- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2-1643-904/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01212-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- D. E.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „4finance“, Bigbank AS, UAB „Ūkio banko lizingas“
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei D. E., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys UAB „4finance“, Bigbank AS, UAB „Ūkio banko lizingas“, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Lina Pužienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, padalinant lygiomis dalimis butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ¼ dalis dviejų ūkinių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp šalių yra nutraukta, ištuoka įregistruota 2001-03-05, tačiau nutraukiant santuoką nebuvo padalintas santuokos metu įgytas turtas. Pažymėjo, kad santuokos metu šalys įgijo butą ir jo priklausinius – po ¼ dalį dviejų ūkinių pastatų. Nutraukus santuoką ieškovė su vaikais liko gyventi minėtame bute, o atsakovas išvyko kitur. Pas atsakovą atsiradus skolų kreditoriams, antstoliai areštavo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, todėl iškilo būtinumas turtą padalinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas palaikė ieškovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės: 2001-02-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 1991-06-29 įregistruota santuoka tarp ieškovės (buvusi pavardė M) ir atsakovo; įrašas apie ištuoką įregistruotas 2001-03-05 (b. l. 6, 8). Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Tarp ieškovės ir R. E. 2013-10-12 įregistruota santuoka, po santuokos sudarymo ieškovei suteikta E pavardė (b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. M. vardu įregistruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1996-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 14-19).
Kaip matyti, nutraukiant šalių santuoką Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-02-08 sprendimu pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas šalių turtas nebuvo padalytas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.) normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis.
Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, nors nekilnojamasis turtas – butas ir jo dalis priklausinių yra įregistruoti vieno atsakovo vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, yra pagrindas pripažinti, kad minėtas nekilnojamasis turtas iki santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau teismas pažymi, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kartu teismas nurodo, kad ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Šiuo atveju šalys minėtos prezumpcijos neginčija. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas ginčo turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatant, kad kiekvienam bendraturčiui priklauso po ½ dalį ginčo turto.
Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-17 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 23). Pažyma patvirtina, kad viso išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą su daro 210,93 Eur (b. l. 61).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atitenka ieškiniu reikalaujama turto dalis, 116,00 Eur žyminis mokestis, 18,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą ir 210,93 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovei D. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui R. M., gim. 1966-11-29, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, t.y. ieškovei D. E. ir atsakovui R. M. priklauso po ½ dalį nurodyto turto.
Priteisti iš R. M., gim. 1966-11-29, 134,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų (116,00 Eur žyminio mokesčio ir 18,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš R. M., gim. 1966-11-29, 210,93 Eur (du šimtus dešimt Eur 93 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5630). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui
Sprendimas nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.