Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-04 · Byla Nr. A2.6.-7381-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
A2.6.-7381-932/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06797-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
R. N.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7381-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06797-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. N., išnagrinėjusi R. N. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2014 m. gegužės 17 d., apie 19.17 val., šalia Jakšto g. – Šermukšnių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. N. paaiškino, kad 2014-05-17, pavakare, apie 19 val., atvažiavo į miesto centrą, senjorų klube vykstančius šokius. Šermukšnių gatvėje parkuodamas automobilį, nežymiai kliudė kitą stovintį automobilį. Jis išgirdo, kaip automobilis atsitrenkė, bumptelėjo į kitą (suprato, jog įvyko kontaktas), tačiau tas kliudymas, anot jo, buvo labai nežymus. Jis, nenorėdamas kliudyti eismui, nuvažiavo toliau (daugmaž už 3-4 laisvų vietų) ir pastatė savo automobilį kitoje laisvoje vietoje. Eismas nebuvo intensyvus, tačiau jis vis tiek baiminosi sukliudyti pravažiuojančiom mašinom. Pastatęs savo automobilį, apžiūrėjo jį ir pamatė, kad įbrėžtas priekinio bamperio kairysis šonas. Nežino, kokį automobilį kliudė. Informacijos jokios nepaliko, nes negalvojo, kad jo sukeltas eismo įvykis yra rimtas, o, be to, paliktą lapelį galėjo bet kas paimti. Pažymėjo, kad savo automobilį pastatė netoli, tikėjosi po kurio laiko ateiti pasižiūrėti. Iš šokių išėjo daugmaž po daugiau nei valandos ir pamatė atvykusius pareigūnus (b. l. 18-20).

Šalies argumentai

R. N. paaiškinimo duomenimis, jis gegužės 17 d. važiavo Šermukšnių g., sukdamas į susiaurėjusią gatvę buferiu kliudė ten stovėjusį automobilį. Kontaktą juto, tačiau nuvažiavo savo automobilį pasistatyti laisvoje vietoje. Jis buvo pasišokti senjorų klube. Išėjus iš klubo, atvyko policija. Ant savo buferio jis rado dažų nubrozdinimų (b. l. 10).

Žemesnės instancijos teismas

R. N. kaltę padarius 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-12463663-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. R. N. savo kaltę pripažino. Pastarojo kaltę taip pat patvirtina A. Š. 2014-05-20 paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad jis 2014-05-17 naudojosi automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu N. R.. 18.08 val. automobilį paliko automobilio stovėjimo vietoje, Šermukšnių g. Automobilį paliko tvarkingą, be jokių įbrėžimų. 21.48 val. rado automobilį su nedideliais įbrėžimais ir kvietimą atvykti į policiją. Kas apgadino automobilį, ji nežino (b. l. 9). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – A. Jakšto g. – Šermukšnių g., Vilnius, taip pat nurodyti automobilių apgadinimai – automobiliui „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis (b. l. 7-8). Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose užfiksuota, kad automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, 48-51 cm nuo žemės, taip pat nubrozdintas galinis bamperis 61-66 cm aukštyje, šis apgadinimas su tiriamu įvykiu nesusijęs. Automobiliui „Fiat Brava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis – 46-51 cm nuo žemės (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad R. N., suvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, tyčia iš įvykio vietos išvažiavo. Taigi tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas teismo posėdyje R. N. neneigė, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą. Patvirtino, jog automobilis bumptelėjo, kontaktas įvyko. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pilnai suprato, jog kilo eismo įvykis. Pastatęs savo automobilį kitoje vietoje, jis prie apgadinto automobilio nepriėjo, nesidomėjo, kokius apgadinimus padarė, nepaliko jokios informacijos, pagal kurią automobilio savininkas galėtų kreiptis dėl eismo įvykio, nors pilnai suprato, kad toks įvykis kilo. Tuo pačiu pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo atveju gi R. N., pažeisdamas KET taisykles, nei pranešė apie eismo įvykį policijos įstaigai, nei paliko bent kokią informaciją nukentėjusiojo automobilio savininkui, todėl darytina išvada, kad jis neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais, veikiant tiesiogine tyčia, padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Subjektyvūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai apie tai, kad eismo įvykį laiko menkaverčiu, nepaneigia jo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. N., vairuodamas automobilį, pravažiuodamas stovintį automobilį, nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Nors

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (įvykdytas administracinis teisės pažeidimai transporto srityje), lengvinančią aplinkybę – pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į jo asmenybę (ilgą laiką pensijoje, užsiima projektavimo darbais pagal individualios veiklos pažymą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. N. baudą, lygią ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad R. N. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu nukentėjusiosios automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nežymiai, neženkliai sugadinant (nubrozdinant) automobilio galinio bamperio kairįjį kraštą. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 10 punktas). Nors nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau R. N. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, ankstesnis jo padarytas pažeidimas nėra šiurkštus (23 km/h viršytas greitis, už ką jam buvo paskirta 50 Lt bauda).

Tad teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. N. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. Be to, teismas mano esant tikslinga perpus mažinti ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą (tris tūkstančius litų) ir paskirti R. N. vieno tūkstančio penkių šimtų litų dydžio baudą. Teismo įsitikinimu, tokia bausme bus pilnai pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto penkiasdešimties (150) litų dydžio baudą.

R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio penkių šimtų (1 500) litų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. N. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – vieno tūkstančio penkių šimtų (1 500) litų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė