Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Varesa“ atstovui Armondui Šadbarui, atsakovo UAB „Glasma service“ atstovei advokato padėjėjai Laurai Kardelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Varesa“ ieškinį atsakovui UAB „Glasma service“ dėl pinigų už nekokybiškas prekes grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs pareikštus ieškinio reikalavimus, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus ir ištyręs bei įvertinęs rašytinius įrodymus nustatė: atsakovas 2010-11-26 pardavė ieškovui ES200-EC2 valdymo bloką, ir išrašė ieškovui sąskaitą-faktūrą serija GLS Nr.0004970 2662,00 Lt. sumai, kuria ieškovas tą pačią dieną apmokėjo (b.l. 6, 7). 2011-04-22 UAB „Varesa“ pretenzija kreipėsi į atsakovą UAB „Glasma service“, nurodydamas, kad sumontavo įsigytą prekę laikydamiesi instrukcijos, tačiau varčios pajudėjusios apie 15 cm. nustojo veikti, ir prašydamas per 3 dienas grąžinti pinigus, sumokėtus už įsigytą prekę (b.l. 10). 2011-04-26 atsakovas atsakė į ieškovo pretenziją, nurodydamas, kad inžinierius nustatė, jog prekė buvo pristatyta kokybiška, tačiau ieškovo buvo sugadinta montavimo metu (b.l. 11). 2011-04-28 atsakovo atstovas elektroniniu laišku nurodė ieškovo atstovui, kad parduodami prekę atsakovo darbuotojai įspėjo ieškovo darbuotojus, jog objekte, į kurį ketina įmontuoti valdymo bloką, yra sudegęs variklis, todėl įjungti valdymo bloko, nepakeitus variklio, negalima, kadangi ši tokiu atvejus sudegs (b.l. 8-9). 2011-05-12 atsakovo atstovas elektroniniu laišku informavo ieškovo atstovą, kad sutaisė ieškovo pirktą valdymo bloką ir pasiūlė jį pasiimti iš sandėlio (b.l. 12). 2011-07-13 ieškovo atstovas elektroniniu laišku informavo atsakovo atstovą, kad prekės pasiimti neketina, reikalavo gražinti pinigus (b.l. 41).

Byloje nustatyta, kad ieškovas pirko iš atsakovo prekę - ES200-EC2 valdymo bloką. Šalys šio fakto neginčija. Taigi, tarp šalių susiklostęs teisinis santykis atsirado pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (LR CK 6.305 str. 1 d.). Šiai sutarčiai sudaryti nėra nustatyta rašytinė sutarties forma (LR CK 1.72 str.1 d., 1.73 str., 6.311 str.), todėl šalys, sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį žodine sandorių sudarymo forma, nepažeidė įstatymų reikalavimų.

Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Ji yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. Lietuvos teismų praktikoje toks skirstymas pripažįstamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. IĮ „Sėkmės sistemos“ v. UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), kuri yra, nepaisant to, ar tokia garantija numatyta sutartyje ar ne, todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais.

CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą (2009-11-10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-499/2009). Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles).

Šioje byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. ieškovo nupirkta iš atsakovo prekė (ES200-EC2 valdymo blokas) po jos sumontavimo neveikė. Šių aplinkybių neginčija nei viena iš šalių. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, pripažino, kad prekė yra sugadinta, o vėliau elektroniniu laišku nurodė, jog pataisė prekę ir siūlo ieškovui ją pasiimti. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės įrodo neatitikimo prekės kokybės reikalavimams faktą. Tai, kad atsakovas sutiko pataisyti prekę ir ją pataisė, taip pat įrodo, kad grąžinta atsakovui prekė buvo netinkamos kokybės.

Byloje keliamas ginčas, ar prekė buvo parduota netinkamos kokybės, ar pirkėjas, nusipirkęs tinkamos kokybės prekę, ją sugadino, pažeisdamas jos naudojimo ar saugojimo taisykles.

Ieškovas teismui nenurodė, kad prekės pakuotė būtų pažeista, ar kad ji vizualiai neatitiko kokybės, tačiau nurodė, jog įsigyta prekė neveikė taip, kaip turi veikti pagal jos įprastą paskirtį (LR CK 6.327 str. 4 d.), t.y. nurodo, kad parduotos prekės trūkumai buvo paslėpti. Kaip minėta, pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį reglamentuoja CK 6.333 straipsnio 1 d., pagal kurią pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą, tačiau negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Šią aplinkybę turi pareigą įrodyti pardavėjas, o šiuo atveju – atsakovas (LR CK 6.333 str. 3 d.). Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas nusipirktą prekę naudojo pagal taisykles, kad sumontavo nupirktą valdymo bloką į sudegintą automatinės pavaros variklį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, nenurodė, ir kokias daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ieškovas pažeidė. Iš pateiktų elektroninių laiškų nuorašų teismas negali spręsti apie tai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės tikrai egzistavo, kadangi ieškovas su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Įvertinti prekės trūkumų paskiriant ekspertizę ar apžiūrint specialistui taip pat nebeįmanoma, kadangi prekę atsakovas sutaisė.

2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymų Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 p. nustatyta, kad, kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl prekės kokybės įvertinimo, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas nedelsdamas

apie tai pranešti pirkėjui.

Atsakovas šių taisyklių nesilaikė ir pats sutaisė prekę. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas pats pašalino daikto trūkumus vienu iš įstatymo reglamentuotų būdu, rodo, kad atsakovas pripažino, jog daiktas neatitiko kokybės reikalavimų ir ieškovas pagrįstai pareiškė dėl to pretenziją atsakovui (LR CK 6.334 str. 1 d. 3 p., 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymų Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 4.3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų, tačiau atsakovui neįrodžius, kad ieškovas pažeidė prekės naudojimo ir eksploatavimo taisykles, darytina išvada, kad už daikto (ES200-EC2 valdymo bloko) trūkumus šiuo atveju atsako atsakovas.

Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus (LR CK 6.338 str. 1 d.). Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (LR CK 6.338 str. 2 d.). Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl parduoto daikto trūkumo per įstatyme nustatytą terminą.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Taigi teisė pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą suteikta pirkėjui.

Bylos duomenimis, ieškovas nereiškė prašymo atsakovui, kad šis pašalintų daikto trūkumus. Ieškovas, tiek pretenzija, pateikta atsakovui, tiek ieškiniu, pateiktu teismui, prašo grąžinti sumokėtą už prekę kainą. Teisė pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą suteikta ieškovui, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad valdymo skydas yra sutaisytas, todėl ieškovas turi jį atsiimti. Atsakovas prekę sutaisė, tačiau ieškovo prašymo sutaisyti prekę nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2662,00 Lt., kuriuos ieškovas sumokėjo už nekokybišką prekę.

Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), todėl tenkintinas. Kadangi byla teisme buvo iškelta 2011-09-29 (b.l. 4-5), palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.

Visiškai patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 80,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.23) ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.), o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,68 Lt. iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Glasma service“ (įm. k. 301693592, Draugystės g. 17, Kaunas, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „SEB bankas“, b.k. 70440) ieškovo UAB „Varesa“ (įm. k. 300048279, Šilutės pl. 51, Klaipėda, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB Ūkio bankas, b.k. 70108) naudai 2662,00 Lt. (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du litus 00 ct.), sumokėtus už nekokybišką prekę, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 80,00 Lt. (aštuoniasdešimt litų 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Glasma service“ (įm. k. 301693592, Draugystės g. 17, Kaunas, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „SEB bankas“, b.k. 70440) 13,68 Lt. (trylika litų 68 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.