Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2744-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
A5.-2744-932/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
D. N., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2744-932/2019
Teisminio proceso 4-68-3-02095-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.9; 21.9.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. N. (D. N.),

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotai atstovei D. J.-G.,

išnagrinėjusi D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N., būdamas UAB „S“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2019 m. balandžio 2 d. bei 2019 m. balandžio 3 d., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui Y. N. bei Lietuvos Respublikos piliečiui S. S., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų Y. N. ir S. S. įdarbinimą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias darbo sutarties sudarymo formą, tvarką bei būtinybę apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais D. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė esantis įmonės „S“ įkūrėjas, akcininkas ir vadovas. Įmonė yra dar pakankamai jauna, jai vadovauja apie metus laiko. Pilnai pripažįsta, jog darbuotojai Y. N. ir S. S. dirbo statybos objekte. Su tais darbuotojais dėl darbo kalbėjosi dar vasario mėn. Tuomet darbo vietų neturėjo, tačiau nuo balandžio turėjo būti pradėti darbai statybos objekte (duomenys neskelbtini), sutarė, kad šie ateis 2019-04-01. Pastarieji, kaip ir buvo sutarta, pasirodė minėtą dieną, jie aptarė visas darbo sąlygas, atlyginimą, Y. N. ir S. S. pateikė visus dokumentus įdarbinimui. Asmenys turėjo pradėti dirbti nuo 2019-04-02, abiejų pareigos - mūrininkai. Iš karto po pokalbio, t. y. 2019-04-01, jis (D. N.) nusiuntė dokumentus buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, kuri turėjo parengti darbo sutartis bei pranešti SODRAI apie naujų darbuotojų priėmimą. Pamena, kad dar klausė įmonės, ar Y. N., kaip ne Lietuvos Respublikos pilietis, tikrai galės dirbti, po ko darbo dienos pabaigoje darbuotoja patikino, kad viskas gerai, asmenį galima įdarbinti. 2019-04-02 tiek Y. N., tiek S. S. pradėjo dirbti objekte. D. N. teigimu, jis dėl didelio darbo krūvio bei užimtumo neišsiaiškino, ar įmonė pranešė apie darbuotojų įdarbinimą, taip pat nepaklausė dėl darbo sutarčių. Nors ne jis, o įmonė turėjo SODRAI išsiųsti pranešimą bei parengti sutartis, dėl ko įmonė taip pat iš dalies yra atsakinga už kilusią situaciją, tačiau pripažįsta, kad jo, kaip vadovo, pareiga buvo viską patikrinti ir, tik esant pasirašytoms sutartims (be to, būtent jis tas sutartis ir buvo sutaręs 2019-04-02 nuvežti į objektą, kad nauji darbuotojai pasirašytų) bei išsiųstam pranešimui į SODRĄ, leisti asmenims pradėti dirbti. Dėl savo veiksmų gailisi. Pasižada, jog ateityje darbuotojų įdarbinimą kontroliuos ir daugiau tokių situacijų nebekils. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Tyrimo metu pateiktame rašytiniame paaiškinime D. N. nurodė 2019-04-02 pasamdęs Y. N. ir S. S. atlikti mūrininkų pareigas. Tą pačią diena buhalterinę apskaitą atliekančiai įmonei jis pateikė visus reikiamus dokumentus minėtų darbuotojų įdarbinimui nuo 2019-04-02, tačiau buhalterinę apskaitą atliekanti įmonė darbuotojų nurodytu laiku neįdarbino ir jam neatsiuntė darbo sutarčių, o tai padarė tik 2019-04-04 (b. l. 4). Taip pat rašytinį paaiškinimą D. N. pateikė ir nagrinėjant bylą teisme. Jis savo kaltę iš esmės pripažino, prašė skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei įstatymo numatytą, arba visai jos neskirti (b. l. 30-32).

Motyvuojamoji dalis

Be paties D. N. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš D. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. 2019-04-23 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1550 nurodyta, jog 2019-04-04, apie 09.15 val., VDI vyr. darbo inspektoriai J. V. ir R. T., dalyvaujant Norvegijos darbo inspekcijos inspektoriams, atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), kur užfiksuoti mūro darbus atliekantys Lietuvos Respublikos pilietis S. S. ir Baltarusijos Respublikos pilietis Y. N.. Asmenys nurodė antrą dieną dirbantys objekte, priklausančiame UAB „S“. Patikrinus VSDFV IS duomenis UAB „S“ apdraustųjų sąrašuose nurodytų asmenų nebuvo. Iš Y. N. ir S. S. paimti paaiškinimai. Asmenys nurodė dirbantys antrą dieną, dėl darbo tarėsi su vadovu D., darbo užmokestis 400 Eur, darbo laikas nuo 08.00 iki 18.00 val., nurodė, jog darbo sutartį vadovas atveš šiandien pasirašyti. Tolimesnio tyrimo metu nustatyta, kad minėti asmenys priimti į įmonę nuo 2019-04-02. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus duomenimis, pranešimas dėl asmenų socialinio draudimo pradžios nuo 2019-04-02 pateiktas 2019-04-04, 09.35 val., t. y. VDI patikrinimo metu. 2019-04-12 įmonė pateikė darbuotojų darbo sutartis, Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, jog objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „S“. VDI patikrinimas užfiksuotas dviejuose vaizdo įrašuose, kurie į bylą pateikti kompaktiniame diske (diskas voke prisegtas prie galinio bylos viršelio). Iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad minėti darbuotojai faktiškai dirba nuo 2019-04-02. Tyrimo metu įmonės vadovas pateikė elektroninį susirašinėjimą su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone dėl aukščiau minimų darbuotojų įdarbinimo. Nustatyta, jog visa reikiama informacija buhalterijai perduota 2019-04-02. Vadovas taip pat nurodė, jog darbo sutartys su darbuotojais laiku nebuvo pasirašytos dėl buhalterinės įmonės kaltės. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga, nustatyta, kad D. N., būdamas UAB „S“, vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams Baltarusijos Respublikos piliečiui Y. N. ir Lietuvos Respublikos piliečiui S. S. leido dirbti 2019 m. balandžio 2-3 dienomis statybos objekte (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (b. l. 3 ). S. S. 2019-04-04 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jis įmonėje dirba dvi dienas. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi D. Sutartas atlygis – 400 eurų, darbo laikas – nuo 08.00 val., iki 18.00 val. Nurodė, jog dvi dienas mūrijo. Vadovas paėmė visus dokumentus įdarbinimui, sutartį pažadėjo atvežti (b. l. 6, 7). Y. N. 2019-04-04 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog objekte ir įmonėje dirba dvi dienas. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi D., numatytas atlygis – 400 eurų, darbo laikas – nuo 08.00 val., iki 18.00 val. Nurodė padėjęs mūryti (padavinėjo blokelius, surinko pastolius). Savo duomenis pateikė direktoriui (b. l. 8, 9). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „S“ vadovu įregistruotas D. N. (b. l. 26). Iš teismui pateikto D. N. elektroninio susirašinėjimo išrašo matyti, jog jis 2019-04-02, 08.28 val., el. paštu (duomenys neskelbtini) nurodė nuo balandžio 2 dienos įdarbinti du mūrininkus (b. l. 23, 24). Iš pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad minėti darbuotojai faktiškai UAB „S“ dirba nuo 2019-04-02 (b. l. 22). Teismui pateiktos dvi 2019-04-02 darbo sutartys, kurios UAB „S“ sudarytos su darbuotojais S. S. ir Y. N. (b. l. 14-19). Taip pat ismui pateiktas ir 2019-04-04 VSDFV informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog UAB „S“ darbuotojų sąraše darbuotojai S. S. ir Y. N. įrašyti nuo 2019-04-02, tačiau VSDFV Utenos skyriaus rašte nurodyta, jog šie duomenys pateikti tik 2019-04-04 (b. l. 11, 12).

Tokiu būdu išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. N., būdamas UAB „S“ direktoriumi, neužtikrino, kad S. S. ir Y. N. dirbtų sudarę rašytines darbo sutartis ir įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie socialinio draudimo pradžią, tokiu būdu pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalie, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tokie D. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (atsižvelgiant į teiginius, susijusius su siekiu dalį atsakomybės perkelti buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nėra pagrindo konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę), nelegaliai įdarbintų asmenų skaičių (iš viso du darbuotojai). Taip pat įvertinama D. N. asmenybė – dirbantis, duomenų apie analogiško pobūdžio pažeidimus nėra, praeityje administracine tvarka baustas 2 kartus, abi nuobaudos galiojančios. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, bei paskyrus D. N. kiek mažesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nelegaliai įdarbintų asmenų darbo laikotarpis buvo trumpas (vos kelios dienos), dėl ko valstybės biudžeto žala dėl nesumokėtų mokesčių yra minimali. Vertintini duomenys, jog išankstinės tyčios nesudaryti sutarčių asmuo neturėjo. Matyti, jog pastarasis pateikė atitinkamai įmonei duomenis, nurodė, kad nuo 2019-04-02 asmenys turi būti įdarbinti, tačiau kaip vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei neįsitikino, ar pranešimas teritoriniams VSDFV skyriui yra išties išsiųstas, taip pat nesiaiškino ir dėl pačių darbo sutarčių. Gali būti, kad tokiam elgesiui įtakos turėjo patirties stoka (pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra dar gana jaunas, įmonei vadovauja palyginti neilgą laikotarpį), tačiau tai, be abejo, pastarojo nuo atsakomybės neatleidžia. D. N. nusižengimo neginčijo, bendradarbiavo su VDI pareigūnais, pateikė prašomus dokumentus. Tiesa, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodamas parodymus teisme pastarasis dalį kaltės įžvelgė buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmuose, tačiau tuo pačiu jis neneigė ir savo kaltės, pabrėžė turėjęs pats įsitikinti, kad yra pranešimas apie įdarbinimą, sudarytos sutarys. Praeityje už analogiško pobūdžio veiksmus nė karto baustas nebuvo, kas leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nors ir buvo neteisėti, tačiau tikėtina, kad daugiau atsitiktiniai. Teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta švelnesnė nuobauda nei įstatymo numatytas minimalus dydis bus tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

D. N. (D. N.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis to paties Kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paskirti jam 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19100211697.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė