Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. e2S-502-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
e2S-502-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00012-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Suinteresuotas asmuo
A. K., UAB „Gelvora“
Civilinė byla Nr. e2S-502-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00012-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.3.5; 3.3.1.14; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-981-620/2017 pagal pareiškėjos antstolės Irenos Bakšienės prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Gelvora“, A. K. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė Irena Bakšienė kreipėsi į teismą, prašydama vykdymo procese pradinę išieškotoją BAB „Ūkio bankas“ pakeisti nauja išieškotoja – UAB „Gelvora“. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2009 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį raštą dėl 11139,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. K. AB „Ūkio bankas“ naudai. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BAB „Ūkio bankas“ perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į skolą, išieškomą iš skolininko A. K..

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0115/09/00779, kurioje išieškojimas vykdomas pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1144, pradinį išieškotoją BAB „Ūkio bankas“, į. k. 112020136, į UAB „Gelvora“, į. k. 125164834.Teismas, nustatęs, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. pradinis išieškotojas BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-50-09 su priedais, pagal kurią BAB „Ūkio bankas“ perleido UAB „Gelvora“ visas teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal Paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę į skolininką yra įgijęs pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1144, pagal kurį A. K. yra vekselio davėjo ir mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotojas. Šis dokumentas yra vykdomas antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0115/09/00779, teismas tenkino antstolės prašymą. Nurodė, kad nors byloje nėra duomenų, kad skolininkui yra pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą, bet tai nėra aplinkybė, dėl kurios negalėtų būti atliktas reikalavimo perleidimas. Tik prieš pradedant vykdomuosius veiksmus naujo išieškotojo naudai skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį, o antstolės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad jis nėra sutikęs kad reikalavimas būtų perleistas, nėra duomenų, kad jis gavo reikalavimo perleidimą faktą patvirtinantį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje. Apelianto nuomone, reikalavimo perleidimo sutartis yra abstrakti, iš jos nėra aišku, kokiu pagrindu reikalavimas atsirado, kokio dydžio reikalavimai buvo perimti, ar tikrai 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo sutartimi UAB „Gelvora“ perėmė iš BAB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisę į suinteresuotą asmenį vykdomojoje byloje Nr. 0115/09/00779.Apeliantas skundu nesutinka su skolos kreditoriui dydžiu ir ketina reikšti ieškinį dėl reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl išieškotojo teisių perėmimo vykdymo procese teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Irena Bakšienė vykdo išieškojimą iš A. K. pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1144 dėl 11139,10 Eur skolos išieškojimo išieškotojo BAB „Ūkio bankas“ naudai.Apelianto nuomone, išieškotojas BAB „Ūkio bankas“ negalėjo būti pakeistas nauju išieškotoju UAB „Gelvora“, nes skolininkui A. K. nėra pranešta apie reikalavimo perleidimą.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkui A. K. buvo pranešta apie reikalavimo teisių į jį perleidimą.Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Pagal bendrą taisyklę kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 str.). Reikalavimo perleidimo naujam kreditoriui faktas nesiejamas su kreditoriaus asmeniu. Nenustatyta aplinkybių, nurodytų CK 6.102 str., draudžiančių reikalavimų perleidimą. Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu, juo labiau, kad nutartis pakeisti išieškotoją gali būti skundžiama atskiruoju skundu, t.y. skolininkas jos teisėtumą ir pagrįstumą gali kvestionuoti apeliacine tvarka (CPK 596 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016). CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkui A. K. buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą jo perleidimo metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujasis išieškotojas pateikė antstolei prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkui bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1237/2012, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1193-392/2016). Nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas yra prasidėjęs, teismui pateikti reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantys dokumentai (reikalavimo perleidimo sutarties, priedo išrašas), todėl pradinis išieškotojas BAB „Ūkio bankas“ galėjo būti pakeistas nauja išieškotoja UAB „Gelvora“ (CPK 596 str. 1 d.). Apeliantas taip pat nurodo, kad iš perleidimo sutarties nėra aiški perimtų reikalavimo teisių apimtis.Iš 2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 16-50-09, nustatyta, kad pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teises ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones ir kt. (sutarties 2.10.1). Iš pateikto teismui sutarties priedo išrašo akivaizdu pagal kokias sutartis A. K. atsako išieškotojui kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduotojas. 2009 m. vasario 26 d. išduotas vykdomasis įrašas, kuriuo iš skolininko A. K. reikalaujama sumokėti 11139,10 Eur (38325,00 Lt) skolą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą vekselį, kuris patvirtina išieškotojo reikalavimo dydį, todėl apelianto argumentai, kad nėra aišku, kokio dydžio reikalavimai yra perimti, atmestini kaip nepagrįsti. Pats A. K. turi ir gali žinoti kokią dalį skolos padengė, kokia dalis liko nepadengta. Šią informaciją jam gali suteikti ir antstolė, vykdanti vykdomąjį dokumentą.Šiai dienai perleidimo sutartis yra galiojanti, skolininkas laidavimo sutarties, skolos dydžio BAB „Ūkio bankas“ neginčija ir neginčijo, todėl vien faktas, kad skolininkas ketina kreiptis į teismą dėl reikalavimo teisių pripažinimo negaliojančia, nėra pagrindas naikinti teisėtą nutartį. Kadangi reikalavimo teisė yra patvirtinta vykdomuoju įrašu, t. y. kreditoriui pripažinta reikalavimo teisė į skolininką, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Sprendžiant šį procesinio pobūdžio klausimą taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar reikalavimo teisių, atsiradusių vykdomojo įrašo pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkui, ar tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė gali turėti teisinės reikšmės tik sprendžiant klausimą, ar skolininkas tinkamai įvykdė prievolę (pradiniam ar naujajam kreditoriui) pagal vykdomąjį įrašą, bet nelemia vykdomojo įrašo pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė