuoti arba netinkamai saugoti. Po sandorio sudarymo ir daikto perdavimo atsakovas neteko galimybės įrodyti šiuos teiginius, nes nedisponavo daiktu.

7.2. Apeliantės teigimu, iš atsakovo atstovo bei ieškovo tėvo telefoninio pokalbio susidarė įspūdis, kad ieškovo tėvas iš anksto buvo pasiruošęs tokiai įvykių sekai ir fiksavimui (ieškovo tėvas išvardino trūkstamas dalis, nupasakojo veiksmus, kuriuos atliks, siekdamas grąžinti nusipirktą daiktą). Atkreipė dėmesį, kad katalizatorių nebuvimą autoserviso „Autotoja“ darbuotojai užfiksavo tik 2021 m. rugsėjo 23 d. apžiūros metu ir tik išardę automobilio išmetimo sistemą. Apeliantė kelia klausimą, kaip ieškovas, nebūdamas šios srities specialistu, nustatė, kad nėra trijų katalizatorių; kodėl prieš pirkdamas nevažiuojantį ir neužsivedantį automobilį nuodugniai jo neapžiūrėjo pasitelkdamas specialistus. Mano, kad prielaida, jog patys demontavo nusipirktą automobilį, todėl tiksliai žinojo, ko trūksta, yra pagrįsta.

7.3. Serviso darbuotojai negalėjo nurodyti, kada trūkstamos dalys buvo pašalintos iš automobilio. Ši aplinkybė liko neįrodyta.

7.4. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl atsakovė, žinodama apie dalių vagystę, būtų kreipusis į draudimo bendrovę ir jai nuostoliai būtų atlyginti. Nelogiška atsakovei suvirinti vagystės metu supjaustytą išmetimo sistemą, kad išoriškai nesimatytų katalizatorių nebuvimo ir tikėtis, kad pardavus automobilį be trūkstamų dalių, sandoris nebus panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad vagys, supjaustę išmetimo sistemą, jos neatstatinėja. Ją atstatyti galima tik pakėlus automobilį ant specialaus keltuvo, tam reikalingi automobilio rakteliai, kurie buvo įmonės būstinėje. Nesankcionuoto patekimo į automobilį nebuvo, nes durelių spynelės nesugadintos.

7.5. Teismas įpareigojo atsakovę įrodinėti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas maksimaliai apsunkintas. Ieškovas įrodė, kad automobilyje nėra trijų katalizatorių bei hibridinės baterijos, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas pardavė iškomplektuotą automobilį. Tokiu būdu būtų formuojama klaidinanti teismų praktika, kuomet pardavėjas, pardavęs po eismo įvykio nevažiuojantį bei neužsivedantį automobilį, netenka galimybės juo disponuoti, o pirkėjas, disponuodamas automobiliu, gali jį iškomplektuoti ir vėliau pareikšti, kad nusipirko iškomplektuotą automobilį. Teismas negalėjo priimti sprendimo, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, o neaiškumai, sukėlę abejones, turėjo būti svarstomi atsakovės naudai. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.

Atsiliepimas

8. Ieškovas A. R. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Sostinės inžinerija“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Atsakovės argumentai apie išmetimo sistemos suvirinimą nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 306 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo šį argumentą svarstyti.

8.2. Nėra pagrindo sutikti, kad teismas įpareigojo atsakovę įrodinėti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, todėl visi neaiškumai turėjo būti aiškintini atsakovės naudai. Teismas jokių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė; teismui išklausius byloje ginčo šalių ir jų atstovų paaiškinimus, įvertinus byloje visus esančius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus būtent ir buvo padarytos išvados, kad ieškovo įsigytas automobilis iš atsakovės nuosavybės teisės perėjimo momentu (pirkimo metu) buvo nepilnos komplektacijos, t. y. nebuvo visų 3 katalizatorių ir hibridinės baterijos.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovas galėjo iškomplektuoti perimtą daiktą arba netinkamai jį saugojo. Ieškovui nekyla pareiga įrodyti atsakovės teiginius paneigiančias aplinkybes. Atsakovė nurodydama, kad automobilis buvo su visais katalizatoriais ir hibridine baterija, privalėjo tokius faktus ir įrodyti.

