Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad metaliniai garažai (5 vnt.), kurių WGS koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esantys šalia (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažai), kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais daiktais, buvo įtraukti į apskaitą 2024-03-20 Nr. A1017-5/24(2.14.1.55E-NTS) (6-10 punktai) surašant Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į Garažus seniūnijos, kurios teritorijoje yra Garažai, informaciniame stende ir nacionaliniame laikraštyje. Garažai yra nesuformuotame žemės sklype. Pareiškėja nesikreipė į VĮ Turto bankas su prašymu suorganizuoti Garažų apžiūros dėl apskaitos akto surašymo, kadangi metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai ir VĮ Turto bankas neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais.

3. Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2024 m. kovo 20 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-5/24(2.14.1.55E-NTS) (6-10 punktai), kuriuo į apskaitą buvo įtraukti Garažai (akte - Garažai (5 vnt.), paskirtis - garažų (laikini statiniai)), esantys šalia (duomenys neskelbtini). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaitos akte nurodytų duomenų – fotonuotraukų, galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėta pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra. Be to, ant pačių Garažų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes aiškiai identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šiuos objektus, ieškoma. Siekiant nustatyti statinių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos daiktus, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į Garažus, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą - Garažus ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šiuos daiktus, (tą patvirtina pareiškėjos interneto svetainėje viešai prieinama informacija: (duomenys neskelbtini).

4. Taip pat, kaip minėta, tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokių konkrečiai objektų pripažinimo bešeimininkiais procedūra buvo pradėta ir kurių savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos objektus, kviečiama atsiliepti, Panerių seniūnija užtikrino, kad seniūnijos informaciniame stende ir ant pačių Garažų būtų pakabinti skelbimai (fotofiksacija pridedama, skelbimai pakabinti 2024 m. balandžio 10 d.). Informacija apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus statinius, 2024 m. gegužės 3 - 9 d. d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Akcentavo, kad turtinių teisių į Garažus iki šiol niekas nepareiškė, nėra gauta jokių šių statinių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

5. Pabrėžė, kad Savivaldybė, nebūdama Garažų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jie būtų prižiūrimi, tvarkingi, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Pareiškėjos vertinimu, jeigu šie Garažai, kurie neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Garažai ir toliau nebūtų prižiūrimi, pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jų savininkų ir neperdavus jų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jų tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jų blogą būklę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Toks pareiškimas gali būti paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 punktą bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal Taisyklių 34¹ punktą, siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Taisyklių 35 p. numato, kad valstybės ar savivaldybių institucijos dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių ar jų dalių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl metalinių garažų (5 vnt.), kurių WGS koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esantys šalia (duomenys neskelbtini) pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo galimybės identifikuoti Garažų savininko. Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama duomenų apie Garažų savininkus, pradėjo vykdyti garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, Garažai įtraukti į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-5/24(2.14.1.55E-NTS). Buvo kviesti atsiliepti savininkai ir asmenys, turintys turtinių teisių į Garažus seniūnijos, kurios teritorijoje yra Garažai, informaciniame stende ir nacionaliniame laikraštyje. Garažai yra nesuformuotame žemės sklype. Pareiškėja nesikreipė į VĮ „Turto bankas“ su prašymu suorganizuoti Garažų apžiūros dėl apskaitos akto surašymo, kadangi metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai ir VĮ „Turto bankas“ neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais.

11. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama nustatyti minėtų statinių savininkus, savo interneto svetainėje www.vilnius.lt, patalpino skelbimus ir kvietė atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus statinius. Turtinių teisių į aukščiau nurodytuose aktuose išvardintus statinius niekas nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad būtų atsiliepta į šiuos kvietimus (CPK 178 straipsnis).

12. Taigi, iš bylos medžiagos yra pakankama konstatuoti, kad Garažai, kuriuos pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas nėra dėl jų kreipęsis ar pranešęs apie savo teises į juos, taigi, šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.57 straipsnis). Minėtas turtas apskaitytas 2024 m. kovo 20 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktu, pareiškimas teismui paduotas suėjus vieneriems metams nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo paskelbta spaudoje ir internete. Pareiškėja atliko visas būtinas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles.

13. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prašomi pripažinti bešeimininkiais metaliniai garažai neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas tenkinamas (CK 4.57 straipsnis, 4.58 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą.

Pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės (j. a .k. 111109233) nuosavybėn 5 (penkis) metalinius garažus, kurių WGS koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančius šalia (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.