- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-362-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58731-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. M., ir A
- Nukentėjusysis
- K. L., V. T.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 3 metai laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - 4 metai laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. ir A. M. priteista solidariai nukentėjusiajam 335,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. priteista nukentėjusiajai V. T. 26 768,03 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 12 d., laikotarpyje nuo 7.00 val. iki 9.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltu išlaužę vonios kambario langą, įsibrovė į K. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei pagrobė striukę – 100 Eur vertės, nešaunamąjį ginklą – pneumatinį „MP512“ šautuvą „Baikal“ – 150 Eur vertės, nešaunamąjį ginklą – pneumatinį „B3-3“ modelio šautuvą „Tytan“ – 50 Eur vertės, tokiu būdu K. L. padarė 300 Eur dydžio turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 25 d., 1.00 val. iki 2018 m. gruodžio 28 d., 1.00 val., pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir pagrobė didelės vertės svetimą – R. T. ir V. T. priklausantį turtą: auksinę moterišką grandinėlę ant rankos, 800 Eur vertės, geltono aukso moterišką grandinėlę ant rankos, 600 Eur vertės, balto ir geltono aukso moterišką žiedą, 350 Eur vertės, geltono aukso moterišką žiedą, 150 Eur vertės, moterišką laikrodį, 300 Eur vertės, geltono metalo moterišką žiedą, 20 Eur vertės, paauksuotą žiedą su perlu, 500 Eur vertės, moterišką laikrodį „P. P.“, 500 Eur vertės, geltono aukso moterišką grandinėlę ant rankos, 400 Eur vertės, geltono aukso moterišką žiedą, 300 Eur vertės, paauksuotą moterišką laikrodį „L.“, 1200 Eur vertės, moterišką laikrodį „M. K.“, 400 Eur vertės, moterišką geltono ir balto aukso detalę/žiedą „BVLGARY“, 350 Eur vertės, geltono metalo auskarą, 30 Eur vertės, geltono ir balto aukso auskarus, 2200 Eur vertės, geltono aukso moterišką apyrankę, 2000 Eur vertės, balto aukso moterišką grandinėlę ant kaklo su pakabuku širdelės formos, 1500 Eur vertės, geltono aukso koljė su apyranke, 2000 Eur vertės, moteriškus kvepalus – 100 ml „C. C.“, 120 Eur vertės, 2 vienetus moteriškų ir vyriškų kvepalų „UOD“, po 100 ml talpos, bendros 600 Eur vertės, moteriškus akinius „Prada“, 450 Eur vertės, vyrišką odinę rankinę „Montblanc“, 220 Eur vertės, moterišką laikrodį „Omea“, 350 Eur vertės, geltono metalo koljė su apyranke, 220 Eur vertės, moterišką geltono metalo žiedą, 150 Eur vertės, 12 vienetų vyriškų laikrodžių: „F. M.“, 1600 Eur vertės, „Audemars piquet“, 1600 Eur vertės, „Audemars piquet“, 650 Eur vertės, „Audemars piquet“, 450 Eur vertės, „M. K.“, 360 Eur vertės, „T. H.“, 290 Eur vertės, „Atlantic“, 700 Eur vertės, „Tissot“, 370 Eur vertės, „Patek philipe“, 1100 Eur vertės, „Hublot“, 330 Eur vertės, „Breitling“, 300 Eur vertės, moterišką laikrodį „Cartier“, 280 Eur vertės, 780 D. B. svarų sterlingu (702 Eur), 1100 JAV dolerių (957 Eur), 700 Eur, ir padarė nukentėjusiesiems R. T. ir V. T. bendrą 26099 Eur turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Be to, jis nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, įsibraudamas į gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino pirmojo aukšto vonios kambario lango rėmą, 400 Eur vertės, sulaužė keturias spintos lentynas, bendros 150 Eur vertės, suskaldė vonios kambaryje esantį veidrodį, 100 Eur vertės, įdaužė pietų stalo kampą, 50 Eur vertės bei sugadino karnizą, 20 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą R. T. ir V. T. priklausantį bendros 720 Eur vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. kaltinimas A. M. ir A. M. dėl vagystės iš K. L. priklausančio gyvenamojo namo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pasitvirtino.