Atsiliepimas

8.4. Atsakovės atstovas (teisininkas) nurodė, kad automobilis buvo saugomas aikštelėse, kurios buvo filmuojamos, tačiau jokių įrodymų (pasaugos sutarčių, filmuotos medžiagos ir pan.) iš kurių būtų galima spręsti apie aikštelių saugumą nepateikė. Taip pat atsakovė nurodė, kad automobilis visuomet buvo užrakintas, tačiau atsakovės kviestas liudytojas E. T. negalėjo atsakyti, ar automobilis buvo atrakintas ar užrakintas, prieš ieškovui aprodant automobilį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės direktorius ir kviestas liudytojas iš esmės patvirtino, kad automobilis buvo laikomas nemokamose aikštelėse, kuriomis naudojosi daug asmenų, todėl negalima laikyti, kad tokios aikštelės yra saugios.

8.5. Ieškovo veiksmuose nėra CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos atvejų, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti ieškovo nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka ne ieškovui, bet atsakovei.

8.6. Aplinkybes, kad automobilis buvo be visų katalizatorių ir baterijos, kad šių trūkumų nebuvo įmanoma pastebėti, o norint juos pamatyti reikalinga išardyti tam tikras automobilio dalis, patvirtinta liudytojų A. B. ir D. E. paaiškinimai teisme. Atsakovo direktoriaus paaiškinimai teisme buvo labai nekonkretūs. Jis buvo visiškai nusišalinęs nuo automobilio pardavimo reikalų, nesirūpino savo parduodamu daiktu, net parduodamas automobilį buvo patikėjęs aprodyti automobilį ir paimti pinigus pašaliniam asmeniui. Telefoninio pokalbio garso įraše atsakovės direktorius pasako, kad automobilis buvo parduotas, tačiau vėliau grąžintas, todėl ieškovas sprendžia, kad automobilis dėl minėtų aplinkybių galėjo būti iškomplektuotas atsakovei to nežinant. Tai, kad automobilis buvo parduotas, patvirtinta ir atsakovės atstovo (teisininko) teiginys, kad nenupirkusiam automobilio asmeniui buvo grąžinti pinigai.

8.7. Draudimo išmoka buvo išmokėta atskaičius likutinę automobilio vertę, o sugadintas automobilis buvo atiduotas atsakovei. Taigi, draudimo bendrovė prieš ieškovę jokios prievolės nebeturėjo, nes automobilis buvo laikomas iš esmės sunaikintu ir nebuvo draudimo objektu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. 2021 m. rugsėjo 3 d. su atsakove UAB „Sostinės inžinerija“ sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovės transporto priemonę LEXUS RX400H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 823 Eur. Teigdamas, kad transporto priemonė sutarties sudarymo metu buvo su esminiais (kokybės) trūkumais, automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ieškovas iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, o atsakovė neatskleidė visų automobilio trūkumų, kurie būtų lėmę ieškovo apsisprendimą nesudaryti ginčijamos sutarties, ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

13. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus.

14. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

15. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

16. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

17. [...] Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas, nors ir vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, nevertino individualių bylos aplinkybių. Pažymi, jog teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog ieškovas, sudaręs sandorį su atsakove, perėmė daikto valdymą savo žinion ir disponuodamas perimtu daiktu (automobiliu), pasitelkęs byloje minimus pagalbininkus galėjo pats iškomplektuoti perimtą daiktą, arba netinkamai jį saugoti. Pasak apeliantės, po daikto perdavimo ji neteko galimybės įrodyti šių teiginių. Mano, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę įrodinėti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai įrodyti negali arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, ir kad siekdamas teisingumo teismas negalėjo priimti sprendimo neišsiaiškinęs visų aplinkybių, o neaiškumai, įnešę abejonę, turėjo būti svarstomi atsakovės naudai.

19. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Pagal kasacinio teismo doktrinoje suformuotas ir išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vertinant įrodymus iš teismo nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Šiuo atveju apeliantė, nors ir nurodo, jog neturi galimybės įrodyti teiginių apie apeliaciniame skunde išvardintus galimus ieškovo veiksmus, tačiau iš esmės nepaneigia teismo atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo.

21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovą įrodžius, kad jam buvo perduotas daiktas su trūkumais; atsakovė neįrodė, kad daiktas buvo perduotas tinkamos kokybės (pilnos komplektacijos) ir buvo apgadintas po jo perdavimo ieškovui.

