- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- A15.-833-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00412-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. 2017 m. gegužės 18 d. 14.42 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, atbuline eiga vairuodama automobilį „Mercedes Benz“ B180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Teismo posėdžio metu I. R. su jai inkriminuojamais nusižengimais sutiko iš dalies, visiškai neigė kaltę sąmoningai pasitraukus iš eismo įvykio vietos, parodė, kad tuo metu nesuprato, jog ji sukėlė eismo įvykį. Gegužės 18 d., apie 14 valandą, laukė dukros po muzikos pamokos aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Automobilis „Mercedes Benz“ B180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, buvo blaivi. Į aikštelę galėjo atvažiuoti 13.40 val., automobilis aikštelėje buvo gal 30 minučių, laukė „S.“ aikštelėje, kurioje visada būna daug mašinų. Atėjus dukrai, važiavo namo, išvažinėdama iš aikštelės atbuline eiga nepajuto, kad būtų kliudžiusi kokią mašiną, ar į ką atsirėmusi. Įtartino nieko nepastebėjo, nesuprato, kad kažkas įvyko. Bėgti neturėjo tikslo. Važiuodama atbula matė, kad stovi mašinos, atstumas atrodė pakankamas, tuo metu kalbėjo su dukra. Jei būtų pajutusi, tikrai nebūtų išvažiavusi. Apie 14.10 val. galėjo grįžti namo, nes iki namų apie 10 minučių kelio, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Namuose slaugo ligonį, savo tėvą, jam tuo metu buvo ligos paūmėjimas, jam 94 metai. Grįžusi namo rado suverstus namus ir jį patį apsidirbusį. Pamačiusi tokį vaizdą, neatlaikė nervinės įtampos. Priėjusi prie baro įsipylė brendžio Chanet nemažą taurę, galėjo būti apie 200 gramų. Tą dieną buvo dar nieko nevalgiusi, todėl greitai apsvaigo. Kai atvyko pareigūnas, tik tada suprato, kad kažkas įvyko. Pareigūnas paklausė, kodėl išvyko iš įvykio vietos, atsakė, kad skubėjo. Grįžusi namo neapžiūrinėjo mašinos, įvariusi į garažą net neuždarė durų, nematė reikalo. Kai pamatė, kad pareigūnas fotografuoja jos mašiną, priėjusi tik tada pastebėjo ant jos apgadinimus, kitų dažų likučius ir suprato, kad kažkas įvyko. Įvykio metu tikrai nieko nejuto, kad būtų ką apgadinusi, jei būtų jutusi, būtų kvietusi policiją. Draudiminių įvykių ji neturėjo, bet žino, kad tokiu atveju kviečiama policija ir forminamas įvykis. Pripažįsta faktą, kad kaltinime nurodytu laiku galėjo apgadinti kitą automobilį, bet tikrai netyčia, nepajuto ir to nematė. Signalizacijos negirdėjo, nebuvo išlipusi, nes nesuprato, kad ką būtų padariusi. Iki grįžimo namo alkoholio nevartojo. Kai pareigūnas atvyko pas ją į namus, prieš atidarant duris tik tada pastatė taurę, jis to nematė. Girtumas buvo nustatytas policijoje, nuo namų iki policijos gal 5 minutės kelio. Kai pareigūnas paklausė, jam atsakė, kad skubėjo, jam neaiškino, jog pasišalino, nes skubėjo, atsakė vienu žodžiu – skubėjo. Kad ji sukėlė eismo įvykį ir pasišalino, to negalėjo pasakyti, nes pati to nesuprato. Prieš tai jai pareigūnas skambino, paskambinęs paklausė, ar ji buvo toje vietoje, aikštelėje, atsakė, kad taip. Jai nebuvo galimybės ir būtinybės po skambučio iškart eiti tikrinti savo automobilį, nežiūrėjo, ar jis apgadintas. Ji meno žmogus, dainuoja chore. Tą dieną vyko sudėtingo kūrinio perklausa, vertinimas, tai sukėlė įtampą, namuose turi sunkų ligonį, jam tada buvo ligos paūmėjimas, turėjo suvežioti vaiką ir skubėti pas sunkų ligonį. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, galėjo ir neneigia padariusi autoįvykį, dabar supranta, kad reikėjo vairuoti atidžiau, ir dėl to labai gailisi, tačiau išankstinio tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėjo.
Apklausta nukentėjusioji L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), automobilį stato aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atvažiavo į darbą apie 7.55 val., paliko aikštelėje neapgadintą automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 14.30 val., išėjusi prie automobilio, rado jį apgadintą, paskambino policijai. Jos automobiliui priekinės grotelės buvo iškritusios, įstumtos į vidų, apibraižytas bamperis, matėsi ant jo balti dažai, valstybinis numeris aplankstytas. Pro šalį ėjęs vyras pasakė valstybinius numerius automobilio, kuris apgadino jos automobilį. Vyras nenorėjo prisistatyti, pasakė, kad nenori kištis, tik pasakė valstybinius numerius, kad baltas automobilis, moteris už vairo ir kažkas gale sėdėjo. Nesakė, ar moteris buvo išlipusi iš mašinos. Plastmasinės grotelės yra po valstybiniu numeriu. Ji policijai galėjo skambinti apie 14.40 val., atvyko gal po 15-20 minučių. Atvyko vienas pareigūnas, apžiūrėjo jos automobilį, bandė išsiaiškinti, kam automobilis priklauso. Apgadinusio automobilio savininkei pareigūnas galėjo skambinti apie 15 valandą. Ji negirdėjo, ką pareigūnas kalbėjo su moterimi, tik suprato, kad atvykti į įvykio vietą nenorėjo. Po to pareigūnas išmatavo, fotografavo jos automobilį, tada liepė vykti į Purienų gatvę. Ji negali atsakyti už kitą asmenį, ar jis galėjo justi apgadinus jos automobilį, mano, kad turėjo. Pretenzijų neturi, draudimas atlygino 369 Eur žalą, dabar mašina jau sutvarkyta. Automobilio grotelės buvo išstumtos, jos pačios neiškrito, valstybinis numeris buvo aplankstytas, įlenktas, to anksčiau nebuvo. Mano, kad į jos automobilį buvo atsitrenkiama, o jei kablys kitoje mašinoje, todėl tokie apgadinimai ir liko. Grotelės yra bamperyje, grotelių tarp kapoto ir valstybinio numerio nėra. Pareigūno pokalbis telefonu su pažeidėja vyko gretimais, bet ką konkrečiai kalbėjo negirdėjo. Pokalbis buvo netrumpas, buvo aišku, kad kvietė ją atvykti, ji atsisakė ir jis pats nuvyko pas ją. Girdėjo, kaip pareigūnas prisistatė, paaiškino, kad įvyko toks įvykis, prašė atvykti. Ar pareigūnas klausė, kodėl ji pasišalino iš eismo įvykio, negali pasakyti, negirdėjo.
Apklaustas liudytojas T. J. (policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos negali pasakyti, bet buvo iškvietimas į įvykio vietą, kad apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso negali pasakyti, „S.“ aikštelėje. Į iškvietimą nuvyko vienas, pranešimą gavo iš budėtojo. Atvykus į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, moterį ir jos vyrą. Moteris nurodė, kad jai praeivis pranešė apgadinusio automobilio valstybinius numerius, kad jis buvo baltos spalvos. Duomenų bazėje surado duomenis apie automobilio savininką ir paskambino. Atsiliepė moteris, jos kalba buvo nerišli, įtarė, kad ji neblaivi. Nuo pranešimo gavimo, šiai moteriai paskambino gal po 20-30 minučių. Paskambinęs jis prisistatė, ir moteris neneigė, pasakė, kad buvo toje vietoje, lyg pripažino kaltę. Kai baigė forminti įvykį, nuvyko pas ją į namus, duris atidarė mergaitė ir po to atėjo akivaizdžiai neblaivi moteris. Ant jos automobilio matėsi apgadinimai, juos nufotografavo. Ji buvo stipriai neblaivi, kalba nerišli, ji vengė bendrauti, ji nenurodė priežasčių, kodėl išvažiavo, nepamena to. Ji nurodė, kad buvo toje vietoje, nuvykus pas ją, ji pripažino kaltę. Prieš tai jai paskambinus, ji pasakė, kad nežino su kuo bendrauja, jam iš karto kilo įtarimas, kad ji neblaivi. Tvirtina teisme pagarsintą byloje esantį (b. l. 9-10) tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis, daugiau papildyti neturi ką. Jo darbo stažas 20 metų, būna daug tokių įvykių, šiuo atveju apgadinimai buvo nedideli. Iš I. R. paaiškinimas buvo paimtas komisariate, Purienų gatvėje, jis buvo sąmoninga, nuovoki ir mąstanti. Nusižengimų padarymo dieną ji savo kaltę pripažino visiškai, jog suprato padariusi autoįvykį ir iš jo vietos tyčia pasišalino, mano, kad moteris vairavo neblaivi, nes nuo autoįvykio iki jos blaivumo patikrinimo buvo praėjęs labai nedidelis laiko tarpas, o moteriai nustatytas vidutinis 1,86 promilių girtumas. Ji pasiaiškino, kad labai skubėjo, ką jis ir nurodė savo tarnybiniame pranešime. Jai buvo užduotas klausimas, kodėl ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, jo esmę ir situaciją suprato iš karto, jog tai apie autoįvykį kaltinime nurodytoje vietoje, aiškinosi, nurodė priežastį, sutikdama pasirašė ant eismo įvykio vietos schemos, visa tai ji darė laisva valia, niekieno neverčiama.