1.2. Nėra pagrindo abejoti A. M. kalte dėl didelės vertės svetimo turto vagystės iš V. T. ir R. T. priklausančio gyvenamojo namo ir svetimo turto sugadinimo, jo kaltė grindžiama apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų, iš dalies ir paties A. M. parodymais, kitais bylai reikšmingais ir šiame nuosprendyje aptartais faktais. A. M. sąmoningai sugadino turtą įsibrovęs į V. T. ir R. T. priklausantį gyvenamąjį namą ir pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. M. kaltei pagrįsti.
1.3. Nėra pagrindo abejoti nei civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų verte, nei jų egzistavimu, ir tuo, kad jie buvo pagrobti būtent aptariamojo įvykio metu, taip pat nėra pagrindo abejoti ir sugadintų daiktų verte.
1.4. Nors A. M. iš esmės pripažino savo kaltę dėl vagystės iš K. L. priklausančio gyvenamojo namo ir nurodė, kad gailisi, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
1.5. Laisvės atėmimo bausmė A. M. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijose numatytam vidurkiui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo: 1) išteisinti jį dėl veikų numatytų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš V. T. ir R. T. priklausančio gyvenamojo namo), kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas ir nepriteisti iš jo civilinio ieškinio; 2) už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš K. L. priklausančio gyvenamojo namo) skirti švelnesnę bausmę, nes prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodė, kad:
3.1. V. ir R. T. priklausančio gyvenamojo namo neapvogė. Jo rastas telefonas negali būti neginčijamas įrodymas dėl jo kaltės. Nurodė, kad nežino kur pametė savo telefoną ir neaišku, kur nukentėję asmenys jį rado, nes jų name nebuvo ir ten pamesti negalėjo. Tyrimo metu nustatyta, kad į namą buvo įsibrauta 2 kartus, tačiau jo pėdsakų ar kitokių įrodymų ten nerasta.
3.2. V. T. civilinis ieškinys nepagrįstais jokiais dokumentais ar kitais įrodymais. Teismas priteisė civilinį ieškinį pagal nukentėjusiųjų norus, net nesigilindamas į sumų pagrįstumą.
3.3. Dėl vagystės iš K. L. priklausančio gyvenamojo namo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todėl tai turi būti pripažinta lengvinančia aplinkybe. Be to atsiprašė nukentėjusiojo, kai turės galimybę atlygins padarytą žalą, todėl mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis nepasisakė, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad A. M. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. M. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Nuteistasis A. M. savo kaltės dėl vagystės iš V. T. ir R. T. priklausančio gyvenamojo namo ir turto sugadinimo, nepripažino, tačiau patvirtino, kad tuo metu buvo patekęs į (duomenys neskelbtini), esančio namo kiemą. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodė vietą, kur peršokęs tvorą pateko į namo kiemą. Nuteistasis tvirtino, kad kieme vaikščiojo, nes ieškojo sandėliuko, kurį galima apvogti. A. M. negalėjo paaiškinti, kaip namo viduje atsidūrė jam priklausantis telefonas, tačiau teigė, kad į namo vidų nesibrovė. Tokia nuteistojo versija atmetama kaip gynybinė, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
9. Iš liudytojos I. G. parodymų matyti, kad 2018 m. gruodžio 25 d. naktį, (duomenys neskelbtini), esančiame kaimynų namo balkone, pamatė stovintį žmogų, kuris rankoje laikė galimai signalizacijos laidą. Asmuo pamatęs liudytoją pasislėpė, po to iš antro aukšto žmogus išsikėlė kopėčias ir jomis nulipo. Apie tai pranešė policijai. Kitą dieną ėjo pro kaimyno namus ir matė per langus, kad viduje viskas išvartyta. Nurodė, kad sniege matėsi pėdsakai kur buvo perlipta per tvorą.
10. Iš nukentėjusiojo Ž. R. T. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 28 d. naktį grįžęs į namus pamatė, jog buvo įsilaužta į jų namą, daiktai buvo išvartyti, pasigedo kai kurių daiktų, papuošalų. Vietoje pro kurią buvo įsilaužta, pirmo aukšto vonios kambaryje, po nuvirtusiais dviračiais, ant žemės rado svetimą mobilaus ryšio telefoną. Patvirtino, kad gyvenamojo namo kieme nėra jokių kitų statinių. Aplink namą buvo sniego, jame matėsi pėdsakai, kurie ėjo nuo išorinės namo pusės link plento. Vėliau pamatė, kad buvo sugadinta ir nuimta namo sirena.
