Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1950-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-19
Bylos Nr.
2S-1950-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20335-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
Bondario individualios firmos „BORESTA“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija
Civilinė byla Nr. 2S-1950-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20335-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 72; 118.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27221-803/2013 išnagrinėjus ieškovo M. K. ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-14 sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-6606 dalies pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo Bondario individualios firmos „BORESTA“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija).

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl išieškojimo iš atsakovo ieškovui 454,31 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 5 584,49 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, priteisti ieškovui 1 233,81 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 454,31 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 4 801,95 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo dienos iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo dienos, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis tarp jo ir Bondario individualios firmos „BORESTA“ nutraukta 2009-09-28, tačiau atleidimo dieną atsakovas su ieškovu tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas šias sumas: 1 233,81 Lt darbo užmokesčio, 454,31 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, bendra skolos suma sudaro 1 688,12 Lt. Nurodė, kad 2009-12-30 atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl vidutinis darbo užmokestis buvo sustabdytas (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovas Bondario individuali firma „BORESTA“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui atleidimo dieną priskaičiuota ir išmokėtina suma sudarė iš viso 1 233,81 Lt kartu su atostoginiais. Ieškovui visa atleidimo dienai priklausanti suma buvo išmokėta 2011-12-22, taip pat 200 Lt buvo pervesta VšĮ „Atgauk algą“, todėl ieškovas nereiškė pretenzijų dėl mokėtinų sumų skyrimo darbo užmokesčiui. Ieškovo reikalavimas priteisti vidutinio darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2009-09-29 iki 2009-12-30 yra atmestinas, nes praleistas 3 metų senaties terminas. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 36-40).

Teismo posėdžio metu šalys nutarė bylą spręsti taikiai ir pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-10 nutartimi nutarė: 1) patvirtinti ieškovo ir atsakovo 2013-09-10 sudarytos taikos sutarties sąlygas: 1. „B. Bondario individuali firma „BORESTA“ sutinka sumokėti 500 Lt M. K. per 3 darbo dienas nuo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. 2. M. K. pareiškia, kad neturi jokių pretenzijų dėl šioje byloje reiškiamų reikalavimų ir tokių neturės ateityje“; 2) civilinę bylą nutraukti; 3) priteisti valstybės naudai iš atsakovo 37,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių nei įstatymo saugomų interesų, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartį. Nurodo, kad pasiūlymas sumokėti 500 Lt buvo netikėtas, tačiau jausdamas spaudimą kuo greičiau apsispręsti ir nesuvokdamas pasekmių ieškovas nevalingai sutiko dėl atsakovo siūlomo taikaus susitarimo. Akivaizdu, kad dėl šios 500 Lt sumos, kuri 12 kartų mažesnės nei suma, priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu, nebūtų sutikęs nė vienas to pasekmes suprantantis asmuo. Be to, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir yra rimtas pagrindas manyti, kad jis būtų patenkintas išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikos sutartis pasirašyta suklydimo įtakoje, nes neišreiškė tikrosios ieškovo valios, yra akivaizdžiai ieškovui nenaudinga. Atsakovas taikos sutartį pateikė teismo posėdžio metu, todėl ieškovas nespėjo įsigilinti į taikos sutarties sąlygas, pasitarti su teisinį išsilavinimą turinčiais asmenimis bei priimti tikrąją valią atitinkantį sprendimą. Matydamas, kad ieškovas dalyvauja byloje be teisinį išsilavinimą turinčio asmens, teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovui sudaromos sutarties reikšmę ir pasekmes, duoti laiko šalims susitarti dėl taikos sutarties sąlygų ir atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovas Bondario individuali firma „BORESTA“ atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartį. Nurodo, kad ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių aplinkybių buvo suklaidintas ir kas nulėmė jo suklydimą. Ieškovas nepateikia jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2013-09-10 teismo posėdžio metu buvo suklaidintas ir/ar nesuprato pasirašomos taikos sutarties turinio. Visas procesas nuo ginčo esmės, teisių ir pareigų šalims išaiškinimo, pasiūlymo šalims susitarti taikiai iki takos sąlygų aptarimo ir taikos sutarties sudarymo vyko teisme, dalyvaujant šalims, teisėjai, teismo posėdžių sekretorei. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas nekėlė jokių klausimų dėl sutarties turinio, jos pasekmių. Ieškovas teismo posėdžio metu turėjo galimybę prašyti atidėti posėdį, pateikti klausimus dėl sutarties turinio, prašyti pertraukos, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo, nes suprato sutarties sąlygas, pasekmes ir su jomis sutiko. Visame procese ieškovas dalyvavo asmeniškai. Taikos sutartį sudarė tik kelios sąlygos, kurios negali būti suvokiamos ar interpretuojamos kitaip, nei jose numatyta. Faktas, kad po taikos sutarties ieškovas persigalvojo, negali būti pripažįstamas suklydimu. Toks elgesys vertintinas kaip ieškovo noras pakeisti savo pirmiau išreikštą valią, nes ši pasikeitė jau po vienašalio sandorio sudarymo. Ieškovas nepateikė jokių aplinkybių, įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas suklydo dėl faktų ar teisės normų, ar kad neteisingai interpretavo/ suvokė sudarytą taikos sutartį. Pagrindinė aplinkybė, kuria remiasi ieškovas yra taikos sutarties (500 Lt) ir ginčo sumos (6 038,80 Lt) skirtumas, tačiau šalių derybos dėl sumos yra šalių susitarimo reikalas ir jeigu asmuo nepateikia jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų suklydimą, toks sandoris laikytinas galiojančiu. Atsakovo nuomone, ieškovas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys gali būti atmestas, ir nenorėdamas toliau bylinėtis, sutiko dėl taiko sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos, kylančios iš darbo teisinių santykių, priteisimo. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius ginčą išspręsti taikiai ir padarius teismo posėdžio pertrauką, šalys sudarė taikos sutartį ir paprašė teismo ją patvirtinti bei nutraukti bylą. Pirmosios instancijos teismas šalių prašymą tenkino. Ieškovas (apeliantas) atskirajame skunde nurodo, kad taikos sutartį sudarė dėl suklydimo, nesuprasdamas jos pasekmių, o pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigos ieškovui išaiškinti sudaromos taikos sutarties reikšmę bei pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas yra iš dalies pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Argumentuodamas savo poziciją, kad suklydo pasirašydamas taikos sutartį, apeliantas kaip esminį argumentą nurodo tai, kad sudarė sau akivaizdžiai nenaudingą sutartį, kadangi sutiko gauti iš atsakovo 500 Lt sumą, kuri yra 12 kartų mažesnės nei suma, priteista Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, kokiomis aplinkybėmis, kokios apimties ir sudėtingumo taikos sutartis buvo sudaryta 2013-09-10 parengiamojo teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis susitarimas buvo priimtas laisva valia (šį teiginį paneigiantys įrodymai į bylą nepateikti), o ginčo suma, dėl kurios šalys sutarė pasirašydamos taikos sutartį, yra derybų objektas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikos sutarties sudarymas yra derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Tokiu būdu šalių taikos sutartimi sutarta atsakovo ieškovui išmokėtina suma negali būti laikoma dalyku, dėl kurio apeliantas galėjo suklysti sudarydamas šią sutartį. Byloje nenustatyta, kad apeliantui buvo daromas spaudimas sudaryti taikos sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, todėl aplinkybė, jog apeliantas sutiko su 12 karų mažesne suma nei ta, kurią jis siekė prisiteisti, reiškia, kad ieškovui užteko valios savo reikalavimą sumažinti 12 kartų, o išreikšdamas tokį sutikimą ieškovas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Tokiu būdu apelianto tariamas suklydimas dėl sumos nėra pateisinamas ir negali sudaryti pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Tačiau skundžiamos nutarties nepagrįstumą apeliantas taip pat argumentuoja tuo, kad procese jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, dalyvavo vienas, be atstovo, turinčio teisinį išsilavinimą, taikos sutartis pasiūlyta tik teismo posėdyje, todėl teismas turėjo pareigą ieškovui išaiškinti sudaromos sutarties reikšmę ir pasekmes. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes <...>“. Nei 2013-09-10 parengiamojo teismo posėdžio protokole (b. l. 84-86), nei šio protokolo garso įraše nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino ginčo šalims jų per 2013-09-10 parengiamojo teismo posėdžio pertrauką sudarytos ir teismui pateiktos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmes. Po taikos sutarties pateikimo teismui šalims buvo išaiškinta tik tai, kaip bus paskirstytos bylinėjimosi išlaidos taikos sutarties patvirtinimo atveju, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtent ieškovui, t. y. asmeniui, neturinčiam nei teisinio išsilavinimo, nei atstovo su teisiniu išsilavinimu, būtų išaiškinta, jog taikos sutartis įgyja įstatymo galią tik po to, kai teismas ją patvirtina, iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią tokios sutarties netvirtinti, o įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Aldona Tilindienė