- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- 1-263-363/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39970-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Marius Venckus, Jovyta Piekienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), našlė, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vietos – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamoji tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
Tai yra, kaltinamoji E. P., 2022 m. spalio 20 d., apie 09 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo pirmo aukšto koridoriuje, kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į kairę ranką kaimynui V. S., taip padarydama V. S. poodines kraujosruvas kairio riešo ir plaštakos srityse, tokiais savo veiksmais E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą V. S..
Motyvuojamoji dalis
2. Duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados
2.1. Kaltinamoji E. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad su V. S. gyvena vienoje laiptinėje, tame pačiame aukšte. Iki įvykio su nukentėjusiuoju sutarė gerai. Ryte, jai beruošiant daryti pusryčius sulojo lauke šunys, aiškiai girdėjo, kad kažkas atėjo pas V. S.. V. S. bute pasigirdo du vyriški balsai, maždaug po 5 min. išėjo, vėl lojo šunys. Maždaug po pusvalandžio, pradėjus kepti blynus, pas ją atvyko pareigūnai, kurie paklausė, kur gyvūnas, gyvūnas miegojo ant palangės. Pareigūnams ji pasakė, kad jokie konfliktai nevyko, nebuvo išėjusi į koridorių, pareigūnai pasakė, kad žarstekliu sudavė V. S. 3 kartus į ranką. Apieškojus bute esančias patalpas, pareigūnai nerado jokio žarsteklio. Ant pečiaus buvo pagaliukas, kurį parodžius V. S., jis pasakė, kad ne šitas, reikia metalinio. Pečius, kai buvo pareigūnai nedegė, kūrena briketėmis, kurių pečiuje nestumdo žarstekliu. Buvo blaivi. Policija ėjo pas kaimynų, tačiau jų nerado.
V. S. girtuokliauja, jai keršija, nes ji jo neįsileido į savo namus, dėl to mano, kad apkalba. Pats nukentėjusysis nesusižalojo, bet gali būti, kad jį sužalojo asmenys, kurie buvo atėję ryte, nes pas jį landynė. Su V. S. nekonfliktuoja.
2.2. Nukentėjusysis V. S. parodė, kad tą dieną kilo konfliktas su kaltinamaja dėl katino, kuris tuštinasi po jo langu. Išsikvietė E. P. į koridorių, pasakė, kad susirinktų katino išmatas, prašė pasiimti plastikinį maišelį. E. P. pasakė, kad jis gali apeiti katino išmatas. E. P. įėjo pas save į butą, kuriame tik atidarius duris yra virtuvė ir pasiėmė žarsteklį, jis liko koridoriuje. E. P. išėjo, nieko nesakė ir iškart žarstekliu sudavė jam 3 kartus į ranką. Jis bijojo, kad nekliūtų per galvą, todėl pakėlė rankas virš galvos. E. P. suduodama sušuko savo dukrelei, kad ji atneštų kirvuką, paskui pati įbėgo į vidų, o jis į savo kambarį, nes pagalvojo, kad eina pati kirvuko pasiimti. Įėjęs į savo buto vidų, iškart skambino policijai, sakė, kad reikia pagalbos dėl sumušimo. Policija greitai atvažiavo, netruko nei pusę valandos, jie apžiūrėjo ranką, nufotografavo ir ėjo pas E. P.. Ligoninėje peršvietė ranką, daktaras pripažino kraujosrūvą su žaizdomis ir pareigūnai nufotografavo jo ranką telefonu. E. P. dukra norėjo kažką pasakyti, bet E. P. jai neleido.
Iš pradžių pradėjus ten gyventi su E. P. buvo santykiai kaimyniški. Prieš įvykį pas jį niekas nebuvo atėjęs, buvo blaivus. Toks įvykis ne pirmą kartą, tiesiog anksčiau niekur nesikreipė. Pinigų iš E. P. nesiskolindavo.
