Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-357-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2A-357-124/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Danutė Matiukienė
Ieškovas
UAB „AutoRC“
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-357-124/2011

Teisėja L. Muchtarovienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05374-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 35.5, 122.(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieškovo atstovui E. V., atsakovo atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AutoRC“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-738-569/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AutoRC“ ieškinį atsakovui A. S. įmonei , trečiajam asmeniui A. S. dėl skolos , delspinigių, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „AutoRC“ ieškiniu (26–28 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. įmonės 397,99 Lt skolą, 143,27 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27 Lt žyminį mokestį ir 300 Lt išlaidų, ruošiant dokumentus teismui.

Ieškovas nurodė, kad 1999 m. sausio 12 d. A. S. įmonė pasirašė Sutartį su UAB Šiaulių „Kemi” (nuo 2010-03-23 UAB „Šiaulių Kemi” pavadinimas pakeistas į UAB „AutoRC”) dėl automobilių techninės būklės, profilaktinių darbų ir automobilių remonto. Pagal šią sutartį ieškovas atliko atsakovo automobilių remonto bei kitus profilaktinius darbus. 2009 m. gruodžio 07 d. remonto darbams atlikti buvo pristatyta transporto priemonė, automobilis „Audi 100", valst. Nr., (duomenys neskelbtini) kurią pateikė taksi vairuotojas R. K.. Prieš atliekant remonto darbus buvo užpildyta paraiška automobilio remontui, kurią pasirašė automobilį atvairavęs žmogus. Buvo sudaryta ir automobilio remonto sąmata, kurią vairuotojas R. K. telefonu suderino su įmonės savininku A. S. ir gavus sutikimą, automobilis buvo suremontuotas.

Atsakovui buvo suteikta paslaugų už 397,99 Lt, 2009 m. gruodžio 07 d. ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0104 už 397,99 Lt. Vadovaujantis sutarties 3.3. punktu atsakovas šią PVM sąskaitą - faktūrą privalėjo apmokėti per 15 dienų, tačiau per nurodytą terminą nesumokėjo. Sutarties 3.3. punkte numatyta, kad jei užsakovas laiku neatsiskaito, yra mokami 0,2 % dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovo delspinigiai ieškovui sudaro 143,27 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir LR CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovo taip pat priteistinos ir 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 541,26 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. S. įmonė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovas su atsakovu nederino nei dėl atliktų darbų, nei dėl medžiagų, paraišką mašinos remontui pasirašė R. K., kuris nėra ir nebuvo įmonės darbuotoju. Atsakovas A. S. įmonė nėra remontuoto automobilio savininku.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu (102–104 b. l.) ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad 1999-01-12 šalys susitarė, jog ieškovas tikrina atsakovo automobilių, nurodytų pirmame priede techninę būklę, atlieka profilaktinius darbus ir esant reikalui automobilius suremontuoja. 2009-12-07 ieškovo įmonėje buvo suderinti automobilio, kurio modelis ir valstybinis numeris nenurodytas, apytikslė remonto darbų sąmata 397,99 Lt sumai, kurią patvirtino atsakovo įmonės vardu R. K.. Tą pačią dieną buvo išrašyta sąskaita už automobilio Audi 100, kurio valstybinis numeris nenurodytas, priklausančio atsakovo įmonei, remontą 397,99 Lt sumai, sąskaitą pasirašė R. K.. Automobilis, kurį ieškovas suremontavo, buvo Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis priklauso A. S., jo naudotoju įregistruota A. S. įmonė. Atsakovo atstovas A. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis neprašė atlikti šio automobilio remonto, kitam asmeniui jokių nurodymų pristatyti automobilį į ieškovo autoservisą nedavė, jokių sąskaitų dėl automobilio remonto jis nepasirašė, automobilio po remonto nepriėmė, savo automobilio dokumentų kitam asmeniui nedavė. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, kad šis automobilis buvo remontuojamas. 1999-01-12 tarp šalių sudarytos sutarties priede nėra nurodyta, kad šalys susitarė dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. M. nurodė, kad pristačius automobilį remontui į autoservisą, jis automobilio dokumentų iš jį pristačiusio asmens nereikalavo. Liudytojas nurodė, kad niekad nereikalaudavo ir automobilį pristačiusio asmens dokumentų. Atsakovo atstovas A. S. neigia davęs kam nors nurodymą pristatyti šį automobilį remontui į ieškovo autoservisą. 2009-12-07 apytikslėje remonto sąmatoje nėra nurodytas automobilio modelis ir valstybinis numeris, kuriam apytikslė remonto darbų sąmata 397,99 Lt sumai buvo sudaryta. 2009-12-07 PVM sąskaitoje-faktūroje, kuri išrašyta už automobilio Audi 100 darbus, nėra nurodytas automobilio valstybinis numeris, kuriam buvo atliktas remontas. Remontuojamo automobilio modelis ir valstybinis numeris yra nurodytas paraiškoje automobilio remontui, tačiau paraišką pasirašė R. K., kurio tapatybė, kaip nurodė liudytojas A. M., nebuvo tikrinama. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog paraišką pateikęs R. K. veikė atsakovo įmonės vadovo A. S. pavedimu. Liudytojas A. M. patvirtino, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo atlikti, tačiau be paraiškos, jokių rašytinių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, nes nei sąmatoje, nei PVM sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta, koks automobilis buvo suremontuotas. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto, kad šis automobilis buvo remontuojamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (108–110 b. l.) ieškovas UAB „AutoRC“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkami ištyrė faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų įrodymų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl automobilio Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) remonto. Tokia teismo pozicija prieštarauja LR CK 6.193 str. 5 d. kuriame nurodyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Ieškovas, priėmęs remontui nurodytą automobilį, matė, kad tai yra taksi automobilis, ant jo buvo visi skiriamieji atsakovo įmonės ženklai. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, iš asmens, atvežusio automobilį remontui, nebuvo reikalaujama pateikti jo tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. M., tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