11. Iš nukentėjusiųjų V. T. ir R. T. parodymų matyti, kad jie buvo išvykę į užsienį ir iš sūnaus Ž. R. T. sužinojo, kad apvogė jų namus. Sūnus vonios kambaryje prie lango, pro kurį buvo patekta vidun, ant grindų rado svetimą mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo užkritęs po apverstais dviračiais. Namo teritorija iš dalies aptverta, tačiau yra vietos kur galima praeiti. Patvirtino, kad namo kieme jokių kitų statinių nėra.
12. Iš liudytojos A. M. parodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 28 d. naktį atvykusi į draugo Ž. R. T. namus pamatė, jog ten viskas buvo sujaukta ir išvartyta. Vonios kambaryje keldamas nuvirtusius dviračius Ž. R. T. rado ant žemės gulintį mygtukinį telefoną, tokio anksčiau šiuose namuose anksčiau nebuvo mačiusi. Vagys į namo vidų galimai pateko pro langą, nes vonios langas buvo išlaužtas. Iš telefone esančių žinučių turinio matėsi paskatinimai, kad telefono savininko laukia įtempta naktis.
13. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. vasario 28 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad telefonu „S“, kuris 2018 m. gruodžio 29 d. rastas įvykio vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), naudojosi A. M. Pats A. M. pripažino, kad šis telefonas priklauso jam, tą patvirtina ir telekomunikacijų įvykių sujungimų išklotinės, telefone užfiksuotos informacijos turinys.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. R. T. patvirtino, kad svetimą mobiliojo ryšio telefoną rado po vagystės vonios kambaryje po nuverstais dviračiais. Tokius jo parodymus patvirtino ir liudytoja A. M., kuri buvo kartu su Ž. R. T., kuomet buvo rastas telefonas. Šį faktą patvirtino ir nukentėjusieji V. T. bei R. T., kuriuos Ž. R. T. apie tai nedelsdamas informavo telefonu. Šie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Nustatyta, kad paskutiniai sujungimai iš šio telefono užfiksuoti 2018 m. gruodžio 26 d. vakare, o Ž. R. T. telefoną rado 2018 m. gruodžio 28 d. vakare. Taip pat nustatyta, kad rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ buvo veikiantis, nepažeistas, o telefono baterija buvo priklijuota lipnia juosta. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad jeigu telefonas būtų pamestas lauke, kaip teigia nuteistasis, jis neabejotinai būtų sugadintas dėl žalingo atmosferos poveikio ir temperatūros kaitos. Taigi, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta versija, kad V. ir R. T. gyvenamajame name nebuvo, o savo telefoną galėjo pamesti tik namo kieme, kuomet ieškojo sandėliukų, kuriuos galėtų apvogti, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi A. M. pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (26 099,00 Eur), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad į namą buvo įsibrauta du kartus, tačiau tokie jo argumentai yra visiškai nepagrįsti, byloje apie tai jokių duomenų nėra. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
16. Be to, neginčijamai nustatyta, kad išlaužus nukentėjusiųjų V. T. ir R. T. gyvenamojo namo langą ir jo rėmą, sudaužius veidrodį, apgadinus spintos lentynas, pietų stalą, karnizą, nutraukus apsauginės signalizacijos laidus, išvarčius baldus, padaryta bendra 720,00 Eur vertės turtinė žala nukentėjusiųjų turtui, todėl A. M. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
17. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su V. T. pareikštu civiliniu ieškiniu, kuriuo pagrindu iš jo priteista 26768,03 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės pareikšta civilinio ieškinio suma buvo sumažinta nuo 28124,00 Eur (26404,00 Eur už pavogtus daiktus ir pinigus bei 1720 Eur už sugadintą turtą) iki 26768,03 Eur (26099 Eur už pavogtus daiktus ir pinigus bei 363,96 Eur už sugadintą turtą) sumos.
18. Iš nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad pavogtus daiktus jie buvo įsigiję skirtingais laikotarpiais bei pateikė kai kurių daiktų įsigijimą ir vertę liudijančius dokumentus, pirkimo kvitus, sertifikatus ir kt., taip pat pateikė apžiūrai kai kurių laikrodžių ir kvepalų dėžutes bei sąskaitos išrašus, liudijančius konkrečių piniginių sumų pervedimą gavėjams užsienyje, pridėjo nuotraukas, iš kurių matyti nukentėjusiųjų dėvimi atitinkami laikrodžiai, žiedai, grandinėlės ir kt. Apie tai, kad nurodyti daiktai tikrai buvo paliudijo visi trys nukentėjusieji, nurodė tikslias jų vietas, apibūdino individualius požymius. Liudytoja A. M. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiųjų namuose yra mačiusi laikrodžių, papuošalų. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų egzistavimu, jų verte, ir tuo, kad jie buvo pagrobti būtent aptariamojo įvykio metu.
19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės nurodytą žalą dėl turto sugadinimo sumažino nuo 1720,00 Eur iki 363,96 Eur, dėl gautos draudimo išmokos (356,04 Eur) bei dėl apsauginės signalizacijos (1000 Eur vertės) sugadinimo (nes neįrodyta, kad A. M. sugadino minėtą signalizaciją). Tam apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria.
20. Taip pat pirmosios instancijos teismas patikslino pavogtų užsienio valiutos pinigų vertes pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį euro ir atitinkamos užsienio valiutos kursą. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 780 svarų (704,13 Eur) ir 1100 dolerių (1259,94 Eur) pavogtų pinigų užsienio valiuta. Tačiau vagystės padarymo metu 780,00 svarų buvo vertinami 702,00 Eur (2018 m. gruodžio 28 d. kursas – 1 Eur – 0,90 GBP), o 1100,00 JAV dolerių buvo verti 957,00 Eur (2018 m. gruodžio 28 d. kursas – 1 Eur – 1,14 USD). Taigi, teismas pagrįstai sumažino užsienio valiutos vertę 305,07 Eur (nuo bendros 1964,07 Eur iki 1659 Eur) bei teisingai sumažino civilinį ieškinį dėl pavogtų daiktų ir pinigų vertės nuo 26404,07 Eur iki 26099,00 Eur.
21. Tačiau apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo bendrą galutinę turtinės žalos dėl daiktų ir pinigų vagystės bei turto sugadinimo sumą. Kadangi nustatyta, kad A. M. pavogė daiktų ir pinigų už 26099,00 Eur, o už sugadiną turtą nuspręsta priteista 363,96 Eur, bendra priteistina turtinės žalos atlyginimo suma iš nuteistojo A. M. turi būti ne 26768,03 Eur, o 26462,96 Eur. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas apsirikimas vertinamas kaip aritmetinė klaida, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teismo iniciatyva.
22. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarytos įsibrovus į K. L. priklausantį gyvenamąjį namą turto bei pagrobimo, A. M. prisipažino visiškai, kaltės neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, o jo prisipažinimas turi būti vertinamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
23. Pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis slėpė savo bendrininkų veiksmus, klaidingai nurodė, jog į namo vidų ėjo vienas, kol vyko tyrimas A. M. aktyviai planavo ir ieškojo galimybių vykdyti kitas vagystes ir jas vykdė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, toks jo elgesys nerodo jokio nuoširdaus gailėjimosi ar elgesio korekcijos, nėra atsitiktinis, atitinka nusikaltimų recidyvą, o prisipažinimą dėl šio veikos sąlygojo objektyviai byloje surinkti svarūs jo kaltės įrodymai. Taigi, nors A. M. iš esmės pripažino savo kaltę dėl vagystės iš K. L. priklausančio gyvenamojo namo ir nurodė, kad dėl to gailisi, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
24. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų (BK 187 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis), vieną sunkų (BK 178 straipsnio 3 dalis), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau teistas 8 kartus, dauguma už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms, taip pat teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas A. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
25. A. M. nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstamas veikas, už kurias A. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog A. M. 3 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra.
26. Kaip matyti, A. M. būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Nuteistasis veikė tikslingai ir sąmoningai, tuo pačiu laikotarpiu vykdė ir kitas vagystes, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Ankstesniais teismo nuosprendžiais A. M. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijose numatytam vidurkiui, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. M. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendyje padarytą aritmetinę klaidą, apskaičiuojant nukentėjusiosios V. T. naudai priteistinos turtinės žalos atlyginimo sumą - priteisti iš A. M. nukentėjusiajai V. T. 26 462,96 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du eurus devyniasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.