2.3. Liudytojas E. S. parodė, kad gyvena vienas. Tame pačiame name gyvena čia sėdintys asmenys, pavardėmis negali jų įvardyti. Jis gyvena antrame aukšte, jie pirmame, jis gyvena virš E. P.. Įvykio dieną jo namuose nebuvo. Apie įvykį, tą pačią dieną, jam papasakojo V. S., jis papasakojo, kad jį fiziniais veiksmais, išėjus iš kambario be priežasties užpuolė E. P.. Galėjo būti, kad daužė žarstekliu į kairės rankos plaštaką. Po skambučio buvo susitikęs su V. S., ranka buvo subintuota. V. S. buvo išsikvietęs pareigūnus, jis sakė, kad buvo gydymo įstaigoje. Nematė, kiek ilgai V. S. ranka buvo apibintuota. V. S. neminėjo, kad pas jį prieš įvykį, kas buvo atėjęs. Yra girdėjęs, kad ne pirmąkart E. P. smurtauja prieš V. S..
V. S. geras žmogus, kartais ateina pas jį draugai, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Su E. P. nuo pat pradžių kariauja, nežino, kodėl, ji konfliktiška, jis nesikabinėja prie E. P., kai jis grįžta namo E. P. jam grasina, kad policiją iškvies. E. P. katinas prie jo durų tuštinosi ne vieną kartą, jei pamatydavo, pasakydavo E. P., ji nueidavo ir susirinkdavo išmatas.
2.4. Liudytoja I. U. parodė, kad įvykis su žarstekliu buvo gal anais metais, tėtis V. S. jai paskambino, paklausė, ką jam daryti, E. P. žarstekliu daužė jam per ranką, ji tėvui pasakė, kad kviestų policiją, paskui ir pati atvyko. Tėtis neminėjo, kad tą dieną pas jį kas būtų atėjęs. Atėjusi pas tėvą matė, kokia tėčio ranka. Tėvas norėjo pasakyti E. P., kad išsivalytų katino išmatas, o E. P. jam trenkė. Buvo atvykusi policija, kuri nuvežė tėvą į ligoninę. Po įvykio pas tėvą lankėsi, matė, kad jo ranka buvo sužalota, visa buvo mėlyna. Ranka tėvui gijo, buvo mėlyna – ilgai.
Pati taip pat ne kartą yra radusi katino išmatų po kilimėliu. Santykiai su tėčiu gana normalūs. Pastaruoju metu jis mažai vartoja alkoholio, pas jį kompanijos nesirenka, draugas ateina, padeda jam darbuose.
Jai žinoma, jog seniau tėtis ir E. P. sutardavo, kol vieną kartą V. S. gavo per galvą, t. y. tėtis paskambino, pasakė, kad gavo per galvą, kitą dieną ji atėjo, buvo guzelis ant tėčio galvos, nuėjo pas kaimynę pakalbėti, tačiau ji nedarė durų, kaimynei pagrasino policija, tada kaimynė duris atidarė. Kaimynės klausė, kodėl daužė tėčiui per galvą, kaimynė sakė, kad nedaužė, ji pasakė kaimynei, kad taip daugiau nesielgtų.
2.5. Liudytoja R. T. parodė, kad įvykis buvo prieš metus laiko, spalio 20 d. Ryte gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) name konfliktas tarp kaimynų, kaimynė galimai pranešėjui žarstekliu trenkė į ranką. Nuvykus į pranešėjo namus, pranešėjas nurodė, kad pro langą matė, kaip kaimynės katinas tuštinasi lauke, o kaimynė išmatų nerenka, todėl pranešėjas išėjo į lauką ir pradėjo šaukti, o kaimynė išėjusi pranešėjui žarstekliu trenkė tris kartus per ranką ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nuėjus pas kaimynę, ji pasakė, kad neturėjo su kaimynu jokio konflikto, jokiu žarstekliu nedaužė. Kaimynė buvo nerimastinga, ėmė pasakoti senesnius įvykius. Klausė kaimynės su kuo žarsto pečiuje žarijas, ji pasakė, kad šakaliu. Ikiteisminio tyrimo dar nebuvo pradėję, ieškojo žarsteklio virtuvėje ir koridoriuje vizualiai, bet nerado. Nuodugniai kaimynės buto neapžiūrinėjo, nes gavo kitą A lygio iškvietimą. Nusistatė pranešėjo asmenybę, jis sakė, kad jam skauda ranką, matėsi, jog yra paraudimas, pasiūlė medikų pagalbą, buvo pranešėją nuvežę į priėmimo skyrių. Grįžę į policijos komisariatą pradėjo ikiteisminį tyrimą.
2.6. Liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykio metu gyveno namo antrame aukšte. Apie įvykį jam pasakojo, tądien jo namuose nebuvo, išeinant į darbą pašalinių žmonių nematė, triukšmo nebuvo. V. S. jam sakė, kad geležimi, kuria reikia kaminą krapštyti, E. P. jam norėjo trenkti į veidą, bet jis užsidengė rankomis ir kliuvo į ranką. Sužalotos rankos nematė.
E. P. konfliktiška, problemiška, vinių pribarstydavo kieme, kvietė jai policiją. Buvo jo automobilį apmėčiusi kiaušiniais. V. S. geras žmogus, negirtuokliauja, pas jį ateina draugai, kurie padeda buities darbuose, jį lanko dukra, žentas. V. S. neturi tikslo apkalbėti E. P., jis sakė, kad ir anksčiau E. P. prieš jį smurtavo.
2.7. Iš 2022-10-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų (fotolentelės) matyti, kad pareiškėjas V. S. 2022-10-20 apie 09 val., būdamas savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje pro langą pamatė kaip jo kaimynės E. P. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), katinas lauke prie jo buto lango atlikinėjo gamtinius reikalus. Išėjęs iš buto į koridorių, garsiai pradėjo sakyti, kad susirinkite savo katino išmatas. Kaimynė išgirdusi, kad jis laiptinėje garsiai kalba išėjo iš savo buto ir pradėjo jam sakyti, kad jis ten nevaikščiotų, jei jam trukdo. Jis jai bandė paaiškinti, kad nesunku pasiėmus maišelį surinkti katino išmatas. Kažkokiu momentu jiems žodžiu bekonfliktuojant laiptinėje dėl katino, ji iš savo buto atsinešė metalinį žarsteklį, skirtą krosniai, ir kažką neaiškiai murmėdama kelis kartus - nemažiau kaip tris kartus trenkė jam į kairę ranką. Pajuto stiprų skausmą rankos srityje, ranka sutino. Po suduotų smūgių E. pasakė savo neįgaliai dukrai V., kuri buvo savo bute kažkur koridoriuje, kad atneštų kirvuką. Jis, tai išgirdęs, ranka prirėmė jos duris, nes išsigando ir po to pats išėjo į savo butą. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu ,,112“. Medikų pagalbos tuo metu atsisakė. Ar visą įvykusį įvykį matė kaimynės neįgali dukra pasakyti negali, nes nežino. Taip pat nurodo, kad su kaimyne yra ir anksčiau buvę konfliktų, maždaug prieš du metus, ji jam yra buvusi trenkusi į galvą kažkokiu medžiaginiu storu kilimėliu, kuris buvo su mediniu kotu, skaudėjo jam, tačiau tuo metu policijos nekvietė. Jo kaimynė yra konfliktiška, seniau kaimynai taip pat yra turėję konfliktų su ja. Tokie kaimynės veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Vėliau dėl sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, jam diagnozuota kairės rankos riešo ir plaštakos sumušimai, poodinės kraujosruvos. Pozicija dėl civilinio ieškinio jam išaiškinta, yra supažindintas pagal BPK 112 str. Šiuo metu atsisako reikšti civilinį ieškinį. Nenori, kad kaimynė prieš jį smurtautų ir, kad prie jo visai nesiartintų. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta: įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykus matomas medinis dviejų aukštų, kelių butų gyvenamas namas. Į namo koridorių patenkama per duris esančias pietryčių sienoje. Durys metalinės, rudos spalvos uždarytos. Įėjus pro duris, patenkama į koridorių, kuris veda į laiptinę. Perėjus tvarkingą koridorių pro žalias atidarytas duris patenkama į bendrą butų pirmo aukšto laiptinę. Įėjus į laiptinę, prie kairės sienos matomi laiptai vedantys į viršų, už laiptų kairėje sienoje yra uždarytos rudos spalvos metalinės durys. Ant žemės prie durų padėtas mėlynos spalvos kilimėlis. Tiesiai esančioje sienoje matomos užkaltos durys per kurias neįmanoma iš laiptinės patekti į butą, šalia jų padėtos trys poros batų. Dešinėje sienoje matomos metalinės rudos spalvos durys, prie durų padėti du kilimėliai. Laiptinė tvarkinga, grumtynių požymių matyti nėra. Įvykio vieta filmuojama nėra. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta. Tuo ir baigta įvykio vietos apžiūra (b. l. 8-17, 21-23).
2.8. Iš 2022-10-20 tarnybinio pranešimo „Dėl smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybių“ matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Plungės r. (toliau – PK) RS tyrėja R. T. pranešė apie tai, kad 2022-10-20 apie 09:10 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. koridoriuje kaimynė puolė, konfliktavo, kelis kartus trenkė žarstekliu. Konfliktas kilo dėl to, kad jis paprašė surinkti jos katino išmatas nuo žalios vejos. Šiuo metu kaimynė nuėjo į savo butą. Pranešėjas GMP atsisakė, laukia 3 bute. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko akivaizdžiai blaivus pranešėjas V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0053 (patikra 1710391) nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Pranešėjas paaiškino, kad pamatė pro langą kaip kaimynės iš buto Nr. 1 katinas atlikinėja gamtinius reikalus ant pievelės, esančios šalia buto langų, ir išmatų niekas nesurenka. Pasipiktinęs išėjo į laiptinę ir garsiai sakydamas kaimynei, kad susirinktų savo katino išmatas. Jai išėjus iš savo buto į laiptinę tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynė pasiėmusi metalinį žarsteklį trenkė jam ne mažiau kaip 3 kartus į kairę ranką, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Po suduotų smūgių pajuto stiprų skausmą rankos srityje, daugiau pašalinių asmenų laiptinėje nebuvo ir niekas tarpusavio konflikto nematė. Dėl viso įvykusio įvykio pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, medikų pagalbos tuo metu atsisakė. Taip pat pranešėjas nurodė, kad kaimynė gyvena kartu su savo negalią turinčia dukterimi, bet ar ji matė visą įvykusį įvykį nurodyti negali, nes nežino. Šis dar paaiškino, kad su kaimyne konfliktų yra buvę ir anksčiau, yra prieš jį smurtavusi, tačiau į policiją nesikreipė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nueita į butą Nr. (duomenys neskelbtini), namuose buvo akivaizdžiai blaivi pranešėja E. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir jos dukra V. U., gyvenanti ten pat. E. P. teigė, kad jokio konflikto su kaimynu neturėjo, net nebuvo susitikusi ir jokiu žarstekliu jo nemušė, nes net žarsteklio krosniai neturi. Apžiūrėjus namus jokio metalinio žarsteklio nerasta. Toliau bendraujant su pranešėju, šis skundėsi rankos skausmais, dėl ko buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, kur jam po apžiūros diagnozuota kairės rankos ir plaštakos sumušimas, poodinės kraujosruvos. V. S. teigė, kad dėl kaimynės elgesio ir sukelto jam fizinio skausmo rašys pareiškimą. Dėl minėto įvykio gautas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. Įvykis fiksuotas BC Nr. B0F1EC60F5AE (e. b. l. 18-20).
2.9. Iš specialisto išvados Nr. G 1346/2022(03) matyti, kad V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio riešo ir plaštakos srityse, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (2022-10-20, 10:21 val.) kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (e. b. l. 53-54).
2.10. Iš Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARKA-0053 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos matyti, kad 2022-10-20 09:50 E. P. nustatyta - 0,00 promilių; 2022-10-20 09:56 V. S. nustatyta - 0,00 promilių (b. l. 112-114).
2.11. Iš 2023-02-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – filmuota vaizdo ir garso apžiūra iš Body kamerų. Apžiūrimas Body kamerų įrašas. Pirmas vaizdo įrašas: pareigūnai įsijungia kamerą, yra laiptinėje esančiame koridoriuje, koridorius yra nedidelis, jame žmonių jokių nėra, yra laiptai į antrą aukštą. Pirmame aukšte yra dvejos durys į butus ir vienos laukujos durys, kurios yra atidarytos į lauką. Pareigūnai įeina pro vienas duris, ant kurių jokio skaičiuko nėra, patenka į butą, per buto koridorių eina į virtuvę, joje sėdi ant sofos V. S.. Pareigūnai įėję paklausia: ar konfliktą kas nors matė, ar dviese buvote. V. S. sako buvo neįgalioji dukra. V. S. kažką sako, neina suprasti. Pareigūnai eina iš buto į kitą butą, pasiskambina, buto duris atidaro E. P.. Pareigūnai prisistato ir paklausia: ar gali užeiti. E. P. sako, kad gali. Pareigūnai užeina pas E. P., klausia, kas čia atsitiko. E. P. sako: „aš nieko nežinau, bulves skutau, aš nieka nežinau, išgirdau triukšmą, bova atėje duktie, o ka ons yr žmuogus šviekšnienis jug priveizieti anon bėški rek, jug galit paklausti visų kaimynų mums baimė gyventi, jug keik kartu ons šviekšnuo trilyka kartų, iš tų vyresniųjų policininkų galit paklausti keik kartu yr parvežė anon vežė į vežė“. Kas šiandien buva? klausia pareigūnė. E. P. sako: bova, bova i šianakt bova, bova atejė šėta aš bolvės skotau, ir išgirdau triukšmą. Pareigūnas klausia: kas buvo atėję? E. P.: durys buvo atidarytos iki galo mums nematyti atekėt, šita pažiuriekit mums nematyti, dorys atsidara užsidara nematyti į naktį bova, veinus įsiled kitus neisiled, narkomans atsivedė yr grįžės iš nusikaltėma veitas už žmugžudystės ton veina vardą žinau. Pareigūnė: pabandykime išsiaiškinti tą įvykį, kuris buvo šiandien su katinu, kudie sukonfliktavuot su kaimynu? E. P.: aš niekov su anov nesukonfliktavau, ons čia šukava šukava žmogžudie. Įeina kaip suprantame neįgali E. P. dukra ir sako: ons visad tep vadė. E. P. sako: palauk V.. Pareigūnė: sako čia dukra? E. P. sako: neįgali yr. Kalbasi su pareigūne, neina suprasti žodžių. E. P. sako: aš nenoru ir liudininkus būti tegul anie mušas. Pareigūnė sako: kaimynas sako, kad jus jam uždaužėte? E. P.: nieko aš jam neušdaužiau, žiuriekit kon jus noriit paveiksluokit į ronkas, į kojies niekan jus nuo monės negausėt, kon jus norit ton darykit. Pareigūnė klausia: tai jus nesudavėt smūgių? E. P.: nieka aš nesudaviau, aš bulvės skotau. Pareigūnė: Tai jus nesipykot su kaimynu, dėl katinoka? E. P.: nieka aš nesipykstu, ons yra mokints, ons pats doris atsidsara, ons pats išen, pats paren. Pareigūnė: tai jokio konflikto tarpusavyje neturėjot? E. P.: ne nieka aš nežinau, aš jau 29 meta gyvenu, aš esu tuo namą veteranė, nesibaru su niekov čia juokie triukšma, čia tor ons yra aš anov atsikračiau, prieš keturis metus siediedava apsirūkės, pasakoja kažką, neina suprasti, po to pasako, kad aš jo nebeisileidu. Pareigūnas klausia: ar jus sugyventiniai buvote? E. P.: ne, ne kaimyna buvo į viskas, aš ibiegdavau je bieda būdava kartu iš veina bliuda valgydavuom. Pareigūnė: padiedavote vienas kitam? E. P.: jezau jezau, kap nepadiesi, muotina mėrė, palėka veins, keik aš gyvenu čia iš tų vyresniųjų policininkų jus pasiklauskit, anon vežė ne veina kartą į šviekšną ir aš anon tris kartus lidiejau. Pareigūnas: o, dėl katinų laukinių reikalų su anov pačiu širitas neturiejuot? E. P.: šita kaimynės katėns aten mona šėta truobuo sied jau kaidaise, katė sėdi ant palangės. Pareigūnė: klausia ar turėjo konfliktu šiandien? E. P.: nurodo, kad neturėjo. Antras vaizdo įrašas: Atvyko pareigūnai, matomas medinis namas dviejų aukštų. Pareigūnai atidaro laukujas duris, įeina į gyvenamo namo pirmą aukšto laiptinėje esantį koridorių, per koridorių patenka pas V. S., su juo pasisveikina pasako, kad atvyko Plungės policija. Pareigūnas paklausia V. S.: ar jūs kvietėte? V. S. atsako: taip, padeda kėdę sako: sėskitės. Pareigūnai pasako: pastovėsime. Pareigūnė pasiūlo viską papasakoti. V. S.: katiną kiekvieną rytą išleidžia, parodo per langą, kad katinas kieme atlieka gamtinius reikalus ir pasako, kad užkasa su kojomis. V. S. pasakoja, kad: turime mes visi vaikščioti, aš išėjęs – parodo į koridoriaus pusę – atsidaręs duris pasakiau eikit savo šūdus susirinkti, tada jam E. P. pasakė tu nevaikščiok, tiesiai šviesiai, V. S. dar kažkokį žodį, V. S. parodo pareigūnui per langą kur katinas užkrapšto atlikęs gamtinius reikalus, ir tada pasakoja toliau, kad pasakęs žodį, tada E. P. nuėjo į virtuvę, pasiėmė kačergą nuo pečiaus, parodo su pirštais kokio storumo, įvardija, kad buvo sulenkta, ir tada davė V. S. per rankas kelis kartus, parodo į kairę ranką, matosi kraujosruvos ant rankos. Pareigūnė klausia: ar dabar. V. S. sako jo dabar. Rodo į ranką yra dvi kraujosruvos, ranka dreba, V. S. sako: aš susijaudinęs, skauda. Pareigūnė sako: gerai viskas tvarkoje, ar sukėlė jums fizinį skausmą? V. S.: nu kaip, skauda. Pareigūnė: ar medikų pagalbos norite? V. S.: kai skambinau klausė, sakė dabar nereikia, parodo pareigūnui dvi kraujosruvas. Pareigūnas klausia: ar du kartus sudavė? V. S. sako: ir dar gavau, bet ten nieko nepaliko. Pareigūnai bendrauja su V. S. kaip geriau nufotografuoti, kad matytųsi kraujosruvos, sumušimai. V. S. pasakoja, kad skausmą junta. Pareigūnas paklausia: ar anksčiau yra buvę? V. S. sako, kad: yra. Pareigūnė klausia: ar kaimynai? V. S. sako: taip, gyvena socialiniame bute, ką nori tą daro. Pareigūnė klausia kokio amžiaus yra? V. S. įvardija, kad kokių 74, nesena iš veido, gyvena su neįgalia dukra, dukrai pasakė eik atnešk kirvi, viskas buvo koridoriuje (b. l. 149-152).
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. P., 2022 m. spalio 20 d. apie 09 val. adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusįjį V. S. ir nežymiai jį sužalojo, todėl tokia E. P. veika yra įrodyta ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino ir nurodė, kad V. S. metaliniu žarstekliu nesudavė, kad V. S. galėjo susižaloti kitoje vietoje, nes jo namuose yra landynė ir tyčia ją kaltina sužalojimu kerštaudamas dėl to, kad ji jo nebeįsileidžia į savo namus, šie kaltinamosios parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Nukentėjusiojo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina 2022-10-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2022-10-20 tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje įvykio aplinkybių“, specialisto išvada Nr. G 1346/2022(03), 2023-02-16 kitų objektų apžiūros protokolas, pagal kuriuos matyti, kad V. S. parodymai dėl jo sumušimo yra nuoseklūs nuo pat policijos pagalbos kvietimo. Be to nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Apkalbėti E. P. V. S. neturi pagrindo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad kilusius nesutarimus dėl katino išmatų nesurinkimo nukentėjusysis sprendė civilizuotais būdais apie tai kalbėdamas su katino savininke, t. y. E. P. bei siūlydamas išmatas surinkti į plastikinį maišelį, dėl ko kaltinamoji buvo nepatenkinta. Nors E. P. nurodė, kad ji nekonfliktuoja su V. S., bet akivaizdžiai matosi, kad nukentėjusiojo kaltinamoji nemėgsta, jį apkalba, kad jis dažnai vartoja alkoholį, pas jį lankosi nusikaltėliai. Nors V. S. yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamosios nurodomas aplinkybes apie nuolatinį V. S. girtuokliavimą bei nusikaltėlių lankymąsi jo namuose, tą paneigė ir tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo kaimynai E. S. ir A. Ž., kurie nurodė, kad V. S. alkoholiu nepiktnaudžiauja, įvykio rytą jokio triukšmo nebuvo, kaltinamoji yra konfliktiška, kerštinga. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji iš neapykantos smurtavo prieš V. S..
Nukentėjusysis yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikštantis, nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada, todėl kaltinamosios nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitoje vietoje yra niekuo nepagrįstos. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, poodinės kraujosruvos kairio riešo ir plaštakos srityse, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, padarytos paveikus kietu buku daiktu. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvada, kurią patvirtina jau anksčiau aptarti bylos duomenys. Nukentėjusysis iš kalto po nusikalstamos veikos padarymo skambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietėsi pagalbą, policijos pareigūnai į įvykį sureagavo greitai ir užfiksavo pirminius nusikalstamos veikos padarymo duomenis, apžiūrėjo sužalotą nukentėjusiojo ranką, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai nerado žarsteklio, nepatvirtina aplinkybės, kad jo ir nebuvo. Kaip nurodė liudytoja R. T., būnant įvykio vietoje ikiteisminis tyrimas pradėtas dar nebuvo, todėl kratos veiksmų policijos pareigūnai atlikti negalėjo, buvo tik vizualiai apžiūrėtas kaltinamosios kambarys, o tokios apžiūros metu žarsteklis galėjo būti nerastas, nes galėjo būti jau kaltinamosios paslėptas.
Suduodama žarstekliu 3 smūgius nukentėjusiajam į ranką, kaltinamoji numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to siekė.
4. Bausmės skyrimo motyvai.
4.1. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
4.2. Skiriant bausmę kaltinamajai E. P. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo bausta ir administracine tvarka, pensininkė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę artimą įstatymo numatytai šios bausmės minimaliai bausmei be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti šešis mėnesius elgesio pataisos programoje.
5. Civiliniai ieškiniai.
5.1. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 43,02 eurų už V. S. suteiktas gydymo paslaugas, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamosios, nes V. S. buvo sužalotas dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų.
Kaltinamoji ieškinio nepripažino.
Dėl V. S. sužalojimo yra kalta kaltinamoji, todėl ji turi atlyginti gydymo išlaidas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 43,02 eurų už V. S. gydymą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, ką patvirtina 2023-04-28 pateikta pažyma, todėl ieškinys tenkintinas.
5.2. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad dėl kaltinamosios E. P. tyčinio, nepaaiškinamo smurtinio elgesio įvykio metu nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu, sukeltu išgąsčiu. Tarp nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir kaltinamosios veiksmų yra akivaizdus priežastinis ryšys. Be to ypatingai žeidžia ta aplinkybė, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš asmenį, kuris jam nieko blogo nėra padaręs, be to jį žeidžia ir tai, kad kaltinamoji neigia akivaizdų nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, meluoja, jį apkalba nebūtais dalykais. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiajam padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, motyvus. Įvykio metu jis patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, gydymu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sužalotą ranką skaudėjo 10 d., negalėjo aktyviai judėti, buityje sau pasitarnauti, dėl ko jautėsi diskomfortiškai. Be to įvykis nukentėjusįjį paveikė psichologiškai, atsirado nerimas, pradėjo blogai miegoti, atsirado baimė vienam eiti į bendro naudojimo koridorių ir į lauką. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 1000 eurų, todėl šią sumą ir prašo priteisti iš kaltinamosios.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė ir nurodė, kad žala padaryta, svaigsta galva, naktį „tirpsta“ rankos, o iki įvykio to nebuvo, be to atsirado naktimis baimė. Iki šiol baiminasi, kas jo laukia išėjus į koridorių. Ranką skaudėjo dvi savaites, vyniojo elastinį bintą, tepė tapalu.
Kaltinamoji ieškinio nepripažino.
Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
Dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sužalotą ranką skaudėjo 10 d., negalėjo aktyviai judėti, buityje sau pasitarnauti, dėl ko jautėsi diskomfortiškai. Įvykis nukentėjusįjį paveikė psichologiškai, nukentėjusysis atsirado nerimas, pradėjo blogai miegoti, atsirado baimė vienam eiti į bendro naudojimo koridorių ir į lauką, todėl kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą.
Nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, kad po patirto sukelto fizinio skausmo ir išgyvenimų būtų namuose kieno tai slaugomas, pirkęs kokius tai vaistus, kreipęsis psichologinės ar kitos pagalbos į medikus dėl nerimo ir nemigos, kad nukentėjusiojo nurodomas galvos svaigimas ir rankos tirpimas yra susiję su įvykio metu patirtu sužalojimu. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį, kad yra pensininkė, gauna nedideles pajamas, todėl, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 eurų, nes teismas sprendžia tik nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą dėl nagrinėjamos konkrečios nusikalstamos veikos.
6. Proceso išlaidos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje kaltinamajai gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nukentėjusiojo interesams atstovauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-03-14 sprendimu, remiantis Valstybinės garantuojamos teisimės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 14 straipsnio 6,7,9 dalimis, 20 straipsnio 1 dalimi, paskirtas atstovas advokatas Marius Venckus, atleidžiant nukentėjusįjį 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Kaltinamoji yra pensininkė, besirūpinanti neįgalia dukra. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
7. Daiktai.
Baudžiamojoje byloje saugomas DVD diskas su bylos tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti šešis mėnesius elgesio pataisos programoje.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistosios E. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 43,02 Eur V. S. gydymo išlaidų.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistosios E. P. nukentėjusiajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Nepriteisti iš E. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
DVD diską, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.