- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- 2-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD, UAB DnB NORD lizingo
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD
- Atsakovas
- BUAB „Europos nekilnojamas turtas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. B2-2802-343/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingo ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Europos nekilnojamas turtas“ dėl kreditorinio reikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Europos nekilnojamas turtas“ bankroto bylą.
Kreditorius UAB DnB NORD lizingas pateikė prašymą tvirtinti 63 053,19 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris kildinamas iš 2006 m. gegužės 30 d. lizingo sutarties Nr. 2006/05-L512 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi į BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreditorių sąrašą įtraukė UAB DnB NORD lizingas su 63 053,19 Lt kreditoriniu reikalavimu.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB DnB NORD lizingas 2010 m. birželio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašė patvirtinti kreditoriaus UAB DnB NORD lizingo patikslintą 25 734,36 Lt kreditorinį reikalavimą.
Atsakovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. posėdžio metu pareiškė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ginčo automobilio, nes išnagrinėjus bylą tarp tų pačių šalių dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę bus aišku, kam priklauso automobilis ir kokio dydžio kreditorinis reikalavimas turi būti patvirtintas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti ir bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę.
Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys, pagal kurį yra nagrinėjama kita civilinė byla tarp tų pačių šalių, patvirtina, jog atsakovas pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, o šioje byloje ieškovas prašo pakeisti šią prievolę. Dėl to teismas sprendė, kad tik išnagrinėjus klausimą, ar ankstesnė prievolė vykdytina, galės būti išspręstas klausimas dėl jos pakeitimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti toliau, sprendžiant UAB DnB NORD lizingo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Apelianto nuomone, teismo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo bylos sustabdymui, o Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2704-527/2010 sprendžiami klausimai neturi prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo, privalėjo įvertinti, ar faktų, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, jis negalės nustatyti pats ir ar tikrai šie faktai gali būti nustatyti tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę, tačiau teismas to nepadarė. Apelianto teigimu, akivaizdu, jog galutinį sprendimą civilinėje byloje teismas priima įvertinęs joje esančius šalių pateiktus įrodymus, aplinkybes ir pan., bet šiai dienai nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas negali nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad UAB DnB NORD lizingas yra pateikęs į bylą konkrečius įrodymus, nurodęs konkrečias aplinkybes, pagrindžiančias patikslintą kreditorinį reikalavimą ir teismas turi tai vertinti. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo perduoti jam lizingo objektą – automobilį BMW 745, nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą. Apeliantas pažymi, kad savo reikalavimą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2704-527/2010 įvykdyti prievolę, t.y. perduoti BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ nuosavybėn automobilį BMW 745, ieškovas iš esmės grindžia tuo, jog BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ bankroto byloje jau buvo patvirtintas UAB DnB NORD lizingo kreditorinis reikalavimas, įskaitant ir likusią neapmokėtą lizingo objekto vertę, todėl laikytina, jog ieškovas toliau vykdys visus lizingo sutartyje numatytus įsipareigojimus ir minėta sutartis CK 6.574 straipsnio pagrindu nutraukta nebuvo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savo poziciją byloje dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ grindžia Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-2802-343/2010 aplinkybėmis, todėl pastarosios bylos sustabdymas, nesprendžiant klausimo dėl teisėto lizingo objekto savininko patikslinto reikalavimo pagrįstumo, neleidžia tinkamai išnagrinėti civilinės bylos pagal BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę. Be to, apelianto teigimu, sustabdant civilinę bylą Nr. B2-2802-343/2010 neaiškiam laikotarpiui, lizingo davėjas patiria papildomus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia UAB DnB NORD lizingo interesus, teisės principus, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, CK bei CPK numatytų teisės normų tikslams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai, išsamiai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai atsižvelgus į visas reikšmingas tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes. Atsakovo nuomone, ieškovas atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių svarbių teisinių ar faktinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylos nagrinėjimą nepagrįstai užtęsti. Sustabdžius bylą, neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų būti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo išsprendimą. Dėl bylos nepagrįsto sustabdymo iš esmės pailgėjus bylos nagrinėjimo terminams, teisingumo vykdymas taptų labiau iliuzinis, nes ginčas tarp šalių per ilgesnį laiko tarpą galimai prarastų tikrąja prasmę, nukentėtų sąžiningos šalies teisėti interesai. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (Herbst v. Germany, no. 20027/02, judgment of 11 January 2007; § 78). Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008), tačiau tokia priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą kol teisme bus išnagrinėta kita byla lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl prejudicinio ryšio civilinėse bylose nebuvimo. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriaus UAB DnB NORD lizingo kreditorinis reikalavimas kildinamas iš su atsakovu UAB „Europos nekilnojamas turtas“ sudarytos 2006 m. gegužės 30 d. lizingo sutarties Nr. 2006/05-L512, pagal kurią lizingo objektu buvo 2002 m. automobilis BMW 745. Į bylą pateiktas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinys UAB DnB NORD lizingui patvirtina, kad kitoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo UAB DnB NORD lizingą perduoti BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ nuosavybėn 2002 m. automobilį BMW 745. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiejose nagrinėjamose civilinėse bylose yra sprendžiamas klausimas dėl prievolių, susijusių su tuo pačiu automobiliu, pažymi, kad tuo atveju, jeigu civilinėje byloje pagal BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį UAB DnB NORD lizingui būtų nustatyta UAB DnB NORD lizingo pareiga perduoti lizingo objektą – 2002 m. automobilį BMW 745 – lizingo gavėjui BUAB „Europos nekilnojamas turtas“, galėtų pasikeisti UAB DnB NORD lizingo kreditorinio reikalavimo dydis nagrinėjamoje byloje. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, civilinėje byloje pagal BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį UAB DnB NORD lizingui nustatyti faktai gali turėti įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai civilinei bylai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl prejudicinio ryšio minėtų civilinių bylų buvimo yra pagrįstos ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagal atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties turinį sustabdė ne UAB „Europos nekilnojamas turtas“ bankroto bylą, bet bylą pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškinį atsakovui BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ dėl kreditorinio reikalavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas turėtų būti sprendžiamas bankroto byloje, o ne atskiroje civilinėje byloje, tačiau nurodyto klausimo sprendimas išskirtoje atskiroje byloje ir tokios bylos sustabdymas pagal proceso teisės normų reikalavimus nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.