2017-05-18 14.42 val. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio „Citroen C5”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), ir nurodyta, kad šiam automobiliui apgadintas priekinis bamperis (b. l. 5-6).
2017-05-18 rašytame L. B. paaiškinime nurodyta, jog 2017-05-18 apie 7.50 val., jai priklausantį automobilį “Citroen C5”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), pastatė techniškai tvarkingą. Apie 14.35 val. Atėjusi prie savo automobilio jį rado apgadintą, praeivis vyras nurodė apgadinimo aplinkybes, nurodė jį kliudžiusio automobilio spalvą, tikslius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
2017-05-18 rašytame I. R. paaiškinime nurodyta, kad ji kaltinimo laiku ir vietoje atbuline eiga pajudėjo iš vietos, stabdė, atkreipė dėmesį į minimalų atstumą, bet tai įvertino per vėlai, tačiau skubėjo, pasišalino neapžiūrėjusi automobilio, vairavo blaivi, atsiprašo nukentėjusiųjų, įvykis buvo apie 14.00 val. (b. l. 7).
2017-05-18 rašytame Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos duomenų bazėje nustatė, jog baltos spalvos automobiliu Mercedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu susisiekus su šia moterimi, ji kalbėjo nerišliai. Moteris neneigė, kad buvo eismo įvykio vietoje, atvykti į vietą nesutiko, todėl pats nuvyko pas ją į namus. Namų kieme užfiksavo baltos spalvos automobilį Mercedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jo galinis bamperis buvo apgadintas, matėsi, jog apgadinimai padaryti neseniai. Bendraujant su I. R., ji prisipažino padariusi eismo įvykį, teigė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes labai skubėjo. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris apsvaigusi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Komisariate I. R. nustatytas 1,86 promilių girtumas, teigė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (b. l. 9-10).
Iš alkotesterio patikrinimo duomenų matyti, kad 2017-05-18 16.15 val. I. R. nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 11).
2017-05-18 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam L. B., apgadintas priekinis bamperis (b. l. 12).
2017-05-18 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui “Mercedes Benz”, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam I. R., apgadintas galinis bamperis (b. l. 12).
Nuotraukose, esančios kompaktiniame diske, užfiksuoti autoįvykio dalyvių (priemonių) akivaizdūs apgadinimai (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog I. R. kaltė visiškai įrodyta tiek dėl autoįvykio sukėlimo, tiek dėl tikslingo jos pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Pati I. R. tik teisme pradėjo keisti savo pirminius paaiškinimus ir neigti kaltę dalyje dėl sąmoningo ir tikslingo jos pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad automobiliu iš stovėjimo vietos ji nuvažiavo nejutusi jokio susidūrimo kontakto, nieko nesupratusi apie jokį autoįvykį. Tuo tarpu pirminiuose paaiškinimuose jos pozicija išdėstyta priešinga, iškart po nusižengimų padarymo įvykio dieną ji pilnai sutiko su visais jai inkriminuojamais administraciniais nusižengimais, neginčijo nei sukelto autoįvykio, nei tyčinio jos pasitraukimo iš eismo įvykio vietos fakto, prisipažino, kad “skubėjo ir pasišalino”. Šį atsiradusį prieštaringumą I. R. bandė paaiškinti nesusikalbėjimo elementu su pareigūnu įvykio dieną, pareigūnas jos klausė, ar ji buvo toje vietoje ir kodėl išvažiavo, jis nieko nekalbėjo apie jokį eismo įvykį, jo vietą, todėl nieko negalvodama trumpai atsakė “skubėjo”. Tačiau tokio jos subjektyvaus paaiškinimo nepatvirtina joks kitas rašytinis bylos įrodymas, priešingai, jį nuneigia ir kaip gynybinę versiją nukonkuruoja sekanti nuoseklių, išsamių, logiškų ir patikimų įrodymų seka, jų visuma: nukentėjusiosios L. B. pirminiai paaiškinimai ir parodymai teisme, kuriuose ji parodė, kad praeivis vyras nurodė jos automobilį kliudžiusią transporto priemonę, pateikė šios transporto priemonės valstybinius numerius, faktą, kad vairavo moteris, sutikrinus duomenys, jie pasitvirtino, būtent I. R., pareigūno T. J. paaiškinimai tarnybiniame pranešime ir jo parodymai teisme, kuriuose jis patvirtino, kad bylos tyrimo eigoje jam bendraujant su I. R. pastaroji savo kaltę pripažino pilnai, iškart nurodė supratusi sukėlus autoįvykį ir iš jo tikslingai pasišalinus, nes skubėjo, jo užduodami klausimai nebuvo abstraktūs, ėjo kalba konkrečiai apie faktą ir eismo įvykio vietą, bei