22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai šių išvadų nepaneigia. Apeliantės pateiktas subjektyvus ieškovo tėvo pokalbio su atsakovės vadovu vertinimas (įspūdis, kad jis iš anksto buvo pasiruošęs tokiai įvykių sekai bei fiksavimui), nėra pakankamas įrodymas, galintis pagrįsti atsakovės iškeltą versiją, kad automobilis buvo iškomplektuotas jau po jo perdavimo ieškovui. Savo teisių gynybos būdų žinojimas bei atskleidimas nereiškia veiksmų neteisėtumo ir neįrodo sandorio šalies nesąžiningumo.

23. Prielaidą, kad ieškovas demontavo nusipirktą automobilį, apeliantė taip pat grindžia abejonėmis dėl ieškovo ir A. B. galimybės, jiems patvirtinus, kad nėra automobilių remonto specialistai, nustatyti katalizatorių trūkumą iki automobiliui patenkant į specializuotą servisą; kelia klausimą, kodėl prieš pirkdami nevažiuojantį automobilį, jo nuodugniai neapžiūrėjo pasitelkdami specialistus.

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. B. ir D. E. paaiškino, kad aplinkybė dėl baterijos trūkumo buvo nustatyta kompiuterinės technikos pagalba, o katalizatorius jie tikrino vielos pagalba. Apeliantė, keldama minėtas abejones, objektyvių duomenų, kad liudytojų nurodytu būdu nustatyti ginčo dalių trūkumą neįmanoma, nenurodė ir nepateikė. Apžiūra specializuotame servise patvirtino nustatytus trūkumus.

25. Dėl perkamos transporto priemonės apžiūros kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

26. Apeliantė nenurodo jokių faktinių aplinkybių bei motyvų, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovo neatidumą, t. y. kad jis automobilio pirkimo (perėmimo) metu galėjo bent įtarti apie galimus detalių (būtent katalizatorių ir hibridinės baterijos) trūkumus, tačiau šios informacijos netikrino. Apeliantė neįrodinėja, kad šie trūkumai galėjo atsirasti patirtos avarijos (apie kurią informacija buvo atskleista) metu; neginčija teismo išvados, kad ieškovas negalėjo užvesti automobilio ir įsitikinti, ar yra hibridinė baterija.

27. Apeliantės samprotavimai, kad demontuoti (pavogti) katalizatorius galima gulint po automobiliu, tačiau vagys, supjaustę išmetimo sistemą, jos neatstatinėja, nes tai padaryti galima tik pakėlus automobilį ant specialus keltuvo, kad tam reikalingi rakteliai, kurie buvo įmonės būstinėje ir kt., negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone. Jie nepatvirtina ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės apie detalių išėmimo laiką (prieš ar po automobilio perdavimo ieškovui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nesiejami su pirmosios instancijos teismo motyvais bei nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog automobilis, kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, netgi nebuvo užrakintas. Be to, liudytojas E. T. teisme nurodė, jog paskambinęs atsakovės direktorius paklausė, ar jis galėtų aprodyti automobilį, raktelius automobilio jau turėjo, nes įmonės vadovas anksčiau buvo perdavęs. Taigi apeliantės teiginiai dėl raktelių buvimo vietos prieštarauja liudytojo parodymams.

28. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su transporto priemonės Kasko draudimu, kuriais atsakovė siekia pagrįsti, jog atsakovei nebūtų buvę naudinga slėpti automobilio dalių vagystę, taip pat neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad atsakovės atstovas neginčijo nežinojęs (netikrinęs), ar perduodamame automobilyje yra katalizatoriai ir hibridinė baterija (18 punktas). Teismas pagrįstai sprendė, jog faktas, kad aplinkybės, kad perduodamas ieškovui automobilis yra be baterijos ir katalizatorių, atsakovės atstovas galėjo nežinoti, neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą.

29. Apeliantės teiginiai, kad abejonės turi būti aiškinamos atsakovės naudai, nepagrįsti. Kaip minėta, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino šalių argumentus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus į bylą pateiktus įrodymus ir iš įrodymų visumos darė padarė labiau tikėtiną išvadą, kad minėtos detalės galėjo būti išimtos iki automobilio pardavimo ieškovui nei po jo pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria jų vertinimui, todėl nekartoja.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atmetus atsakovės UAB „Sostinės inžinerija“ apeliacinį skundą, iš jos ieškovui A. R. priteistinos jo patirtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2022 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1015759).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Sostinės inžinerija“ (j. a. k. 305102930) ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė