Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas P. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarytus asmeninius testamentus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi, negaliojančiais; pripažinti V. Č. 2022-02-11 sudarytą ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. patvirtintą testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojančiu.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyveno VšĮ (duomenys neskelbtini) globos namuose (duomenys neskelbtini). Ji buvo našlė, vaikų neturėjo. V. Č. buvo prastos sveikatos ir fizinės būklės, nuolat buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose. Nuo 2021-12-23 iki 2022-01-21 ji buvo gydoma dėl Covid-19 sukeltos pneumonijos VšĮ (duomenys neskelbtini), o vėliau - nuo 2022-01- iki 2022-06-07 – buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini). V. Č. paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu rūpinosi ir ją atstovavo jos sūnėnas ieškovas P. A., kuriam V. Č. buvo 2022-02-11 išdavusi įgaliojimą. Ieškovas rūpinosi V. Č. visais jos reikalais, tame tarpe ir turto priežiūra bei jos laidotuvėmis. V. Č. buvo surašiusi testamentus 2010-01-25 ir 2022-02-11 ieškovo naudai. 2010-01-25 testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnėnams G. Š. ir P. A., o 2022-02-11 testamentu savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Ieškovo teigimu, V. Č. fizinė būklė ir sveikata 2022 metais būnant (duomenys neskelbtini) ligoninėje palaipsniui blogėjo, ji sunkiai galėjo save aptarnauti. Todėl ieškovas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jos būklės įvertinimo ir specialiųjų poreikių nustatymo, o po to į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl jos apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) globos namuose. V. Č. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2022-03-15 sprendimu Nr.STS-1417 buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022-02-28 iki 2023-02-27, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyriaus 2022-03-15 sprendimu Nr.STS-1418 buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nuo 2022-02-28 iki 2023-02-27. Po V. Č. mirties ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarei R. D. pareiškimą apie V. Č. palikimo priėmimą pagal jos 2022-02-11 testamentą. Notarė R. D. (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą ieškovui apie palikimo priėmimą. Atsakovė D. V. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninių testamentų patvirtinimo, su kuriuo buvo pateikti ir du ranka surašyti testamentai. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2YT-2038-1089/2023 2023-03-20 nutartimi patvirtino V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninius testamentus. Taigi, teismui patvirtinus V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninius testamentus jie įgijo oficialių testamentų statusą. Ieškovas mano, kad V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarydama asmeninius testamentus dėl savo fizinės ir psichinės būsenos neveikė laisva valia ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, jų padarinių, nevaldė savo veiksmų, t. y. buvo neveiksni. Dėl to tokie testamentai negali būti laikomi galiojančiais ir teisėtais. Iš medicininių dokumentų matyti, jog V. Č. buvo diagnozuota sunki liga – demencija, tiek dar prieš ją patalpinant į (duomenys neskelbtini) globos namus, t. y. iki birželio 20 ir 22 dienų, tiek ir po šių datų. Testatorės veiksmų neadekvatumą, dezorientaciją parodo ir tas faktas, kad V. Č. po pirmojo - 2022-06-20 testamento surašė kitą - 2022-06-22 testamentą, kuriam sudaryti nebuvo jokio būtinumo. Teismo eksperto psichiatro dr. K. D. surašytoje 2023-04-06 specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog V. Č. 2022 m. birželio mėn. 20 d. ir 2022 m. birželio mėn. 22 d. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir turėjo sunkių kognityvinių sutrikimų; V. Č., sudarant 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ieškovo teigimu, visa tai patvirtina, jog teismo pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeniniai testamentai buvo sudaryti ne tik esant nebūdingoms tokiam sandoriui aplinkybėms - ji sunkiai sirgo psichine liga, buvo apgyvendinta socialinės globos namuose, kuriuose buvo konstatuotas jai būtinas specialusis nuolatinės slaugos ir didelių specialiųjų poreikių lygis, psichikos sutrikimai, bet ir jai nesuvokiant, nesuprantant savo veiksmų, nesugebant jų valdyti. V. Č., surašydama teismui pateiktus testamentus, negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų valdyti. Tad tokie jos testamentai neatitinka CK 5.15 straipsnio 2 dalies, 5.16 straipsnio, 5.18 straipsnio 1 dalies ir 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvių normų reikalavimų dėl testatoriaus valios ir veiksnumo, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais.