Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Vaivai Paulauskaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 123 str. 5 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2015 m. gegužės 10 d. apie 0.50 val. Kaune, T. Masiulio g. ties namu Nr. 21, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilių girtumas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą ir kelio būklę, dėl ko kelio vingyje išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą, kur susidūrė su ten važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš karto nesustojo, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 9, 14, 127, 219.1.; 219.2. punktų reikalavimus.

A. Z. į tesimo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką žino, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismo posėdyje 2015-10-14 paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. Buvo pas draugą gimtadienyje, paskambino, kad tetai kažkas negerai, todėl teko važiuoti. Iš įvykio vietos nepabėgo, sustojo degalinėje, nes draugei veidrodėlio stikliukas pataikė į veidą, pradėjo bėgti kraujas. Policiją patys susistabdė, iškvietimo nebuvo. Automobilis draustas, moka dalimis. Teisė vairuoti reikalinga, nes išlaiko dukras, moka alimentus, mama neįgali, ją tenka vežioti, darbas toli.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Įvertinusi bylos faktinę ir teisinę situaciją, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodytas trūkumas nesudaro pagrindo grąžinti bylą institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Z. 2015 m. gegužės 10 d. apie 0.50 val. po eismo įvykio nesustojo, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad jo veika taip pat turi būti kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

A. Z. kaltė ir pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-05-10 apie 00.58 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį T. Masiulio g. ties namu Nr. 21, Kaune. Degalinėje ,,Lukoil“ liudytojas A. K. paaiškino, kad važiuodamas T. Masiulio gatve pastebėjo avariją padariusį ir iš įvykio vietos pasišalinusį Opel markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo degalinėje. Privažiavęs prie automobilio ištraukė užvedimo spynelės raktą, kad Opel vairuotojas negalėtų važiuoti ir laukė policijos. Atvykus adresu Kaunas, T. Masiulio g. 21, rado Peugeot markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apgadintas kairės pusės vairuotojo galinio matymo veidrodėlis, įbrėžtas vairuotojo durų stiklas ir apdailos juosta. Šio automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiavo link Pažaislio vienuolyno ir jį kliudė į jo juostą įvažiavęs Opel automobilis, kuris nesustojęs nuvažiavo link ,,Lukoil“ degalinės. Patikrinus A. Z. alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 4), A. Z. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad važiavo savo eismo juosta, netikėtai susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę, susitrenkė veidrodėliais, sustojo degalinėje pažiūrėti kas įvyko. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, nors nėra įsitikęs, kad yra kaltas (b. l. 5), D. T. paaiškinimu, kad 2015-05-10 važiuojant link Pažaislio vienuolyno, prieš juos važiuojanti mašina kliudė veidrodėlį, jis sėdėjo už vairuotojo (b. l. 6), O. B. paaiškinimu, kad jis važiavo link Pažaislio vienuolyno, priešpriešais atvažiavusi dideliu greičiu mašina numušė veidrodėlį, subraižė stiklą ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 7), N. L. paaiškinimu, kad 2015-05-10 apie 00.50 val. prieš juos važiuoti mašina Opel Astra, sidabrinės spalvos kliudė veidrodėlį, ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje (b. l. 8), automobilio fotonuotraukos (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta – Kaunas, T. Masiulio g. ties namu Nr. 18 ir nurodyti automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 13), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta – Kaunas, T. Masiulio g. ties namu Nr. 21, bei nurodyti automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 14), alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, kad A. Z. 2015-05-10 01.59 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 15), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17).

Liudytojas E. A. parodė kad gavo iškvietimą, kad Masiulio g. 21, Kaune, yra įvykęs eismo įvykis. Bevažiuojant juos sustabdė grupė jaunuolių, kurie buvo degalinėje ir jie pasakė, kad asmuo padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, bet jie pasišalinusį asmenį sustabdė. Degalinėje priėjo prie vairuotojo, jis neneigė vairavimo fakto, tačiau sakė, kad nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Tada nuvyko į eismo įvykio vietą. Buvo liudytojų, kurie matė eismo įvykį. Pažeidėjas pasakė, kad jis nebėgo iš įvykio vietos, nes jis pavažiavo kažkurį atstumą ir sustojo degalinėje.

Liudytoja N. L. parodė, kad važiavo link marių. Kaltininkas važiavo dideliu greičiu, matė, kad gali atsitrenkti. Draugas bandė sukti į šoną, į dešinę pusę, bet jau nebuvo kur sukti. Nulaužė veidrodėlį. Spėjo pamatyti, kad buvo pilka mašina, lyg Astra, tikslai nežino. Buvo apgadintas veidrodėlis, jis buvo visiškai numuštas, vairuotojo stiklas buvo apibraižytas nuo smūgio ir nuo šukių. Sustojo ir iškvietė policiją, o jie pabėgo, dar žmonės privažiavo, paskui juos sugavo kolonėlėje ir sustabdė. Kolonėlė tolokai nuo tos vietos, apie kilometrą. Draugo mašinai buvo padaryta 140 eurų žala. Kito automobilio vairuotojas nesustojo, nejausti, kad kliudė, negalėjo.

Liudytojas O. B. parodė, kad važiavo prie vienuolyno į aikštelę. Iš priekio viduriu kelio dideliu greičiu atvažiavo mašina. Traukėsi į šoną, bet nebuvo kur. Numušė veidrodėlį ir pabėgo. Sustojo ir iškvietė policiją. Vairuotojas buvo sulaikytas. Paskui jį važiavęs žmogus sakė, kad matė, kaip jie girtavo aikštelėj. Paskui jį važiavęs žmogus kaltininką sustabdė degalinėje, atėmė iš jo raktelius ir laukė policijos. Veidrodėlis buvo visiškai nulaužtas, suraižytas stiklas. Kitas vairuotojas turėjo suprasti, kad įvyko kontaktas.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje – būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), bei pažeidimą, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl yra baustinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš pirminio A. Z. paaiškinimo bei jo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad A. Z. suprato, jog, vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, tačiau padaręs eismo įvykį, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog A. Z. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi eismo įvykio metu buvo neblaivus, pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais A. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl kurio jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. Z. veika kvalifikuota taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. – vairavo transporto priemonę nedraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Kaip matyti iš Lietuvos draudimo pranešimo ir A. Z. pateikto mokėjimo kvito, automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, įmokos mokamos dalimis, todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad A. Z. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldamas didelį pavojų eismo saugumui. Jam nustatytas vidutinis 2,01 promilės girtumas. A. Z. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bauda, numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavo, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, bei padarė itin pavojingus ir šiurkščius pažeidimus bei praeityje buvo ne kartą baustas už KET pažeidimus, A. Z. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ² str., 286, 287 str. teismas

nutarė:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., ir nubausti 1200 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 1200 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., nutraukti, nesant teisės pažeidimo sudėties.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.