2. Teismo posėdžio pertraukos metu ieškovas ir atsakovas bandė geruoju susitarti dėl skolos apmokėjimo, tai girdėjo šalia buvęs ieškovo darbuotojas A. M.. Pokalbio metu atsakovas pripažino, kad automobilis buvo suremontuotas būtent ieškovo autoservise ir jis pasiūlė sumokėti remonto išlaidas, o kitas išlaidas sumokėti atsakovas atsisakė, pasakydamas, kad tai principo reikalas. Posėdžio metu ieškovas informavo teisėją L. Muchtarovienę apie vykusį tokį pokalbį tarp šalių bei nurodė, kad atsakovas skolą pripažino, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo nurodytus argumentus bei jų netyrė.

3. Faktas, kad automobilis priklauso A. S. bei juo naudojasi A. S. įmonė patvirtina, kad automobilis yra atsakovo žinioje. Taip pat, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad A. S. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad automobilis jam nepriklauso, kas vertintina, kaip atsakovo nesąžiningas elgesys.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ko pasekoje priėmė neteisingą sprendimą, su kuo kolegija sutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1999 01 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilių techninės priežiūros, remonto sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo automobilių techninės priežiūros, profilaktikos, ir remonto darbus (b.l5-6).Užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, per 15 dienų apmokant pateiktas sąskaitas.

Byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovas nebuvo užsakęs remonto paslaugų ir ieškovas jų neatliko. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Kolegija nesutinka su teismo išvadomis, kad nėra įrodymų , jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas dėl automobilio Audi 100 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto, ir kad šis atliko nurodyto automobilio remontą. Nors teismas sprendime nurodo, kad tokių patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tai paneigtina bylos medžiaga. Byloje pateikta sutartis , kuri iki šiol nenutraukta, patvirtina tarp šalių esančius sutartinius santykius dėl automobilių techninės priežiūros, remonto. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad remontuotas automobilis Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, o ginčo metu juo pagal 2009-01-01 d. d. panaudos sutartį naudojosi A. S. įmonė (b.l.90). Užsakymo kvitas išrašytas būtent dėl šio automobilio priėmimo remontui. 2009-12-07d.užsakyme Nr. SKE 9120104 įvardinta remontuojamo automobilio markė, valstybinis numeris (b.l.8).Šio užsakymo pagrindu surašyta preliminari darbų sąmata Nr. SKE 9120104 , o atlikus remonto darbus remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsniu išrašyta to paties numerio , kaip ir anksčiau minėti dokumentai ,PVM sąskaita-faktūra Nr. SKE 9120104 (b.l.36). Nors PVM sąskaitoje nėra nurodytas automobilio valstybinis numeris, tačiau tiek užsakymo, tiek preliminarios sąskaitos numeriai, asmens atvežusio automobilio pavardė-R. K. leidžia daryti išvadas, kad buvo remontuojamas būtent šis atsakovo įmonei panaudos teise priklausantis automobilis. Nors ieškovas ir nepareikalavo iš asmens pristačiusio mašiną asmens dokumentų bei įgaliojimo, tačiau esant galiojančiai sutarčiai bei pateikus mašiną su taksi firmos skiriamaisiais ženklais, buvo akivaizdu , kad ji priklauso A. S. įmonei, ką patvirtina ir VĮ „Regitra“pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė jį valdo panaudos teisėmis (b.l78).

Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo atstovo E. B. paaiškinimų byloje, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str.2 d.). Paaiškinimuose esantys faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais. Atstovas patvirtino, kad atvežus automobilį remontui, automobilį pristatęs asmuo remonto darbus derino su įmonės savininku (b.l.96-97). Po to atstovas keletą kartų bendravo su A. S., kuris aiškino, kad automobilis turėjo būti remontuojamas kitame autoservise, žadėjo atlyginti už remontą, o kainų skirtumą išieškoti iš vairuotojo. Tuo atsakovas patvirtino automobilio remonto faktą. Taip pat ieškovo atstovas patvirtino, kad A. S. buvo atvykęs į jų įmonę, reiškė pretenzijas dėl pritaikytų brangių įkainių, ką patvirtino ir posėdyje apklaustas liudytojas A. M. (b.l.99).Be to atstovas keletą kartų bendravo su atsakovo atstovu ir telefonu dėl sąskaitos apmokėjimo.

Visuma įrodymų duoda pagrindą daryti išvadas dėl automobilio remonto fakto buvimo. Atsižvelgtina ir į atsakovo pozicijos nenuoseklumą bylos nagrinėjimo metu, nes pastarasis iš pradžių net neigė, kad remontuotas automobilis yra valdomas įmonės. Nors atsakovas teigia, kad jis nebuvo įgaliojęs jokio asmens pristatyti mašiną remontui, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ši mašina buvo pristatyta remonto įmonei. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų išėjusi iš atsakovo valdymo be jo žinios. Mašina po remonto naudojasi atsakovo įmonė, ieškovas pateikė įrodymus, jog sąskaita išrašyta remiantis atlikta ūkine operacija, ko nenuneigė atsakovas. Tokiu būdu atsakovas priėmė suremontuotą mašiną, ja naudojasi, kaip ir patvirtino sandorį (CK 1.79 straipsnis).Nors atsakovas teigia, kad Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) net nebuvo įtrauktas į prie sutarties esantį remontuojamų mašinų priedą, tačiau šis motyvas nepaneigia to, kad ši mašina negalėjo būti remontuojama pas ieškovą. Kaip matyti iš bylos medžiagos , šis priedas net nepasirašytas, sutartyje nėra sąlygos dėl remontuojamų automobilių sąrašo derinimo .

Kolegija sprendžia , jog visuma įrodymų duoda pagrindą daryti išvadas dėl automobilio remonto fakto buvimo .

Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip nulėmę netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį sprendimo priėmimą, todėl priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys yra tenkintinas (CPK 326 str. 1 d.2 punktas).

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies sutiko apmokėti skolą, ką tvirtino ieškovo atstovai (b.l.98) Atsakovas teisme neginčijo ieškinio dydžio, sąskaita nenuginčyta, todėl ieškovui atlikus remonto darbus ir pateikus sąskaitą, atsakovui atsirado pareiga įvykdyti prievolę-apmokėti už atliktus darbus ką numato ir sutarties 1.1,2.12 punktai, CK 6.38, 6.200 straipsniai. Šią prievolę atsakovas privalėjo įvykdyti per 15 d. nuo sąskaitos patekimo dienos (3.3 p.).Laiku neįvykdžius prievolės , atsakovui atsiranda atsakomybė ir jam skaičiuotinos sutarties 3.3 punkte netesybos, kas pagal paskaičiavimą sudaro 143,27 Lt, kurio dydžio atsakovas ir neginčijo. Taip pat priėmus sprendimą ir priteisus mokėtinas sumas, atsakovui atsiranda nauja piniginė prievolė, todėl iš jo priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.2 d.) Iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos –žyminis mokestis 67 Lt pirmosios instancijos teisme ir 53 Lt apeliacinėje instancijoje , taip pat atstovavimo , procesinių dokumentų ruošimo išlaidos 300 Lt., kurios realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str., 98 str.). Pirmojoje instancijoje ieškovas permokėjo žyminį mokestį, kurio permoką turi teisę susigrąžinti, pateikęs pareiškimą teismui. Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 10,10 Lt pirmosios instancijos teisme , 5,10 Lt. apeliacinėje instancijoje bei ieškovo žyminio mokesčio nepriemoka, paduodant apeliacinį skundą 14,40 Lt (CPK 88 str. 21 dalies 3 p,92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti .

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį patekinti.

Priteisti iš atsakovo A. S. įmonės ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „AutoRC“ 397,99 Lt skolos ir 143,27 Lt delspinigių ,viso 541,26 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą 26 ct.), 67 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt atstovavimo išlaidų, t.y. 367 Lt pirmos (tris šimtus šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. S. įmonės ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „AutoRC“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 541,26 Lt , jas skaičiuojant nuo 2010 rugsėjo 23 d.iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. S. įmonės ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „AutoRC“53 Lt (penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje bei 29,60 Lt. (dvidešimt devynis litus 60 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Rasa BartašienėDanutė Matiukienė