Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui išieškotojui J. S., neatvykus pareiškėjo atstovui ir antstolei V. Šimkienei, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinė bylą pagal pareiškėjo (skolininko) UAB ,,Šiaulių melioracija“ pateiktą skundą dėl antstolio (ės) V. Šimkienės vykdymo procese 2016-12-19 priimto patvarkymo netenkinti skundo panaikinimo, išieškotojas J. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB ,,Šiaulių melioracija“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolio (ės) V. Šimkienės vykdymo procese 2016-12-19 priimto patvarkymo netenkinti jo skundo panaikinimo, išieškotojas J. S..

Teisme 2017-01-24 gautas pareiškėjo atstovo adv. Andriaus Kazakevičiaus prašymas dėl skundo atsisakymo. Pareiškėjas nurodė, kad CPK 293 str. 4 p., ir 294 str. 2 d. nurodytos teisinės pasekmės jam žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas, o suinteresuoto asmens J. S. prašymai atmestini.

Bet kurioje proceso stadijoje šalis, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad pareiškėjas atsisako savo skundo ir tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), pareiškėjo prašymas tenkintinas, skundo atsisakymas priimtinas (CPK 140 str. 1 d.), o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl išieškotojo J. S. prašymo priimti atskirąją nutartį.

Išieškotojas prašė teismo priimti atskirąją teismo nutartį dėl skolininko nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK nurodytus požymius. Įstatymas suteikia teismui teisė priimti tokias nutartis, tačiau tik tuomet kai yra nustatomi akivaizdūs teisės pažeidimai ir asmenys juos padarę. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kai teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos teismas kol kas negali padaryti vienareikšmės išvados dėl išieškotojo nurodytų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas teisingumą, gali priimti atskirąją nutartį, tačiau tik tuomet kai teisėtumo pažeidimas yra siejamas tik su viešojo intereso apsauga. Pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, todėl jis negali atskirosiomis nutartimis reaguoti į neesminius, neturinčius visuomeninės reikšmės teisės pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su akivaizdžiai privačiais santykiais. Be to, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išieškotojui yra galimybė asmeniškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Dėl pareiškėjo (skolininko) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Išieškotojas J. S. atsiliepime į skundą prašė teismo pripažinti, kad pareiškėjas – skolininkas UAB „Šiaulių melioracija“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skirti pareiškėjo atstovui advokatui A. Kazakevičiui penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, o 50 procentų iš šios baudos skirti išieškotojui J. S..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012, 2015-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015 ir kt.).

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Antstoliui netenkinus skundo ir jo pateikimas teismui nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise. Tenka pastebėti, kad ginčai teisme tarp pareiškėjo ir išieškotojo dar nesuteikia teismui teisinio pagrindo juos laikyti pareiškėjo (skolininko) piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje. Teismui nenustačius pareiškėjo (skolininko) kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas išieškotojo J. S. prašymas skirti pareiškėjo atstovui advokatui A. Kazakevičiui baudą (CPK 95 str. 2d.).

Dėl bylos nutraukimo procesinių pasekmių.

Šaliai išaiškintinos LR CPK 294 str. 2 d. numatytos pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 149, 151 , 293 - 295 straipsniais,

nutaria:

Priimti pareiškėjo UAB „Šiaulių melioracija“ atstovo advokato A. Kazakevičiaus skundo atsisakymą, dėl antstolio (ės) V. Šimkienės vykdymo procese 2016-12-19 priimto patvarkymo panaikinimo, išieškotojas J. S..

Civilinę bylą Nr. 2YT-896-722/2017 nutraukti.

Atmesti byloje išieškotojo J. S. pareikštus procesinius prašymus

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.