- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 1S-219-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui E. Š. neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis A. G. pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-03-02 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi A. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 149 str. 1d., 150 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2012-09-12 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis A. G. buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri 2013-03-19, 2013-09-27, 2014-04-04, 2014-09-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiama.
2015-03-19 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo A. G..
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis A. G. pratęstas. Teismas nutartyje nurodė, kad A. G. psichinė būklė nepagerėjusi, todėl teikimas dėl bendro stebėjimo sąlygų pratęsimo yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Skundu A. G. prašo pakeisti jam taikomos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšį, t. y. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, perduodant jį motinos globai. Nurodo, kad Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra laikomas nuo 2012-09-19. Visą šį laiką vartojo įvairius medikamentus sunkiai somatinei ligai gydyti (kepenų cirozei). Vaistai jam buvo nuolat keičiami, todėl blogėja jo somatinė sveikatos būklė. Gydytis kitur šiuo metu neturi galimybių. Mano, kad kaltę pripažįsta, apgalvojo savo veiksmus, gailisi, nesiruošia daryti jokių pažeidimų, jo sveikata pagerėjusi.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-04-07 nutartimi pagrįstai A. G. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti A. G. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2015-03-05 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 125 ir teikime Nr.111 konstatuota, jog A. G. diagnuozuotas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. Komisijos išvadoje nurodyta, kad A. G. psichikos būsena lieka nestabili, stebėjimo laikotarpiu buvo du fizinės agresijos atvejai kitų pacientų atžvilgiu (2015-02-02 ir 2015-02-16), stebėti pykčio protrūkiai, dirglumas, impulsų kontrolės stoka, sutrikęs miegas, nuotaikų kaita. Vertinant A. G. psichinę būklę žinoma, kad jis net nepasako savo gimimo metų, mėnesio, dienos, yra itin konkretaus mąstymo, jo bendros žinios menkos, emocijos labilios, menka impulsų kontrolė, bendravimas apsunkintas – atsako vienu žodžiu ar visai neatsako, intelektas žemas, jis nekritiškas padarytos įstatymo uždraustos veikos, savo elgesio atžvilgiu. A. G. įvardija tik tai, kad nori grįžti pas tėvus. Pacientu rūpinasi motina. Gydytojų komisija ir teismo posėdyje apylinkės teisme dalyvavusi VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė prašė A. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Atsižvelgus į pirmiau paminėtus duomenis darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A. G. sveikatos būklės ir elgesio pagerėjimą. Priešingai, byloje esantys pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad per stebėjimo laikotarpį A. G. psichinė būklė nepagerėjo, o jo elgesys rodo, kad jo socialinis pavojingumas dar išlikęs. Šių aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą A. G. toliau taikyti priverstinį stebėjimą specializuotame stacionare, o ne gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, todėl apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs A. G. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai skundžiama nutartimi jam pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Ambulatorinis stebėjimas kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Taigi motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama ar keičiama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.