- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- eI2-483-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02301-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- A. C.
- Atsakovas
- Audito
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
atsakovo atstovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas turto vertintojas A. C. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau ir – Garbės teismas) 2021 m. birželio 3 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui A. C. paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, įformintą 2021 m. birželio 10 d. Garbės teismo drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokole Nr. GT1-7(21)-P.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas savo skunde paaiškino, kad UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ (toliau ir – Vertinimo įmonė) vardu pareiškėjas surašė vertinimo ataskaitą Nr. NZTKM-2028.01 (toliau ir – Pradinė ataskaita).
3. Vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – AVNT) 2020 m. spalio 23 d. surašytu patikrinimo aktu Nr. GT7-24 (toliau ir – Patikrinimo aktas), pareiškėjui buvo iškelta drausmės byla (toliau ir – Drausmės byla 1). Tačiau 2021 m. sausio 12 d. Drausmės byla 1 Garbės teismo sprendimu buvo nutraukta (toliau ir – Sprendimas 1). Sprendimas 1 buvo įformintas Garbės teismo 2021 m. sausio 12 d. posėdžio 2021 m. sausio 21 d. protokole Nr. GT1-1(21)-P (toliau ir – Protokolas 1). Sprendimas, jo neapskundus, įsiteisėjo, todėl jis tapo privalomas tiek pareiškėjui, tiek Vertinimo įmonei, tiek AVNT.
4. 2020 m. lapkričio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau ir – NŽT Kauno skyrius) pareiškėjui pateikė raštą, kuriuo prašė patikslinti Pradinę ataskaitą atsižvelgiant į Patikrinimo akte nurodytas pastabas (toliau ir – Raštas). Nors pareiškėjas, veikdamas sąžiningai bei profesionaliai, keletą kartų nurodė NŽT Kauno skyriui, kad tokiu atveju turi būti rengiama nauja ataskaita, o ne taisoma jau parengta, ir prašė NŽT Kauno skyriaus suformuoti naują užsakymą, tačiau NŽT Kauno skyrius kategoriškai atsisakė tiek formuoti užsakymą, tiek kad būtų rengiama nauja ataskaita ir reikalavo pareiškėjo atlikti Pradinės ataskaitos patikslinimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į NŽT Kauno skyriaus reikalavimą, geranoriškai parengė 2021 m. vasario 26 d. „Nekilnojamojo turto - žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Vertinimo ataskaitos Nr. NZKTM 2028.01 pataisymo aktą NZTKMPA 2028.01“ (toliau ir – Pataisymo aktas), kuriame be kita ko, pateiktas vertinimas bei informacija atitinka ataskaitai keliamus reikalavimus.
5. 2021 m. kovo 3 d. NŽT Kauno skyrius kreipėsi į pareiškėją su komentarais ir klausimais dėl Pataisymo akte atliktų pakeitimų. 2021 m. kovo 12 d. Vertinimo įmonės atstovas advokatas P. M. Vertinimo įmonės vardu pateikė išsamius bei detalius atsakymus dėl Pataisymo akte atliktų patikslinimų. Taip pat 2021 m. kovo 19 d. pati Vertinimo įmonė pateikė atsakymą, kuriame pateikė detalų paaiškinimą dėl parinktų lyginimui žemės sklypų, kurie buvo nurodyti Pataisymo akte.
Šalies argumentai
6. 2021 m. kovo 23 d. NŽT Kauno skyrius pateikė skundą AVNT (toliau ir – Skundas), kuriuo prašė įvertinti, ar Pataisymo aktas atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau ir – TVVPĮ) 22 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
7. 2021 m. balandžio 8 d. AVNT pateikė raštą NŽT Kauno skyriui, kuriame nurodė, jog AVNT neturi teisinio pagrindo nagrinėti Skundą.
8. 2021 m. balandžio 22 d. AVNT pateikė Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui Nr. GT1-2 dėl Ataskaitos pataisymo akto (toliau ir – Teikimas).
9. 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjas buvo informuotas (toliau ir – Kvietimas), jog Garbės teisme yra iškelta nauja drausmės byla (toliau ir – Drausmės byla 2) pagal AVNT Teikimą.
10. 2021 m. birželio 3 d. įvyko Garbės teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta pareiškėjui paskirti drausminę nuobaudą – papeikimą (toliau ir – Sprendimas 2). Garbės teismo Sprendimas 2 buvo įformintas 2021 m. birželio 10 d. Garbės teismo posėdžio protokole GT1- 7(21)-P (toliau ir – Protokolas 2).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodyti teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas teigia, kad, rengdamas Pataisymo aktą, laikėsi galiojančių teisės aktų ir veikė profesionaliai.
11.1. Pataisymo aktas, kuris atitinka TVVPĮ ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje 2012-04-27 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 (toliau ir – Metodika), nustatytus reikalavimus, galėjo būti rengiamas pareiškėjo.
11.1.1. AVNT Teikime nurodė, jog negali atlikti Pataisymo akto atitikties TVVPĮ 22 straipsniui tikrinimo, todėl Pataisymo akto turinio nevertino, o Garbės teismas, taip pat, nevertindamas Pataisymo akto turinio, tik formaliai, vadovaudamasis Patikrinimo aktu, kuriuo Pradinė ataskaita, bet ne Pataisymo aktas, pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas Pataisymo aktą, nesilaikė galiojančių teisės aktų. Pareiškėjas pažymi, kad Pataisymo aktas atitinka visus TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalyje keliamus reikalavimus, buvo parengtas laikantis Metodikos III skyriuje nustatytos vertinimo tvarkos. Pareiškėjo nuomone, Garbės teismas turėjo išnagrinėti Pataisymo akto turinį, o ne remtis vien Patikrinimo aktu, kuriuo nagrinėjamu atveju net ir negalėjo remtis, nes Drausmės byla 1, inicijuota šio Patikrinimo akto pagrindu, jau buvo išspręsta, o pakartotinis nagrinėjimas nėra galimas.
11.1.2. Pareiškėjas turėjo teisę išplėsti Pradinę ataskaitą, todėl turėjo teisę ir parengti Pataisymo aktą. Būtent NŽT Kauno skyriaus užsakymu Pradinė ataskaita ir buvo patikslinta arba kaip, nustatyta TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalyje - išplėsta. Vien tai, kad pareiškėjas dokumentą pavadino „Ataskaitos pataisymo aktas“ savaime nereiškia, kad pareiškėjas ne išplėtė Pradinę ataskaitą, bet atliko Pradinės ataskaitos klaidų taisymą, numatytą Metodikos 51 punkte. Kad tai būtų galima nustatyti, turi būti vertinimas dokumento turinys, o ne jo pavadinimas, kas nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo atlikta.
11.1.3. Net jeigu būtų sutinkama tiek su AVNT, tiek su Garbės teismo pozicija, jog pareiškėjas ne išplėtė Pradinę ataskaitą, bet atliko Pradinės ataskaitos tikslinimus, vis tiek Garbės teismo teiginys, jog pareiškėjas negalėjo atlikti tikslinimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas tokius tikslinimus darė vadovaudamasis pačios AVNT Patikrinimo aktu ir išimtinai NŽT Kauno skyriaus užsakymu. NŽT Kauno skyrius kreipėsi į pareiškėją ir prašė atlikti Pradinės ataskaitos patikslinimus būtent vadovaujantis Patikrinimo aktu. Tą pareiškėjas ir padarė. Todėl nesuprantama, kokia yra Patikrinimo akto paskirtis, kai, juo vadovaujantis, ir NŽT Kauno skyriaus užsakymu parengiant patikslinimus vertinama, kad pareiškėjas padarė pažeidimą.
11.2. Pareiškėjas, rengdamas Pataisymo aktą, vadovavosi tiek Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, patvirtintu 2012-04-27 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau ir – Etikos kodeksas), tiek Metodika, todėl veikė profesionaliai (nes vertinimą atliko vadovaudamasis naujausia informacija bei galiojančiais teisės aktais). Garbės teismo Protokole 2 visiškai nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjas veikė nesilaikydamas Etikos kodekso nuostatų - vertinimą atliko nesivadovaudamas Metodikoje nustatyta tvarka, kuri nustato vertinimo ataskaitos klaidų taisymą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas netaisė klaidų ar netikslumų, o išplėtė pačią vertinimo Pradinę ataskaitą, todėl, atitinkamai, klaidų taisymo tvarka nustatyta Metodikoje šiuo atveju ir neturėjo būti taikyta, o pareiškėjas neturėjo pareigos pastarąja vadovautis. Pabrėžia, kad Sprendimu 2 negalėjo būti vertinama nei pati Pradinė ataskaita, nei Patikrinimo aktas, kadangi Pradinė ataskaita ir Patikrinimo aktas buvo Sprendimo 1 dalykas, o ta pati Pradinė ataskaita ir Patikrinimo aktas negali būti nagrinėjimo dalyku priimant Sprendimą 2 (priešingu atveju, būtų pažeistas principas, kad pareiškėjui už tą patį neva padarytą pažeidimą yra inicijuojami du atskiri procesai).
12. Garbės teismo Sprendimas 2 yra ne tik nemotyvuotas bei nepagrįstas, bet taip pat ir grindžiamas dokumentu, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas 1.
12.1. Garbės teismas, skirdamas atitinkama drausminę nuobaudą, turi įvertinti aplinkybių visumą bei motyvuoti skiriamos drausminės nuobaudos rūšį. Garbės teismas sprendime iš esmės nemotyvavo ir nepasisakė dėl to, kodėl pareiškėjui yra skiriama atitinkama drausminė nuobauda, nors tokią pareigą turi; pareiškėjas remiasi Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192, (toliau ir – Nuostatai), 30 punktu. Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) pasisako, jog „Garbės teismo sprendimui taikytini teisminių institucijų sprendimams nustatyti motyvavimo ir išsamumo reikalavimai, kadangi Garbės teismo sprendimu yra išsprendžiamas ginčas, kuris gali būti toliau skundžiamas aukštesnei teisminei instancijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ir – ESTT) yra nurodęs, kad tikrinant, ar institucija įgyvendina teisingumo vykdymo funkciją, reikia nustatyti, ar ji turi kompetenciją nagrinėti ginčus ir juos išspręsti priimdama teisminio pobūdžio sprendimą (pvz., ESTT 1999 m. kovo 2 d. sprendimas Nour Eddline El-Yassini prieš Secretary of Statefor Home Department, C-416/96, EU:C:1999:107, 2002 m. sausio 15 d. sprendimas Lutz GmbH ir kiti, Nr. C-182/00, EU:C:2002:19). Atsižvelgiant į tai, kad Garbės teismas įgyvendina teisingumo vykdymo funkciją spręsdamas ginčus dėl turto arba verslo vertintojų drausminių nuobaudų, šios institucijos priimamus sprendimus nėra pagrindo vertinti pagal kitus kriterijus nei pagal tuos, kurie taikomi Lietuvos Respublikos teismų priimamiems sprendimams. Todėl Garbės teismo sprendimas taip pat turi būti motyvuotas, pagrįstas, užtikrinti teisingumo įvykdymą“ (LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018). Šiuo atveju Garbės teismo pirmininkė, įvertinusi pareiškėjo bei pareiškėjo atstovo advokato P. M. paaiškinimus, Garbės teismo narių nuomones, nusprendė balsuoti dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo. Už sprendimą balsavo visi Garbės teismo nariai, tad pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Tačiau Garbės teismas nepasisakė ir iki šiol nėra aišku, ar, skiriant drausminę nuobaudą, iš esmės vertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo reikšmingumą, pakartojamumą, pažeidimo padarymo aplinkybes. Pažymi, jog Garbės teismas nieko nepasisakė ir nėra aišku, ar vertino, pirma, tai, kad pareiškėjas Pataisymo aktą darė išimtinai NŽT Kauno skyriaus reikalavimu pagal AVNT Patikrinimo akte nurodytas pastabas, todėl veikė sąžiningai bei profesionaliai, antra, tai, kad, pareiškėjo žiniomis, žemės sklypas, kurio atžvilgiu buvo parengtas Pataisymo aktas, net nebuvo parduotas. Tai reiškia, jog Pataisymo aktas jokių neigiamų padarinių ne tik, kad nesukėlė, bet net negalėjo sukelti NŽT Kauno skyriui. Garbės teismas, skirdamas drausminę nuobaudą, nevertino Nuostatų 30 punkte nurodytų aspektų. Jokių motyvų ar argumentų, kodėl pareiškėjui buvo paskirta atitinkama drausminė nuobauda Garbės teismas nenurodė taip pat. Todėl neaišku, kodėl pareiškėjui buvo skirtas papeikimas, o ne, pavyzdžiui, pastaba. Pažymi, kad pagal aktualią teismų praktiką Garbės teismo sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas bei užtikrinti teisingumo vykdymą. Garbės teismas, priimdamas Sprendimą 2 turėjo pateikti aiškus motyvus bei argumentus tiek dėl tariamo pareiškėjo pažeidimo, tiek dėl skiriamos drausminės nuobaudos rūšies. Tačiau to Garbės teismas nepadarė, pažeidimo neanalizavo, tik deklaratyviai nurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, o dėl drausminės nuobaudos rūšies skyrimo visai nepasisakė.
12.2. Garbės teismas, priimdamas Sprendimą 2, išimtinai rėmėsi Patikrinimo aktu, kurio pagrindu jau buvo priimtas Sprendimas 1. Garbės teismas visiškai nepagrįstai Sprendimą 2 grindžia vieninteliu argumentu - Patikrinimo aktu, kurio pagrindu iškelta Drausmės byla 1, dėl kurios yra priimtas ir įsiteisėjęs Garbės teismo Sprendimas 1, o taip pat kuriame yra pasisakyta dėl Pradinės ataskaitos, bet ne Pataisymo akto, atitikimo TVVPĮ 22 straipsniui.
Šalies argumentai
12.2.1. Pareiškėjas nesutinka su Patikrinimo aktu, kadangi pastarojo pagrindu buvo iškelta Drausmės byla 1, dėl kurios jau yra priimtas Sprendimas 1 ir, šio neapskundus, jis įsiteisėjo. Atitinkamai Garbės teismo procedūra, kuri buvo inicijuota Patikrinimo akto pagrindu, yra pasibaigusi, o Patikrinimo aktas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui ir dėl to, kad Patikrinimo aktas yra išimtinai susijęs su Pradine ataskaita, o Pataisymo akto turinį išvis buvo atsisakyti vertinti. Todėl Garbės teismas turėjo atsisakyti iškelti drausmės bylą jau vien dėl to, kad Teikime AVNT remiasi Patikrinimo aktu, kuris ne tik kad negali sukelti teisinių pasekmių pareiškėjui, bet ir nėra susijęs su Pataisymo aktu.
12.2.2. Garbės teismas Sprendime 2 remiasi vien Patikrinimo aktu, dėl kurio jau yra priimtas Sprendimas 1. Tai reiškia, kad Garbės teismas, iškeldamas Drausmės bylą 2 ir priimdamas Sprendimą 2, kuriame remiantis vien Patikros aktu kaip pagrindu buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, pats pažeidė turto ar verslo vertintojų drausminės atsakomybės taikymo principą. Pareiškėjas remiasi TVVPĮ 29 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 30 punktu, LVAT praktika, kurioje aptartas turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės taikymo principas „<...> Šis principas reiškia ir tai, kad už nustatytus pažeidimus paskyrus drausminę nuobaudą, antrą kartą už analogiškus pažeidimus skirti drausminės nuobaudos negalima. Šiuo atveju trylikos bylų iškėlimas ir 13 nuobaudų skyrimas už veiksmus rengiant panašias (ar net analogiškas) Ataskaitas, kaip tik ir prieštarautų Įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatytam principui.“ (LVAT 2015 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1063- 261/2015). Pareiškėjas daro išvadą, kad akivaizdu, jog Garbės teismas negali iškelti drausmės bylos vertintojui dėl pažeidimo, dėl kurio jau buvo nagrinėjama drausminė byla ir dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas. Šiuo atveju Garbės teismas, vadovaudamasis išimtinai Patikrinimo aktu, kuris buvo pagrindas inicijuoti Drausmės bylą 1 ir kurioje buvo priimtas ir įsiteisėjo Garbės teismo sprendimas, pakartotinai, remdamasis tuo pačiu Patikrinimo aktu, iškelti drausminės bylos pareiškėjui negalėjo.
13. AVNT Teikimas nenagrinėtinas Garbės teisme, nes AVNT kreipėsi praleidusi kreipimosi į Garbės teismą terminą; pareiškėjas remiasi TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalimi. Paaiškina, kad NŽT Kauno skyrius AVNT Skundą pateikė 2021 m. kovo 23 d., AVNT Teikimą Garbės teismui pateikė tik 2021 m. balandžio 22 d., t. y. per 22 darbo dienas, pavėlavusi net 12 darbo dienų. Taigi, AVNT Teikimą pateikė žymiai praleidusi kreipimosi į Garbės teismą terminą, todėl AVNT prarado teisę kreiptis į Garbės teismą, o Garbės teismas turėjo atsisakyti nagrinėti Teikimą bei iškelti drausmės bylą pareiškėjui.
14. Pareiškėjas reziumuoja, kad pirma, pareiškėjas turėjo teisę išplėsti Ataskaitą ir parengti Ataskaitos pataisymo aktą, kuris atitinka tiek TVVPĮ, tiek Metodikos keliamus reikalavimus, antra, Garbės teismas ne tik kad nemotyvavo priimto Sprendimo 2, nors tokią pareigą turėjo, bet taip pat ir priėmė šį sprendimą vadovaudamasis neva Pareiškėjo pažeidimus nustatančiu dokumentu, kuriuo negalėjo vadovautis, ir tokiu būdu pažeidė turto ar verslo vertintojų drausminės atsakomybės taikymo principą, trečia, AVNT Teikimas iš esmės neturėjo būti nagrinėjamas Garbės teisme, nes AVNT praleido kreipimosi į Garbės teismą terminą.
15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad sutinka su advokato paaiškinimais. Paaiškino, kad visus darbus atliko per 1-2 dienas, nevilkino darbų atlikimo. Pataisymo aktu pavadino, nes NŽT Kauno skyrius nesutiko, kad dokumentas būtų pavadintas nauja vertinimo ataskaita. Pataisymo aktas yra tuomet, kai pataisoma smulki klaida (numeris praleistas, nurodytas ne toks adresas ir pan., t. y. trūkumai, kurie neturi įtakos vertei), bet jeigu iš naujo paskaičiuojama vertė, ji keičiasi, tuomet ataskaita vertintina kaip nauja. Pradinė ataskaita ir Pataisymo aktas susiję, nes vertintas tas pats objektas; skiriasi rezultatas – nustatyta vertė, ji Pataisymo akte didesnė (todėl neaišku, kodėl NŽT Kauno skyrius buvo nepatenkintas); buvo pataisyti lyginamieji objektai, juos reikėjo pakeisti. Pareiškėjas Pataisymo aktą rengė kaip naują ataskaitą, o ne kaip Pradinės ataskaitos pataisymą; visa ataskaita parašyta iš naujo, pasikeitė vertinimo dalis; užsakovas pastebėjo klaidas (kad vienas lyginamasis objektas negalėjo būti paimtas, jis netinkamas, kai pasikeitė lyginamieji, pasikeitė koeficientai ir buvo gautas kitas rezultatas). Pareiškėjas suteikė Pataisymo aktui naują numerį, buvo atliktas naujas vertinimas, pasikeitė vertė, tai reiškia, kad Pataisymo aktas yra „visiškai“ nauja, atskira vertinimo ataskaita; pareiškėjas suklydo tik suteikdamas Pataisymo aktui pavadinimą. NŽT Kauno skyriui pataisymas ataskaitos ir nauja ataskaita yra tas pats, skirtumo nemato. Kauno NŽT norėjo, kad Pataisymo aktas būtų pavadintas Pradinės ataskaitos pataisymo aktu, nes priešingu atveju nebūtų davęs pareiškėjui užsakymo. Pareiškėjas elgėsi taip, kaip tuo metu atrodė teisingiausia pasielgti.
16. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas P. M. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad šiuo atveju kyla Pataisymo akto kvalifikavimo klausimas; galimi 3 (trys) Pataisymo akto kvalifikavimo būdai: 1) AVNT teigia, kad tai klaidų, netikslumų taisymo aktas; 2) pagal TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalį, Pataisymo aktas gali būti vertinamas kaip ataskaitos išplėtimas; 3) nauja ataskaita. Pareiškėjo įsitikinimu, Pataisymo aktas yra ne Pradinės ataskaitos koregavimas, taisymas, o savo turiniu yra nauja, atskira vertinimo ataskaita, atitinkanti TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalyje, Metodikos III skyriuje įtvirtintus reikalavimus. Pataisymo aktui suteiktas toks pavadinimas, kad jis yra Pradinės ataskaitos pataisymo aktas, bet Pataisymo aktui suteiktas atskiras numeris; Pataisymo aktas vien pagal pavadinimą, nevertinant turinio, negali būti vertinamas kaip klaidų taisymo aktas, turi būti vertinamas dokumento turinys; Pataisymo akto turinys nebuvo analizuotas – tai patvirtina Teikimas, Protokolas 2. Pareiškėjui neaišku, kokiais argumentais remiantis Pataisymo aktas nevertintas kaip nauja ataskaita. TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip turi būti skaičiuojami terminai; pareiškėjo nuomone, gavimas sutapatinamas su paaiškėjimu, t. y. kai AVNT gauna informaciją, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad yra paaiškėjusi viena ar kita aplinkybė. AVNT informaciją gavo 2021-03-23, tačiau teigia, kad paaiškėjo tik 2021-04-08, nuo pastarosios datos skaičiuoja terminą. AVNT praleido terminą. Dėl pažeidimų, kuriuos pareiškėjas neva yra padaręs, pareiškėjo atstovas paaiškino: 1) dėl TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimo, kad pareiškėjas nesilaikė Etikos kodekso reikalavimų, veikė neprofesionaliai – šiuo atveju nenurodyta, kokius Etikos kodekso punktus pažeidė pareiškėjas, todėl neaišku, kokius Etikos kodekso punktus pareiškėjas pažeidė; neaišku, kodėl vertinta, kad pareiškėjas veikė neprofesionaliai, AVNT ir Garbės teismas vertino, kad pareiškėjas veikė neprofesionaliai vertindamas Pataisymo akto pavadinimą, bet nevertindami turinio; 2) dėl Etikos kodekso 2.4.2 papunkčio pažeidimų – byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas rėmėsi ne naujausia informacija, neaišku, kokia informacija vertinta kaip naujausia ir koks skirtumas tarp informacijos, kuria rėmėsi pareiškėjas, ir naujausios informacijos; galima suprasti, kad pareiškėjas rėmėsi negaliojančiais teisės aktais, bet neaišku, kokiais negaliojančiais teisės aktais pareiškėjas rėmėsi, nes tai nenurodyta. Neaišku, kodėl skirtas papeikimas, o ne pastaba.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepime teismui prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad:
17.1. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kuriais jis teigia, kad Garbės teismas, siekdamas nustatyti ar pareiškėjas, rengdamas Pataisymo aktą, padarė pažeidimą ar ne, turėjo išnagrinėti Pataisymo akto turinį, o ne remtis vien Patikrinimo aktu, kuriuo nagrinėjamu atveju net ir negalėjo remtis, nes drausmės byla, inicijuota šio Patikrinimo akto pagrindu, jau buvo išspręsta, o pakartotinis nagrinėjimas nėra galimas ir dėl ko pareiškėjui visiškai nėra aišku, kaip Garbės teismas gali pasakyti ir priimti sprendimą dėl Pataisymo akto, kai jo turinys išvis nebuvo vertintas, kadangi jie yra nepagrįsti. AVNT pažymi, kad pareiškėjui drausmės byla buvo iškelta dėl pareiškėjo veiksmų surašant Pradinės ataskaitos Pataisymo aktą, kai Pradinė ataskaita yra pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų. Akcentuoja, jog negalima teigti ir to, kad Garbės teismas apskritai nevertino Pataisymo akto turinio, kadangi savo sprendime konstatavo, jog rengdamas Pataisymo aktą, pareiškėjas pasirinko kitus lyginamuosius objektus, dėl ko buvo nustatyta kita vertė, o tokie pareiškėjo veiksmai pagal Metodikos 51 punktą nėra laikomi klaidos ar netikslumo taisymu, todėl tokiu būdu negalėjo būti taisoma ar tikslinama ataskaita. AVNT nuomone, esant tokioms aplinkybėms, Garbės teismas neturėjo detaliai vertinti Pataisymo akto turinio, kadangi vien tik tokie pareiškėjo veiksmai, t. y. Pradinės ataskaitos Pataisymo akto surašymas ir kitų lyginamųjų objektų pasirinkimas, prieštarauja Metodikos 51 straipsnio nuostatoms ir patvirtina pareiškėjo atžvilgiu konstatuotus pažeidimus. Akcentuoja, jog ataskaitų klaidos ar netikslumai gali būti tikslinami, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis. Metodikos 51 punkte yra nurodyta, jog klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad Pradinė ataskaita AVNT patikrinimo aktu buvo pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų ir pareiškėjo veiksmai rengiant Pataisymo aktą pasirenkant kitus lyginamuosius objektus, vadovaujantis Metodikos 51 punktu nėra laikomi klaidos ar netikslumų taisymu, dėl ko negalėjo būti taisoma ar tikslinama ataskaita, Garbės teismas pagrįstai konstatavo TVVPĮ, Metodikos bei Etikos kodekso pažeidimus.
17.2. Pareiškėjo skundo argumentų grupę dėl pareiškėjo teisės išplėsti Pradinę ataskaitą, traktuoja kaip pareiškėjo gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta bei prieštarauja patiems pareiškėjo skunde teismui išdėstytiems teiginiams. Pareiškėjas savo skundo 3 punkte nurodo, jog veikdamas sąžiningai bei profesionaliai, keletą kartų nurodė NŽT Kauno skyriui, kad tokiu atveju turi būti rengiama nauja ataskaita, o ne taisoma jau parengta ir prašė NŽT Kauno skyriaus suformuoti naują užsakymą, ką NŽT Kauno skyrius atsisakė padaryti, o skundo 19 punkte pareiškėjas nurodo, kad net jeigu būtų vertinama, kad pareiškėjas ne išplėtė Pradinę ataskaitą, bet atliko Pradinės ataskaitos tikslinimus, vis tiek Garbės teismo teiginys, jog pareiškėjas negalėjo atlikti tikslinimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas tokius tikslinimus darė vadovaudamasis pačios AVNT Patikrinimo aktu ir išimtinai NŽT Kauno skyriaus užsakymu. AVNT pažymi, kad šie pareiškėjo skundo teismui teiginiai patvirtina, kad pareiškėjas supranta, jog esant tokiai situacijai, kai Pradinė ataskaita pripažinta neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas negali atlikti Pradinės ataskaitos tikslinimų, t. y. pareiškėjas iš esmės pripažįsta ir Garbės teismo konstatuotą pažeidimą. AVNT nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjo skundo teismui argumentus dėl pareiškėjo teisės išplėsti Pradinę ataskaitą vertinti kaip pagrįstus, nes, AVNT vertinimu, pareiškėjas iš esmės skunde išdėstytais teiginiais pripažįsta jo atžvilgiu konstatuotą pažeidimą.
17.3. Pareiškėjo argumentai, kad Pradinė ataskaita ir Patikrinimo aktas negali būti nagrinėjimo dalyku priimant skundžiamą Garbės teismo sprendimą (priešingu atveju, pasak pareiškėjo, būtų pažeistas principas, kad pareiškėjui už tą patį neva padarytą pažeidimą yra inicijuojami du atskiri procesai) ir, kad, pasak pareiškėjo, Garbės teismas negali iškelti drausmės bylos vertintojui dėl pažeidimo dėl kurio jau buvo nagrinėjama drausminė byla ir dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas, todėl Garbės teismas vadovaudamasis išimtinai Patikrinimo aktu, kuris buvo pagrindas inicijuoti drausmės bylą ir kurioje buvo priimtas ir įsiteisėjo Garbės teismo sprendimas, pakartotinai, remdamasis tuo pačiu Patikrinimo aktu, iškelti drausminės bylos pareiškėjui negalėjo, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, jog, kaip ir matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjui drausmės byla buvo iškelta ne dėl pažeidimo, dėl kurio jau buvo nagrinėjama drausminė byla, t. y. ne dėl Patikrinimo aktu dėl Pradinėje ataskaitoje konstatuotų pažeidimų ir dėl kurių jau buvo priimtas sprendimas, o dėl pareiškėjo veiksmų rengiant Pradinės ataskaitos Pataisymo aktą. AVNT įsitikinimu, Garbės teismo sprendimas iškelti pareiškėjui drausmės bylą nėra drausmės bylos iškėlimas antrą kartą dėl tos pačios turto vertinimo ataskaitos. AVNT vertinimu, pareiškėjas nepateikė bent kiek įtikinamų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima jo teiginius, kad „Garbės teismas, vadovaudamasis išimtinai Patikrinimo aktu, kuris buvo pagrindas inicijuoti drausmės bylą ir kurioje buvo priimtas ir įsiteisėjo Garbės teismo sprendimas, pakartotinai, remdamasis tuo pačiu Patikrinimo aktu, iškelti drausminės bylos Pareiškėjui negalėjo“ vertinti kaip pagrįstus.
17.4. Pareiškėjo skundo argumentai, jog AVNT Teikimą pateikė žymiai praleidusi TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreipimosi į Garbės teismą terminą, t. y. Teikimą Garbės teismui pateikė tik 2021-04-22, t. y. per 22 darbo dienas, pavėlavusi net 12 darbo dienų, dėl ko AVNT prarado teisę kreiptis į Garbės teismą, o Garbės teismas turėjo atsisakyti nagrinėti Teikimą bei iškelti drausmės bylą pareiškėjui, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 2016-09-05 įsakymu Nr. V1-349 „Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Taisyklės), 18 punkto nuostatomis, paklausimas AVNT turi būti išnagrinėtas per 1 mėnesį nuo Taisyklių 4 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančio paklausimo gavimo ir nustatyto dydžio valstybės rinkliavos sumokėjimo, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas yra atleistas nuo šios valstybės rinkliavos mokėjimo. Akcentuoja, jog Pataisymo aktą ir kitus su juo susijusių dokumentų kopijas AVNT iš NŽT Kauno skyriaus gavo 2021-03-23, o pareiškėjo padaryti pažeidimai, nuo kurių TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies prasme pradedamas skaičiuoti kreipimosi į Garbės teismą terminas, paaiškėjo, nagrinėjant tik NŽT Kauno skyriaus prašymą, t. y. 2021-04-08 ir tai buvo konstatuota NŽT Kauno skyriui siųstame rašte Nr. (9.15 Mr) D2-867. Pažymi, jog AVNT nuo pažeidimo paaiškėjimo į Garbės teismą kreipėsi 2021-04-22, t. y. praėjus 8 darbo dienoms ir nepraleidusi TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 darbo dienų termino. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad AVNT kreipėsi į Garbės teismą nepraleidusi TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, pareiškėjo skundo argumentai, jog AVNT prarado teisę kreiptis į Garbės teismą, o Garbės teismas turėjo atsisakyti nagrinėti Teikimą bei iškelti drausmės bylą pareiškėjui, yra nepagrįsti.
17.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė rėmėsi atsiliepime pateiktai argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
18. Byloje kilo ginčas dėl Garbės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, įforminto 2021 m. birželio 10 d. Garbės teismo posėdžio protokolu GT1-7(21)-P, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Garbės teismo Sprendimą 2, įformintą Protokolu 2; 2) priteisti iš AVNT pareiškėjo patirtas 2735,57 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.
20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:
20.1. Pareiškėjas Vertinimo įmonės vardu 2020-07-09 parengė Pradinę ataskaitą, kurios pavadinimas „Nekilnojamojo turto – žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Vertinimo ataskaita, Nr. NZTKM 2028.1“. Pradinės ataskaitos pradžioje, kaip jos sudedamoji dalis, yra „Turto vertės nustatymo pažyma“, kurioje nurodyta: ataskaitos užsakovas – NŽT; vertinimo tikslas – nekilnojamojo turto vertinimas nuosavybės perleidimo tikslu; vertės nustatymo data: 2020-07-08; vertinamo turto apžiūros data: 2020-07-08; ataskaitos surašymo data: 2020-07-09; vertinamas turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); nustatyta vertinamo žemės sklypo rinkos vertė – 321000 Eur; vertinimo data: 2020-07-08.
20.2. Vadovaujantis AVNT Patikrinimo aktu, pareiškėjui 2020-11-17 Garbės teismo parengiamajame posėdyje buvo iškelta Drausmės byla 1. Pareiškėjas pateikė 2021-01-11 prašymą atidėti Drausmės bylos 1 nagrinėjimą dėl pareiškėjo ligos ir turimo nedarbingumo pažymėjimo. Garbės teismas 2021-01-12 posėdyje, atsižvelgdamas į tai, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti Drausmės bylą 1 nedalyvaujant pareiškėjui, nesant galimybės atidėti Drausmės bylos 1 nagrinėjimo, nes 2021-01-17 baigiasi Drausmės bylai 1 išnagrinėti skirtas TVVPĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas 60 dienų terminas, Garbės teismas priėmė Sprendimą 1, kurio esmė – pareiškėjo Drausmės bylos 1 nenagrinėti ir sprendimo joje nepriimti. Sprendimas 1 įformintas Protokolu 1.
20.3. NŽT Kauno skyrius 2020-11-10 raštu Nr. 8SD-5327-(14.8.125 E.), adresuotu Vertinimo įmonei, paaiškino, kad AVNT Patikrinimo akte nurodė, jog Pradinė ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 58.1 papunktyje nustatytų reikalavimų; atsižvelgdamas į tai, prašė patikslinti Pradinę ataskaitą, atsižvelgiant į nurodytas pastabas.
20.4. Pareiškėjas 2021-02-26 parengė Pataisymo aktą, kurio pavadinimas „Nekilnojamojo turto – žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Vertinimo ataskaita, Nr. NZTKM 2028.1 Pataisymo aktas NZTKMPA 2028.01“. Pataisymo akto pradžioje, kaip šio akto sudedamoji dalis, yra:
20.4.1. Dalis „Tikslinimo priežastys“ (pasirašyta pareiškėjo), kurioje nurodyta, kad Vertinimo įmonė 2020-11-10 iš užsakovo NŽT Kauno skyriaus gavo raštą Nr. 8SD-5327-(14.8.125. E) „dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) individualaus vertinimo ataskaitos“ su prašymu detaliau išanalizuoti esamą situaciją ir atlikti Pradinės ataskaitos patikslinimus; kad „vertintojas, atsižvelgęs į rašte prašomus atlikti pataisymus, detaliau išanalizavo“ Pradinę ataskaitą „ir atliko lyginamojo metodo pataisymus“; kad toliau prašoma „vadovautis šiais pridedamais pataisymais“.
20.4.2. Dalis „Turto vertės nustatymo pažyma“, kurioje nurodyta: ataskaitos užsakovas – NŽT; vertinimo tikslas – nekilnojamojo turto vertinimas nuosavybės perleidimo tikslu; vertės nustatymo data: 2020-07-08; vertinamo turto apžiūros data: 2020-07-08; ataskaitos surašymo data: 2020-07-09; vertinamas turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); nustatyta vertinamo žemės sklypo rinkos vertė – 340000 Eur; vertinimo data: 2020-07-08.
20.5. 2021-03-03 NŽT Kauno skyrius elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją dėl Pataisymo akto; laiške nurodė, kad „Peržiūrėjus ataskaitos patikslinimą, kylą klausimų, kodėl atliekant patikslinimą, pakeisti lyginamieji objektai dėl kurių AVNT patikrinimo akte pastabų neišsakė, o ir jūs motyvuojate, kad jie buvo pasirinkti todėl, kad nuo vertinamojo objekto skiriasi tik vienu kriterijumi - plotu , tačiau paliekate lyginamąjį 1,1704 ha (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvardintas kaip netinkamas dėl sandorio laiko kriterijaus. AVNT akcentuoja, kad Metodikos 58.1 punkte nurodoma, kad pasirenkant Lyginamuosius objektus, prioritetas suteikiamas sandorio sudarymo datai. AVNT nurodo, kad atsižvelgiant į minėtą punktą vertės nustatymui buvo tikslingiau taikyti nepasirinktą 0,4041 ha (duomenys neskelbtini) ploto sandorį vietoj Lyginamojo Nr. 3 (1,1704 ha ploto (duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė, kad jūsų papildomi paaiškinimai nepagrindė netaikyto Metodikos nurodymo prioriteto tvarka rinktis artimiausius vertės datai įvykusius sandorius. Patikslintoje ataskaitoje nenurodote svarių argumentų, kodėl ploto kriterijų svarbesnis už laiko. Patikslintoje ataskaitoje nurodote, kad atmetami sandoriai nepagrįstai aukštomis ar žemomis 1a kainomis sandoriai. AVNT irgi akcentuoja, kad paaiškinime naudojate žodžių junginį „kainų lygis“, o patikslintoje ataskaitoje Lyginamaisiais objektais taikytų sandorių kainų intervalas nuo 940 iki 4342 (panašus kaip pirminėje ataskaitoje) Prašant pataisyti vertinimo ataskaita, atsižvelgiant į AVNT patikrinimo aktą, buvo tikimasi, kad 3 lyginamasi (1,1704 ha ploto (duomenys neskelbtini)) bus pakeistas į naujesnį patikrinimo akte nurodytą sandorį (0,4041 ha ploto (duomenys neskelbtini)), lieka neaišku, kodėl pakeisti 1 ir 2 lyginamieji, dėl kurių AVNT pastabų neišsakė.“.
20.6. Vertinimo įmonės atstovas advokatas P. M. 2021-03-12 elektroniniu laišku atsakė į 2021-03-03 NŽT Kauno skyriaus laišką, paaiškindamas, kad „Vertinimo įmonė toliau atsako į šiuos Jūsų teiginius (teiginiai nekoreguoti): „patikslintoje ataskaitoje nenurodote svarių argumentų, kodėl ploto kriterijų svarbesnis už laiko“, „AVNT nurodo, kad atsižvelgiant į minėtą punktą vertės nustatymui buvo tikslingiau taikyti nepasirinktą 0,4041 ha (duomenys neskelbtini) ploto sandorį vietoj Lyginamojo Nr. 3 (1,1704 ha ploto (duomenys neskelbtini))“. Pirma, Vertinimo įmonė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ataskaitoje, ją patikslinus, lyginamieji kriterijai yra parinki pagal vieną svarbiausių kriterijų – plotą – ir taip pat pagal vietos panašumą bei sandorio datą. Šiuo atveju vietos bei ploto kriterijai yra laikytini svarbesniais už datos kriterijų vien dėl to, nes, kaip yra pripažinęs VĮ Registrų centras, laiko įtaka vertinamiesiems objektams yra vos kelių procentų, kai ploto kriterijaus reikšmė yra daug didesnė ir svaresnė (žr. https://www.registrucentras.lt/ntr/vertinimas/masinis/masvert.php?src=1&sav=43&ver=30) (ploto kriterijus). Antra, Vertinimo įmonė pabrėžia, kad vietos panašumo skirtumas tarp 22 ir 23 verčių zonų yra nedidelis, be to, (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodomi du lyginamieji objektai ir vertinamas objektas yra arti vienas kito, lyginant su 8 zona. 8 verčių zona yra Šiaurinėje Kauno dalyje (Islandijos, Ašigalio gatvės), o 22 zona yra būtent netoli 23 zonos, jos yra besijungiančios viena su kita (ir per (duomenys neskelbtini)). Trečia, trečiasis lyginamasis objektas (duomenys neskelbtini). parinktas taip pat pagal ploto kriterijų. O jeigu vietoje jo būtų pasirinktas kitas 8 zonoje esantis objektas, tai žymaus skirtumo nebūtų – datos kriterijus bei šių objektų, esančių 8 zonoje, kaina realiai nesiskiria. Taigi, apibendrindama tai, kas nurodyta aukščiau, Vertinimo įmonė pažymi, kad ji netgi neturėjo teisės nesiremti „1,1704 ha ploto (duomenys neskelbtini)“, kaip lyginamuoju objektu. Tai būtų svarus turto vertinimo metodikos nepaisymas ir nusižengimas adekvačiam vertintojo požiūriui. Be to, ketvirta, Vertinimo įmonė dar kartą akcentuoja, kad patikrinimo aktas dėl (duomenys neskelbtini) ataskaitos Nr. GT7- 24 (toliau – Patikrinimo aktas) neturi jokios privalomosios galios Vertinimo įmonei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, priėmus patikrinimo aktą, jis neturi jokio nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio, tai yra, jis tik išreiškia Tarnybos nuomonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017); patikrinimo aktas yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris nebent galėtų padėti ginče nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę, jeigu toks ginčas būtų pradėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-30-14). Vertinimo įmonė papildomai nurodo, kad tiek Mituvos g. ataskaita, tiek (duomenys neskelbtini) ataskaita buvo tikslinamos tik dėl Vertinimo įmonės geranoriškumo ir siekio bendradarbiauti su NŽT, nors tokios pareigos Vertinimo įmonė net neturėjo. Kaip minėta, jeigu NŽT manytų, kad Mituvos g. ataskaita ir (ar) (duomenys neskelbtini) ataskaita turėtų būti dar tikslinama/tikslinamos, tai tokiu atveju Vertinimo įmonė lauktų iš NŽT patikslintų ar naujų suformuluotų užsakymų.“
20.7. Vertinimo įmonė 2021-03-19 raštu pateikė atsakymą NŽT Kauno skyriui, kuriame, be kita ko, paaiškino, kad lyginamieji aspektai buvo pakeisti todėl, kad pakeistas lyginamųjų parinkimo požiūris, t. y. pirmumo svarbos kriterijai yra ne data, o vieta ir plotas; kad AVNT netyrė visų sandorių pagal datą, o tik tuos, kuriuos analizavo Vertinimo įmonė, todėl AVNT nuomonė ir buvo atitinkama.
20.8. NŽT Kauno skyrius 2021-03-23 pateikė skundą Nr. 8SD-1351-(14.8.125 E.) AVNT, kuriame paaiškino, kad Patikslinimo aktas prieštarauja Patikrinimo akto išvadoms, prašė įvertinti, ar Pataisymo aktas atitinka TVVPĮ 22 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
20.9. AVNT 2021-04-08 rašte Nr. (9.15 E)D2-867, adresuotame NŽT Kauno skyriui, nurodė, jog AVNT neturi teisinio pagrindo nagrinėti NŽT Kauno skyriaus 2021-03-23 skundą, t. y. įvertinti Pataisymo akto atitiktį teisės aktų reikalavimams, kadangi tarp pateiktų dokumentų, susijusių su skundu, yra Vertinimo įmonės parengtas dokumentas, kurio pavadinimas „Nekilnojamojo turto – žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Vertinimo ataskaita Nr. NZKTM 2028.01 pataisymo aktas NZTKMPA 2028.01“ ir šio dokumento 2-ame lape „Tikslinimo priežastys“ nurodoma „Vertintojas atsižvelgęs į rašte prašomus atlikti pataisymus, detaliau išanalizavo turto vertinimo ataskaitą NZT2028.01 ir atliko lyginamojo metodo pataisymus“; pažymėjo, kad AVNT nagrinėjo 2020-07-09 pareiškėjo Vertinimo įmonės vardu parengtą Pradinę ataskaitą ir 2020-10-28 NŽT Kauno skyriui, pareiškėjui bei Vertinimo įmonei pateikė 2020-10-23 patvirtintą Pradinės ataskaitos Patikrinimo aktą, kuriame AVNT konstatavo, kad Pradinė ataskaita neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Metodikos 51 punkte nustatyta, kad klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams. AVNT pažymėjo, kad AVNT interneto svetainėje pateiktas išaiškinimas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-03 nutarties administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014, kurioje teismas pabrėžė, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams. Patikslintoje ataskaitoje buvo skaičiavimais ir formulėmis pagrįsta nustatyta turto vertė bei turto vertės nustatyme naudojamas koeficientas daromoms pataisoms, t. y. įvykdyti TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimai, todėl konstatuota, jog tokia pataisa klaidos ištaisymu negali būti laikoma.
20.10. AVNT 2021-04-22 pateikė Garbės teismui teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui dėl Pradinės ataskaitos Pataisymo akto (toliau ir – Teikimas).Teikime, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog AVNT Patikrinimo aktu buvo pripažinta, kad Pradinė ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Pradinė ataskaita, vadovaujanti Metodikos 51 punktu ir LVAT 2014-12-03 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014, negalėjo būti tikslinama. AVNT Teikime pažymėjo, kad atlikus Pradinės ataskaitos tikslinimą, Pataisymo akte skiriasi lyginamųjų objektų parinkimo pagrindimas, taikomos pataisos ir nustatoma kita vertinamo turto rinkos vertė; Metodikos 52 punkte nustatyta, kad „Vertinimo ataskaitos tikslinimas atliekamas prie vertinimo ataskaitos pateikiant priedą“. Taigi, tais atvejais, kai tikslinimas galimas, vertintojas privalo pateikti priedą prie tikslinamos ataskaitos, kuri ir toliau lieka galioti; tačiau tais atvejais, kai tikslinimas nėra galimas, vertintojas turėtų parengti naują ataskaitą, bet ne tikslinimo priedą. Tuo tarpu aptariamu atveju pareiškėjas (vertintojas) pateikė naują Pradinės ataskaitos variantą, pakeitęs atitinkamas turinio dalis ir suteikęs Pataisymo akto pavadinimą. AVNT Teikime konstatavo, kad pareiškėjas galimai pažeidė: 1) Metodikos 51 punktą, nes tikslino turto vertinimo ataskaitą, kurią AVNT yra pripažinusi neatitinkančia teisės aktų reikalavimų; 2) TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1-3 punktus, kadangi pareiškėjas pažeidė Etikos kodeksą, nesąžiningai atliko pareigas ir veikė neprofesionaliai; 3) Etikos kodekso 2.4.2 papunktį, nes pareiškėjas nesivadovavo galiojančiu teisės aktu, Metodika, kuri numato vertinimo ataskaitos klaidų taisymą. AVNT Teikime siūlė pareiškėjui skirti TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą drausminę nuobaudą – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Tokią drausminę nuobaudą AVNT pareiškėjui siūlė skirti remdamasi šiais argumentais: AVNT įvertino lengvinančias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau atkreipė dėmesį, kad 2020-11-17 vykusiame parengiamajame posėdyje Garbės teismas nutarė pareiškėjui iškelti drausmės bylą (2020-11-25 Garbės teismo parengiamojo posėdžio protokolas Nr. GT1-16(20)-P) ir 2021-01-12 vykusiame nagrinėjimo posėdyje Garbės teismas nutarė dėl Vertintojo pateikto nedarbingumo pažymėjimo pareiškėjo drausmės bylos nenagrinėti ir joje sprendimo nepriimti; tačiau Garbės teismas dėl tokių susidariusių aplinkybių savo sprendime nurodė, nepaisant to, kad nėra galimybės išnagrinėti drausmės bylos, bet pagal surinktą informaciją yra pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą; drausmės byla buvo iškelta būtent dėl to, kad Pradinė ataskaita neatitiko teisės aktų reikalavimų; AVNT pažymėjo, kad sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas savo veiksmais vertinimo užsakovui – NŽT Kauno skyriui – trukdo vykdyti funkcijas, be kita ko, pagal suinteresuotų asmenų prašymus vykdyti valstybinės žemės pardavimą.
20.11. 2021-05-06 įvyko Garbės teismo parengiamasis posėdis, kurio 2021-05-12 protokole Nr. GT1-4 (21)-P nurodyta, kad Garbės teismo nariai, susipažinę su AVNT Teikimu, vienbalsiai nutarė, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui drausmės bylą, nes nesuprantamas toks pareiškėjo vertinimo ataskaitos tikslinimo būdas, yra Etikos kodekso pažeidimo požymių. Drausmės bylą 2 nuspręsta nagrinėti 2021-05-19.
20.12. AVNT 2021-05-07 raštu „Pranešimas apie drausmės bylos nagrinėjimą“ Nr. (9.17 Mr) D2-1230 pareiškėjas buvo informuotas, jog Garbės teisme yra iškelta Drausmės byla 2 pagal AVNT Teikimą; kad Garbės teismo 2021-05-19 posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM bus nagrinėjama pareiškėjo Drausmės byla 2; pateikta dalyvavimo Garbės teismo posėdyje nuoroda.
20.13. Pareiškėjo atstovas advokatas P. M. 2021-05-11 raštu, adresuotu AVNT, paprašė suteikti informaciją ir pateikti dokumentus, motyvuodamas tuo, kad siekiama tinkamai pasiruošti Drausmės bylos 2 nagrinėjimui posėdyje.
20.14. AVNT 2021 m. gegužės raštu pateikė atsakymus į pareiškėjo atstovo advokato P. M. 2021-05-11 raštu pateiktus klausimus, pateikė Drausmės bylos 2 medžiagą.
20.15. 2021-06-03 įvyko Garbės teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta, vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punktu pareiškėjui paskirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Garbės teismo Sprendimas 2 įformintas Protokolu 2. Kaip matyti iš Protokolo 2, posėdyje nagrinėta pareiškėjo drausmės byla; posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas; Protokole 2 pacituotas visas AVNT Teikimas. Protokole 2, nurodyta:
20.15.1. Pareiškėjas išsamiai pakomentavo Pataisymo akto atsiradimo aplinkybes ir užsakovo jam darytą spaudimą, jis paaiškino, kad AVNT pripažinus, jog jo parengta Pradinė ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, užsakovas pareikalavo ją pataisyti. Sudaryti naują vertinimo užduotį užsakovas nesutiko, jis reikalavo parengti Pradinės ataskaitos pataisymo aktą. Kadangi AVNT Patikrinimo akte buvo nurodžiusi, kad vertinant buvo parinkti netinkami lyginamieji objektai, todėl jis dabar pasirinko naujus lyginamuosius objektus pagal kitus kriterijus. Jo nuomone, tai buvo teisingas sprendimas. Vertintojas nesutiko su AVNT nurodyta sunkinančia aplinkybe.
20.15.2. Pareiškėjo atstovas advokatas P. M. komentavo Pataisymo akto atsiradimo ir Patikrinimo akto teisinius aspektus. Jis nesutiko su AVNT išvada, kad vertintojas pažeidė Etikos kodeksą, nes nesilaikė sąžiningumo ir profesionalumo principų, o pažeisti Metodikos 51 punkto reikalavimo apskritai neįmanoma. Pataisymo aktas buvo rengiamas todėl, kad vertintojas kito pasirinkimo neturėjo. Advokatas akcentavo, kad Pataisymo aktas parengtas laikantis sąžiningumo principo, nes, parengus naują turto vertinimo ataskaitą, užsakovas turėtų dvi to paties turto vertinimo ataskaitas su tą pačią dieną nustatytomis skirtingomis vertėmis, tuo tarpu Pataisymo aktas tokios situacijos nesukuria. Pats Pataisymo aktas, jo nuomone, atitinka Įstatymo 22 str. reikalavimus, o turinio ir kokybės prasme yra tinkamas ir AVNT nepagrįstai netyrė jo turinio, o sutelkė dėmesį į formą. Atstovo nuomone, šis ataskaitos tikslinimas nebuvo privalomas, jis atliktas užsakovo ir vertintojo sutarimu, t. y. Pataisymo aktas traktuotinas kaip vertinimo ataskaitos turinio išplėtimas. Nesutiko atstovas ir su AVNT nustatyta sunkinančia aplinkybe bei siūloma drausmine nuobauda, kuri, jo nuomone, yra pernelyg griežta.
20.15.3. Savo pasisakymuose tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas daug kartų akcentavo užsakovo vertintojui daromą nuolatinį spaudimą, tačiau šių teiginių jie nepagrindė.
20.15.4. Garbės teismo nario A. S. paklaustas, ar pareiškėjas pateikė AVNT užsakovo prašymą parengti ataskaitos pataisymą, pareiškėjas atsakė, kad to neprisimena, o į S. G. klausimą, ar jis paaiškino užsakovui, kokiais atvejais taisoma ataskaita, jis atsakė teigiamai. Be to, S. G. nesutiko su pareiškėjo atstovo tvirtinimu, kad Pataisymo aktas yra vertinimo ataskaitos turinio išplėtimas (kaip jis aprašytas TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalyje), nes jį rengiant buvo pasirinkti kiti lyginamieji objektai ir gauta kita vertė. Atsakydamas į Garbės teismo nario A. S. klausimą, kodėl pareiškėjas, rengdamas šį aktą, pasirinko kitus lyginamųjų objektų sandorius, pareiškėjas atsakė, kad AVNT, patikrinusi parengtą ataskaitą, turėjo pastabų dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo kriterijų, todėl jis į tai ir atsižvelgė ir pasirinko ploto kriterijų.
20.15.5. Garbės teismo nariai susipažinę su bylos medžiaga, išklausę pareiškėją ir jo atstovą konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo užsakovui paaiškinti, kad negali taisyti Pradinės ataskaitos ir turėjo parengti naują. Be to, užsakovas yra gavęs AVNT raštą ir priedą, Patikrinimo aktą, kuriame vienareikšmiškai parašyta, kad Pradinė ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, o tai reiškia, kad pareiškėjas darbą atliko nekokybiškai ir privalėjo pateikti kokybišką teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą ir tai nebūtų naujas vertinimas.
20.15.6. Garbės teismo nariai atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjo parengta Pradinė ataskaita pagal AVNT 2020-10-23 patikrinimo aktą Nr. GT7-24 buvo pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. neteisinga (TVVPĮ 23 str. 1 dalis), konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas Pataisymo aktą, nesilaikė galiojančių teisės aktų – TVVPĮ, Metodikos ir Etikos kodekso – reikalavimų. Pareiškėjas pažeidė: 1) TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi nesilaikydamas Etikos kodekso reikalavimų veikė neprofesionaliai; 2) Etikos kodekso 2.4.2 punktą, nes pareiškėjas nesivadovavo galiojančiu teisės aktu, Metodika, kuri nustato vertinimo ataskaitos klaidų taisymą; 3) Metodikos 51 punktą, nes tikslino turto vertinimo ataskaitą, kurią AVNT yra pripažinusi neatitinkančia teisės aktų reikalavimų. Be to, rengdamas Pataisymo aktą, vertintojas pasirinko kitus lyginamuosius objektus, dėl ko buvo nustatyta kita vertė. Tokie pareiškėjo veiksmai pagal Metodikos 51 punktą nėra laikomi klaidos ar netikslumo taisymu, todėl tokiu būdu negalėjo būti taisoma ar tikslinama ataskaita.
20.15.7. Įvertinusi pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus ir Garbės teismo narių nuomones dėl Pataisymo akto ir drausminės nuobaudos dydžio, Garbės teismo pirmininkė pasiūlė Garbės teismo nariams balsuoti už tai, kad pareiškėjui būtų skirta drausminė nuobauda papeikimas. Už tai, kad pareiškėjui būtų skirta drausminė nuobauda papeikimas, balsavo visi Garbės teismo nariai.
20.16. AVNT 2021-06-11 raštu „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo“, adresuotu pareiškėjui ir Vertinimo įmonei, buvo atsiųstas Protokolo 2 išrašas (2 lapai).
20.17. Byloje yra Garbės tesimo 2020-10-07 vykusio drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio 2020-10-14 protokolas Nr. GT1-12(20)-P, iš kurio matyti, kad 2020-10-07 nagrinėta pareiškėjo drausmės byla; protokole nurodyta, kad Garbės teismo nariai, susipažinę su drausmės bylos medžiaga, susidarė nuomonė, kad vertinimo užsako NŽT suformuluota techninė užduotis nebuvo aiški ir išsami, vienbalsiai nusprendė pareiškėjui drausmės bylą nutraukti.
21. TVVPĮ nustatyta:
21.1. Turto arba verslo vertintojas privalo: 1) vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu; 2) sąžiningai atlikti pareigas; 3) profesionaliai atlikti vertinimą; <...> (15 straipsnio 4 dalis).
21.2. Turto arba verslo vertinimas atliekamas TVVPĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka (20 straipsnio 1 dalis).
21.3. 22 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas turto arba verslo ataskaitos turinys.
21.4. Užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu, taip pat kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinys gali būti išplėstas (22 straipsnio 5 dalis).
21.5. Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (23 straipsnio 1 dalis).
21.6. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, kuriuose reglamentuoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos principai, darbo organizavimas, turto arba verslo vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūros (28 straipsnio 4 dalis).
21.7. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pareigos: 1) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; <...>; 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo (28 straipsnio 5 dalis).
21.8. Už TVVPĮ, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai (29 straipsnio 1 dalis).
21.9. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. Informaciją apie kitos valstybės narės turto arba verslo vertintojo padarytus šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Priežiūros įstaiga praneša (registruotu laišku) tos valstybės narės kompetentingai institucijai (29 straipsnio 2 dalis).
21.10. Už pažeidimus, nurodytus TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas (29 straipsnio 4 dalis).
21.11. Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda. Po Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo įsigaliojimo dienos praėjus vieniems metams, turto arba verslo vertintojas laikomas nebaustu drausmine nuobauda (29 straipsnio 5 dalis).
21.12. Jeigu nagrinėjant turto arba verslo vertintojo drausmės bylą nenustatoma TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, turto arba verslo vertintojo drausmės byla nutraukiama (29 straipsnio 6 dalis).
21.13. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta. Jeigu Priežiūros įstaiga yra priėmusi sprendimą už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus turto arba verslo vertintojui taikyti šiame įstatyme numatytas poveikio priemones, drausminė nuobauda turto arba verslo vertintojui neskiriama ir turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta (29 straipsnio 7 dalis).
22. Metodikos II skyriuje „Vertinimo tvarka“ V dalyje „Vertinimo ataskaitų klaidų taisymas“ nustatyta:
22.1. Vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, išskyrus atvejus, kai vertinimo ataskaita yra pateikta teismui: 1) jeigu atlikus vertinimą, vertintojas, užsakovas, turto arba verslo savininkas pastebi, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų; 2) priežiūros įstaigos nurodymu, kai Priežiūros įstaiga nustato, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų (50 punktas).
22.2. Klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams (51 punktas).
22.3. Vertinimo ataskaitos tikslinimas atliekamas prie vertinimo ataskaitos pateikiant priedą, kuriame nurodoma: 1) vertinimo ataskaitos tikslinimo priežastis (priežastys); 2) tikslinama (tikslinamos) vertinimo ataskaitos dalis (dalys) (52 punktas).
22.4. Verslo vertinimo ataskaitos priedą, kuriuo tikslinama vertinimo ataskaita, pasirašo jį parengęs vertintojas; jeigu vertinimo ataskaita parengta vertinimo įmonės vardu, jos priedą turi pasirašyti ir asmuo, turintis teisę veikti vertinimo įmonės vardu, ar jo įgaliotas asmuo (53 punktas).
23.1. Etikos kodeksas nustato turto arba verslo vertintojų asistentų, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertintojų ekspertų (toliau – vertintojas) profesinio elgesio normas, kurios apima: 1) vertintojo profesinės veiklos principus; 2) vertintojų tarpusavio santykių principą (1 punktas).
23.2. „2. Vertintojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis šiais principais: <...> 2.4. profesionalumo, kuris reiškia, kad vertintojas: <...> 2.4.2. vertins vadovaudamasis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais“.
24.1. „4. Garbės teismo veiklos principai: <...> 4.5. proporcingumo – Garbės teismo paskirta drausminė nuobauda turi būti proporcinga vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms“ (4 punktas).
24.2. Posėdžio eiga fiksuojama darant garso įrašą ir surašant protokolą, kuriame nurodoma: 1) posėdžio data ir vieta, posėdžio vykdymo būdas; 2) posėdžiui pirmininkavusio, posėdyje dalyvavusių ir balsavusių Garbės teismo narių, Garbės teismo sekretoriaus vardai ir pavardės; 3) kitų nagrinėjimo posėdyje dalyvavusių, raštu paaiškinimus ar kitą medžiagą pateikusių asmenų vardai, pavardės, pareigos ar atstovaujamų institucijų ar įstaigų pavadinimai; 4) duomenys apie nagrinėtą vertintojo drausmės bylą (vertintojo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, nustatyto pažeidimo esmė); 5) nagrinėjimo posėdyje dalyvavusio vertintojo, kuriam iškelta drausmės byla, kitų posėdyje dalyvavusių asmenų, Garbės teismo narių pasisakymų ir paaiškinimų esmė (trumpas turinys); 6) Garbės teismo priimtas (-i) sprendimas (-ai) ir sprendimo vertintojo drausmės byloje argumentai; 7) balsavimo rezultatai (24 punktas).
24.3. Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių; visi balsuojantys Garbės teismo nariai turi po vieną balsą. Garbės teismo narys negali balsuoti už kitą Garbės teismo narį. Balsuojama „už“ arba „prieš“, susilaikiusiųjų negali būti (27 punktas).
24.4. Garbės teismui priimant sprendimą vertintojo drausmės byloje, Garbės teismo pirmininkas, pasitaręs su kitais Garbės teismo nariais, įvardija konkretų sprendimą (kai siūloma skirti drausminę nuobaudą, įvardija konkrečią drausminę nuobaudą iš nurodytų TVVPĮ) ir kviečia Garbės teismo narius balsuoti dėl vieno iš šių sprendimų: 1) nutraukti vertintojo drausmės bylą; 2) skirti vertintojui drausminę nuobaudą (29 punktas).
24.5. Parenkant drausminę nuobaudą, turi būti įvertintas vertintojo padaryto pažeidimo pobūdis, reikšmingumas, pakartojamumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, Teikime nurodytas siūlymas dėl drausminės nuobaudos ir galiojančios vertintojui paskirtos drausminės nuobaudos; už tą patį pažeidimą vertintojas drausmine nuobauda gali būti baudžiamas tik vieną kartą ir jam gali būti skiriama tik viena drausminė nuobauda (30 punktas).
25. LVAT yra praktikoje yra konstatuota:
25.1. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog AVNT nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai (LVAT 2013-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A(556)-2434/2013; LVAT 2014-08-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A(552)-1247/2014; LVAT 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A(624)-1876/2014).
25.2. Pagal Metodikos 50–53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Be to, pabrėžtina, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams (LVAT 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A(624)-1876/2014).
25.3. Vertintojams yra keliami aukšti kvalifikacijos bei kiti bendrieji reikalavimai asmeniui (TVVPĮ 7, 8 straipsniai) (LVAT 2016-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016).
25.4. Dėl TVPPĮ 29 straipsnio 2 dalies taikymo pažymėtina, kad informacijos apie turto arba verslo vertintojo galimai padarytus TVPPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus gavimo diena negali būti tapatinama su tokios informacijos paaiškėjimo diena, nors jos gali ir sutapti (LVAT 2015-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015).
26. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje kyla Pataisymo akto kvalifikavimo klausimas; galimi 3 (trys) Pataisymo akto kvalifikavimo būdai: 1) AVNT teigimu, kad tai klaidų, netikslumų taisymo aktas; 2) pagal TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalį, Pataisymo aktas gali būti vertinamas kaip ataskaitos išplėtimas; 3) nauja ataskaita.
27. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalimi, Pataisymo aktu Pradinė ataskaita buvo išplėsta. Kaip matyti iš Protokolo 2, Garbės teismo 2021-06-03 posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Pataisymo aktas traktuotinas kaip Pradinės ataskaitos turinio išplėtimas. Be to, kaip matyti iš Garbės teismo Protokolo 2, pareiškėjo atstovas Garbės teismo 2021-06-03 posėdyje paaiškino, kad Pataisymo aktas parengtas laikantis sąžiningumo principo, nes, parengus naują turto vertinimo ataskaitą, užsakovas turėtų turtėtų dvi to paties vertinimo ataskaitas su tą pačią dieną nustatytomis skirtingomis vertėmis, tuo tarpu Pataisymo aktas tokios situacijos nesukuria. Pareiškėjas ir jo atstovas šioje administracinėje byloje neginčijo Garbės teismo 2021-06-03 posėdyje pateiktų paaiškinimų, užfiksuotų Protokole 2.
28. Tačiau teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teigė, kad Pataisymo aktas yra nauja, atskira vertinimo ataskaita. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pataisymo aktu pavadino, nes NŽT Kauno skyrius nesutiko, kad dokumentas būtų pavadintas nauja vertinimo ataskaita. Pataisymo aktas yra tuomet, kai pataisoma smulki klaida (numeris praleistas, nurodytas ne toks adresas ir pan., t. y. trūkumai, kurie neturi įtakos vertei), bet jeigu iš naujo paskaičiuojama vertė, ji keičiasi, tuomet ataskaita vertintina kaip nauja. Pradinė ataskaita ir Pataisymo aktas susiję, nes vertintas tas pats objektas; skiriasi rezultatas – nustatyta vertė, ji Pataisymo akte didesnė (todėl neaišku, kodėl NŽT Kauno skyrius buvo nepatenkintas); buvo pataisyti lyginamieji objektai, juos reikėjo pakeisti. Pareiškėjas Pataisymo aktą rengė kaip naują ataskaitą, o ne kaip Pradinės ataskaitos pataisymą; visa ataskaita parašyta iš naujo, pasikeitė vertinimo dalis; užsakovas pastebėjo klaidas (kad vienas lyginamasis objektas negalėjo būti paimtas, jis netinkamas, kai pasikeitė lyginamieji, pasikeitė koeficientai ir buvo gautas kitas rezultatas). Pareiškėjas suteikė Pataisymo aktui naują numerį, buvo atliktas naujas vertinimas, pasikeitė vertė, tai reiškia, kad Pataisymo aktas yra „visiškai“ nauja, atskira vertinimo ataskaita; pareiškėjas suklydo tik suteikdamas Pataisymo aktui pavadinimą. NŽT Kauno skyriui pataisymas ataskaitos ir nauja ataskaita yra tas pats, skirtumo nemato. Kauno NŽT norėjo, kad Pataisymo aktas būtų pavadintas Pradinės ataskaitos pataisymo aktu, nes priešingu atveju nebūtų davęs pareiškėjui užsakymo. Pareiškėjas elgėsi taip, kaip tuo metu atrodė teisingiausia pasielgti.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjo ir jo atstovo pozicija dėl Patikslinimo akto kvalifikavimo nėra nuosekli ir aiški, yra prieštaringa, nes vienu atveju jie teigė, kad Patikslinimo aktas yra Pradinės ataskaitos išplėtimas, kitą kartą aiškino, kad tai yra visiškai nauja turto vertinimo ataskaita. Nors, kaip matyti iš pareiškėjo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, jis vertinimo ataskaitos išplėtimą ir naujos ataskaitos parengimą vertina kaip du skirtingus dalykus. Be to, teismo posėdyje tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo atstovas teigė, kad Patikslinimo aktas yra visiškai nauja, atskira vertinimo ataskaita, tačiau Garbės teismo posėdyje teigė, kad Pataisymo aktas parengtas laikantis sąžiningumo principo, nes, parengus naują turto vertinimo ataskaitą, užsakovas turėtų turtėtų dvi to paties vertinimo ataskaitas su tą pačią dieną nustatytomis skirtingomis vertėmis, tuo tarpu Pataisymo aktas tokios situacijos nesukuria.
30. Kaip minėta, pagal TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol AVNT nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Patikrinimo aktu Pradinė ataskaita buvo pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų. Ginčo dėl to byloje nėra.
31. TVVPĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu, taip pat kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinys gali būti išplėstas.
32. Metodikoje nustatyta, kad klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams (Metodikos 51 punktas); vertinimo ataskaitos tikslinimas atliekamas prie vertinimo ataskaitos pateikiant priedą, kuriame nurodoma: vertinimo ataskaitos tikslinimo priežastis (priežastys); tikslinama (tikslinamos) vertinimo ataskaitos dalis (dalys) (52 punktas).
33. Kaip minėta, LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad pagal Metodikos 50–53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Be to, pabrėžtina, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams (LVAT 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A(624)-1876/2014).
34. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, Pataisymo akto pradžioje, kaip šio akto sudedamoji dalis, yra dalis „Tikslinimo priežastys“ (pasirašyta paties pareiškėjo), kurioje nurodyta, kad Vertinimo įmonė 2020-11-10 iš užsakovo NŽT Kauno skyriaus gavo raštą Nr. 8SD-5327-(14.8.125. E) „dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) individualaus vertinimo ataskaitos“ su prašymu detaliau išanalizuoti esamą situaciją ir atlikti Pradinės ataskaitos patikslinimus; kad „vertintojas, atsižvelgęs į rašte prašomus atlikti pataisymus, detaliau išanalizavo“ Pradinę ataskaitą „ir atliko lyginamojo metodo pataisymus“; kad toliau prašoma „vadovautis šiais pridedamais pataisymais“. Taigi, pats pareiškėjas Patikslinimo akte aiškiai nurodė, kad juo taiso Pradinę ataskaitą; teismo vertinimu, pareiškėjas tai padarė sąmoningai, nes, kaip paaiškino teismo posėdyje, dokumentą Pataisymo aktu pavadino, kadangi NŽT Kauno skyrius nesutiko, kad dokumentas būtų pavadintas nauja vertinimo ataskaita, o NŽT Kauno skyriui nėra skirtumo tarp naujos vertinimo ataskaitos ir vertinimo ataskaitos pataisymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas Patikslinimo ataskaitoje sąmoningai pateikė informaciją, kurios teisingumą vėliau neigė teigdamas, kad Patikslinimo aktu netikslino Pradinės ataskaitos, netaisė jos klaidų.
35. Be to, kaip minėta, tiek Pradinėje ataskaitoje, tiek Pataisymo akte esančiose pažymose „Turto vertės nustatymo pažyma“ yra pateikiama ta pati vertės nustatymo data (2020-07-08), ta pati vertinamo turto apžiūros data (2020-07-08), ataskaitos surašymo data (2020-07-09), vertinimo data (2020-07-08). Taigi, jeigu Patikslinimo aktas būtų vertinamas kaip atskira vertinimo ataskaita, susidarytų situacija, kad dvi vertinimo ataskaitos būtų parengtos skirtingu metu, tačiau jose būtų nurodyta, kad vertinimo data, vertė nustatymo data, ataskaitos surašymo data yra ta pati, o tai neatitiktų tikrovės. Be to, kaip minėta, pareiškėjo atstovas Garbės teismo posėdyje paaiškino, kad Pataisymo aktas parengtas laikantis sąžiningumo principo, nes, parengus naują turto vertinimo ataskaitą, užsakovas turėtų turtėtų dvi to paties vertinimo ataskaitas su tą pačią dieną nustatytomis skirtingomis vertėmis, tuo tarpu Pataisymo aktas tokios situacijos nesukuria.
36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pataisymo akte, lyginant su Pradine ataskaita, skiriasi lyginamųjų objektų parinkimo pagrindimas, taikomos pataisos ir nustatoma kita vertinamo turto rinkos vertė.
37. Pataisymo akte pareiškėjo pateikta informacija turi būti aiški, pateikiama taip, kad ji objektyviai atitiktų tikslumo, išsamumo reikalavimus. Kaip yra konstatavęs LVAT, vertintojams yra keliami aukšti kvalifikacijos bei kiti bendrieji reikalavimai asmeniui (TVVPĮ 7, 8 straipsniai) (LVAT 2016-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Teismas pažymi, kad vertinimas turi būti atliekamas ir vertinimo ataskaita rengiama laikantis TVVPĮ, Metodikoje nustatytų reikalavimų, rūpestingai atliekant vertintojo pareigas.
38. Šiuo atveju susiklosto situacija, kad vertintojas, kuriam keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, Pataisymo akto pradžioje, kaip šio akto sudedamąją dalį, parengia savo paties pasirašytą dokumentą „Tikslinimo priežastys“, kurio turinį vertinant galima daryti išvadą, kad Pataisymo aktu tikslinama Pradinė ataskaita, taisomi Pradinės ataskaitos lyginamieji metodai, tačiau vėliau pareiškėjas teigia, kad iš tikrųjų, situacija nėra tokia, kaip parašyta šiame dokumente, kad jis suklydo suteikdamas Pataisymo aktui pavadinimą, nes tai nėra Pradinės ataskaitos pataisymas, o yra nauja vertinimo ataskaita ar Pradinės ataskaitos išplėtimas.
39. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kuriam keliami aukšti kvalifikacijos, profesionalumo, rūpestingumo atliekant vertintojo pareigas reikalavimai, negali vertinimo dokumentuose, šiuo atveju Patikslinimo ataskaitoje, sąmoningai pateikti klaidinančią, netikslią informaciją.
40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjo nenuoseklią ir prieštaringą poziciją, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad Patikslinimo aktas gali būti vertinamas kaip atskira, nauja vertinimo ataskaita arba kaip Pradinės ataskaitos turinio išplėtimas.
41. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo vadovautis Metodikos 51 punktu ir Pataisymo aktą parengti taip, kad jis atitiktų Metodikos 50-53 punktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau Pataisymo aktą parengė pažeisdamas Metodikos 51 punktą, pagal kurį klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ reikalavimams. Kaip minėta, Pradinė ataskaita Patikrinimo buvo pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų. Todėl, teismo vertinimu, Patikslinimo aktu Pradinės ataskaitos klaidos ir netikslumai negalėjo būti taisomi. Teismas sutinka su Garbės teismo 2021-06-03 posėdžio Protokole 2 išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas privalėjo paaiškinti NŽT skyriui, kad negali taisyti Pradinės ataskaitos, ir turėjo parengti naują ataskaitą.
42. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Garbės teismas 2021-06-03 posėdyje nagrinėdamas Drausmės bylą 2, priimdamas Sprendimą 2, vertino pareiškėjo veiksmus rengiant Pataisymo aktą bei jų atitiktį TVPPĮ, Metodikoje įtvirtintiems reikalavimams, konstatavo TVVPĮ, Metodikos reikalavimų pažeidimus.
43. Kaip minėta, Garbės teismo Protokole 2 nurodyta, kad Garbės teismo nariai, atsižvelgdami į tai, jog pareiškėjo parengta Pradinė ataskaita pagal Patikrinimo aktą pripažinta neatitinkančia TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. neteisinga (TVVPĮ 23 str. 1 d.), konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas Pataisymo aktą, nesilaikė galiojančių teisės aktų – TVVPĮ, Metodikos ir Etikos kodekso – reikalavimų. Pareiškėjas pažeidė: 1) TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi nesilaikydamas Etikos kodekso reikalavimų veikė neprofesionaliai; 2) Etikos kodekso 2.4.2 punktą, nes pareiškėjas nesivadovavo galiojančiu teisės aktu, Metodika, kuri nustato vertinimo ataskaitos klaidų taisymą; 3) Metodikos 51 punktą, nes tikslino turto vertinimo ataskaitą, kurią AVNT yra pripažinusi neatitinkančia teisės aktų reikalavimų.
44. TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas privalo: 1) vadovautis Etikos kodeksu; 2) sąžiningai atlikti pareigas; 3) profesionaliai atlikti vertinimą; <...>. Etikos kodekso 2.4.2 papunktyje nustatyta, kad vertintojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis profesionalumo principu, kuris reiškia, kad vertintojas vertins vadovaudamasis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais.
45. Taigi, pareiškėjas, rengdamas Patikslinimo aktą taip, kad pažeidė Metodikos 51 punktą, pažeidė ir Etikos kodekso 2.4.2 papunktį – pažeidė profesionalumo principą, nes savo veikloje nesivadovavo galiojančiu teisės aktu – Metodikos 51 punktu. Kartu buvo pažeisti ir TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai – nes nesivadovauta Etikos kodekso 2.4.2 papunkčiu.
46. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas dėl Garbės teismo Sprendime 2 konstatuotų pareiškėjo padarytų pažeidimų (pažeisti TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai, Etikos kodekso 2.4.2 papunktis, Metodikos 51 punktas) paaiškino: 1) dėl TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimo – kad nenurodyta, kokius Etikos kodekso punktus pareiškėjas pažeidė, todėl tai lieka neaišku; neaišku, kodėl vertinta, kad pareiškėjas veikė neprofesionaliai, AVNT ir Garbės teismas vertino, kad pareiškėjas veikė neprofesionaliai vertindami Pataisymo akto pavadinimą, bet nevertindami turinio; 2) dėl Etikos kodekso 2.4.2 papunkčio pažeidimo – kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas rėmėsi ne naujausia informacija, neaišku, kokia informacija vertinta kaip naujausia ir koks skirtumas tarp informacijos, kuria rėmėsi pareiškėjas, ir naujausios informacijos; galima suprasti, kad pareiškėjas rėmėsi negaliojančiais teisės aktais, bet neaišku, kokiais negaliojančiais teisės aktais pareiškėjas rėmėsi, nes tai nenurodyta.
47. Vertinant Garbės teismo Protokole 2 pateiktą informaciją, matyti, kad Protokole 2 aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas Etikos kodekso 2.4.2 papunktį pažeidė, nes nesivadovavo galiojančiu teisės aktu, Metodika, o ne kad nesirėmė naujausia informacija.
48. Vertinant Garbės teismo Protokole 2 pateiktą informaciją, matyti, kad pareiškėjas pripažintas pažeidusiu TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktus, nes nesivadovavo Etikos kodeksu ir pažeidė Etikos kodeksą 2.4.2 papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą, reiškiantį, be kita ko, kad vertintojas savo veikloje turi vadovautis galiojančiais teisės aktais.
49. Atsižvelgiant į išdėstytą, Teismo įsitikinimui, Garbės teismas pagrįstai Sprendime 2, įformintame Protokolu 2, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė TVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, Etikos kodekso 2.4.2 papunktį ir Metodikos 51 punktą; pareiškėjo argumentai, kad Garbės teismo Protokole 2 neaiškiai konstatuoti pareiškėjo padaryti TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose bei Etikos kodekso 2.4.2 papunktyje nurodytu pažeidimai atmetami kaip nepagrįsti.
50. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad Garbės teismas tik formaliai, nevertindamas Pataisymo akto turinio, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas Pataisymo aktą, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais.
51. Pareiškėjas nurodo, kad Garbės teismas visiškai nepagrįstai Sprendimą 2 grindžia vieninteliu argumentu - Patikrinimo aktu, kurio pagrindu iškelta Drausmės byla 1, dėl kurios yra priimtas ir įsiteisėjęs Garbės teismo Sprendimas 1, o taip pat kuriame yra pasisakyta dėl Pradinės ataskaitos, bet ne Pataisymo akto, atitikimo TVVPĮ 22 straipsniui. Garbės teismo procedūra, kuri buvo inicijuota Patikrinimo akto pagrindu, yra pasibaigusi, o Patikrinimo aktas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui ir dėl to, kad Patikrinimo aktas yra išimtinai susijęs su Pradine ataskaita, o Pataisymo akto turinį išvis buvo atsisakyti vertinti. Pareiškėjas teigia, kad akivaizdu, jog Garbės teismas negali iškelti drausmės bylos vertintojui dėl pažeidimo, dėl kurio jau buvo nagrinėjama drausminė byla ir dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas.
52. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Garbės teismas 2021-06-03 posėdyje nagrinėdamas Drausmės bylą 2, priimdamas Sprendimą 2, vertino pareiškėjo veiksmus rengiant Pataisymo aktą bei jų atitiktį TVPPĮ, Metodikoje įtvirtintiems reikalavimams, konstatavo TVVPĮ, Metodikos reikalavimų pažeidimus, o ne vertino pareiškėjo veiksmus rengiant Pradinę ataskaitą. Garbės teismas, siekdamas tinkamai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo Drausmės bylą 2, turėjo teisę vertinti visas su Drausmės byla 2 susijusias ir jai reikšmingas aplinkybes, įrodymus, įskaitant Patikrinimo aktą. Drausmės bylos 2 pagrindas buvo pareiškėjo veiksmai rengiant Pataisymo aktą ir jų atitiktis TVVPĮ ir Metodikoje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Garbės teismas pareiškėjui Drausmės bylą 2 iškėlė dėl pažeidimo, dėl kurio jau buvo nagrinėta drausmės byla ir dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas.
53. Pareiškėjas teigia, kad Garbės teismo Sprendimas 2 yra nemotyvuotas bei nepagrįstas. Paaiškina, kad Garbės teismas, skirdamas atitinkamą drausminę nuobauda, turi įvertinti aplinkybių visumą bei motyvuoti skiriamos drausminės nuobaudos rūšį. Garbės teismas sprendime iš esmės nemotyvavo ir nepasisakė dėl to, kodėl pareiškėjui yra skiriama atitinkama drausminė nuobauda, nors tokią pareigą turi; Garbės teismas nepasisakė ir iki šiol nėra aišku, ar, skiriant drausminę nuobaudą, iš esmės vertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo reikšmingumą, pakartojamumą, pažeidimo padarymo aplinkybes. Pataisymo aktas jokių neigiamų padarinių ne tik, kad nesukėlė, bet net negalėjo sukelti NŽT Kauno skyriui. Jokių motyvų ar argumentų, kodėl pareiškėjui buvo paskirta atitinkama drausminė nuobauda Garbės teismas nenurodė taip pat. Todėl neaišku, kodėl pareiškėjui buvo skirtas papeikimas, o ne, pavyzdžiui, pastaba. Garbės teismas, priimdamas Sprendimą 2 turėjo pateikti aiškus motyvus bei argumentus tiek dėl tariamo pareiškėjo pažeidimo, tiek dėl skiriamos drausminės nuobaudos rūšies. Tačiau to Garbės teismas nepadarė, pažeidimo neanalizavo, tik deklaratyviai nurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, o dėl drausminės nuobaudos rūšies skyrimo visai nepasisakė.
54. Kaip matyti iš Protokolo 2, priimant Sprendimą 2, buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veiksmais, dėl kurių iškelta Drausmės byla 2, vertintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pažeidimo pobūdis, pažeidimo padarymo aplinkybės, pareiškėjo ir jo atstovo pasisakymai, Garbės teismo narių nuomonės. Teisėjų kolegija, įvertinusi Garbės teismo Protokolo 2 turinį, Garbės teismo narių balsavimo rezultatus, Nuostatų 1.4., 4.5 papunkčiuose, 30 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas 2 yra nemotyvuotas, kad Garbės teismas pažeidimo neanalizavo, tik deklaratyviai nurodė, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, o dėl drausminės nuobaudos rūšies skyrimo visai nepasisakė. Pažymėtina, kad AVNT Teikime siūlė pareiškėjui skirti kitą (griežtesnę) drausminę nuobaudą – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, tačiau Garbės teismas skyrė švelnesnę drausminę nuobaudą – papeikimą. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija mano, kad paskirtoji nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, nėra per griežta.
55. Pareiškėjas kelia procedūrinį klausimą dėl TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies pažeidimo, teikdamas, kad AVNT Teikimas iš esmės neturėjo būti nagrinėjamas Garbės teisme, nes AVNT praleido kreipimosi į Garbės teismą terminą. Paaiškina, kad NŽT Kauno skyrius AVNT Skundą pateikė 2021-03-23, AVNT Teikimą Garbės teismui pateikė tik 2021-04-22, t. y. per 22 darbo dienas, pavėlavusi net 12 darbo dienų.
56. Kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT Kauno skyriaus Skundą AVNT gavo 2021-03-23. Dėl to ginčo byloje nėra. AVNT 2021-04-08 raštu Nr. (9.15 E)D2-867 „Dėl skundo nagrinėjimo ir valstybinės rinkliavos grąžinimo“ pateikė NŽT Kauno skyriui atsakymą į Skundą. AVNT Teikimą Garbės teismui dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo pateikė 2021-04-22.
57. Kaip nurodo AVNT atsiliepime teismui, pareiškėjo padaryti pažeidimai, nuo kurių TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalies prasme pradedamas skaičiuoti kreipimosi į Garbės teismą terminas, paaiškėjo nagrinėjant tik NŽT Kauno skyriaus prašymą, t. y. 2021-04-08.
58. Kaip minėta, TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatytas terminas per kurį AVNT turi parengti ir pateikti Garbės teismui rašytinį teikimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo. Šis terminas siejamas su informacijos apie TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) diena
59. Minėta, kad LVAT praktikoje dėl TVPPĮ 29 straipsnio 2 dalies taikymo pažymėta, jog informacijos apie turto arba verslo vertintojo galimai padarytus TVPPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus gavimo diena negali būti tapatinama su tokios informacijos paaiškėjimo diena, nors jos gali ir sutapti (LVAT 2015-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015).
60. Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose AVMT direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349, nustatyta, kad nagrinėjimas pradedamas nuo Taisyklių 4 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančio paklausimo gavimo ir nustatyto dydžio valstybės rinkliavos sumokėjimo, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas yra atleistas nuo šios valstybės rinkliavos mokėjimo (7 punktas); paklausimas AVNT turi būti išnagrinėtas per 1 mėnesį nuo Taisyklių 4 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančio paklausimo gavimo ir nustatyto dydžio valstybės rinkliavos sumokėjimo, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas yra atleistas nuo šios valstybės rinkliavos mokėjimo; šis terminas AVNT direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui; į paklausimo nagrinėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį vertintojas arba vertinimo įmonė teikia paaiškinimus (dokumentus), taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo paklausimo nagrinėjimo metu kreipėsi AVNT (18 punktas).
61. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo NŽT Kauno skyriaus Skundo gavimo dienos AVNT, t .y. nuo 2021-03-23. Tais atvejais, kai AVNT informaciją apie galimus TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus gauna iš asmenų suinteresuotu turto ar verslo vertinimu, AVNT turi įvertinti informacijos pakankamumą kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo. Teismo įsitikinimu, įvertinus bylos medžiagą, minėtuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, vadovaujantis protingumo principu, nėra pagrindo teigti, kad terminas kreiptis į Garbės teismą turi būti skaičiuojamas nuo NŽT Kauno skyriaus Skundo gavimo AVNT dienos; teismo vertinimu, AVNT TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 darbo dienų termino kreiptis į Garbės teismą su teikimu iškelti pareiškėjui drausmės bylą nepraleido.
62. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis pareiškėjo skunde, teismo posėdžio metu pateiktais argumentais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
63. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
64. Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
65. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis).
66. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. C. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.