I. R. jo klausimų esmę suprato, atsakinėjo taip pat konkrečiai, jie analizavo eismo įvykio vietos schemą, su kuria ji sutiko ir ją pasirašė, laisva valia, niekieno neverčiama, rašė savo pirminius paaškinimus, buvo nuovoki, sąmoninga ir situaciją suprato. Atsižvelgiant į tai, I. R. teisme duoti parodymai ir jos kaltės neigimas vertintini kaip šio asmens vienareikšmė gynybinė pozicija, kuri atsirado tik vėliau, po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją tiesiog sušvelninti, ir jais teismas nesiremia. Objektyviai artimus vertinamos situacijos tiesai teismas laiko I. R. pirminius paaiškinimus, kurie neprieštarauja ir atitinka šios bylos objektyvių įrodymų visumą. Pagrindų netikėti byloje apklaustu policijos pareigūnu, jo paaiškinimais bei parodymais, teismas nenustatė, pareigūnas pasirašytinai supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, kitoks jo suinteresuotumas šia byla ir jos baigtimi neįžvelgtas. Be to, pati I. R. neneigė ir pripažino buvusi jai kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, bei tuo metu iš automobilių stovėjimo vietos išvažinėjusi. Remiantis tuo, teismas laiko įrodytu, jog I. R. 2017 m. gegužės 18 d. 14.42 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, atbuline eiga vairuodama automobilį „Mercedes Benz“ B180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė autoįvykį ir iš jo tikslingai pasitraukė, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas.
Tačiau institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, neteisingai kvalifikavo I. R. padarytus administracinius nusižengimus, todėl tikslintinas. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių asmenų ar <...>, ar alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarytus KET pažeidimus, sukėlusių kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), ir ANK 426 straipsnio 1 dalis - atsakomybę už asmenų tyčinį (sąmoningą) pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie susiję, bei šių straipsnių dispozicijos apima ir I. R. inkriminuoto ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicijoje nurodytus KET pažeidimus. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 221 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Bei KET 222 punktas įpareigoja, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Atsižvelgiant į tai, I. R. veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymius. I. R. nusižengimą kvalifikuojanti ANK 417 straipsnio 8 dalis yra perteklinė, todėl byla dėl šios dalies nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
I. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir dėl jų gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, asmens neblaivumas nusižengimo sudėties pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis, atskirai ši aplinkybė kaip atsakomybę sunkinančia nevertintina, jos neblaivumas nustatytas tik po pusantros valandos nuo eismo įvykio sukėlimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šios sudėties nusižengimai jos asmeninėje charakteristikoje pavieniai ir atsitiktiniai, praeityje kelis kartus bausta už lengvesnio ir formalaus pobūdžio kelių eismo taikyklių pažeidimus, nesukėlusių materialinių pasekmių, oficialiai dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, drausminių ar administracinių nuobaudų darbe nėra gavusi, namuose slaugo sunkų ligonį, rūpinasi, tame tarpe ir materialiai, dvejais besimokinančiais vaikais, kaip matyti, pažeidėja nėra linkusi nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų dorovės normų, bei įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. R. už padarytus administracinius nusižengimus kelių eismo saugumui skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalios piniginės baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui be automobilio konfiskavimo, tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ANK 22 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje (pažeidus KET reikalavimus ir padarius eismo įvykį, sukėlusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), ir skirti administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (sąmoningai pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi), ir skirti administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Subendrinti administracines nuobaudas apėmimo būdu ir I. R. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo I. R. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.