- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1632-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05278-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- K. M., Z. M., R. M., R. N., G. K., V. K., S. A., O. V. M., J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. M., Z. M., R. M., R. N., G. K., V. K., S. A., O. V. M., J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti jiems teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą į 359,41 kv. m bendro ploto dviejų aukštų gyvenamojo namo su priestatu, unikalus Nr. 559630121016, pažymėjimas plane 1A2/m, atskirus butus su bendrojo naudojimo patalpomis ir dalį pagalbinio pastato, unikalus Nr. 440018473824, pažymėjimas plane 2I1ž, adresu Svencelės k., Priekulės sen., Klaipėdos r.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo. Išaiškino ieškovams, kad su ieškiniu jie turi teisę kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą adresu Klaipėdos g. 1, Gargždai, Klaipėdos r. Teismas nurodė, kad
CPK 31 str. 1 d. numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo ir santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kadangi ieškovų pareikštas reikalavimas kyla iš daiktinių teisių, t. y. reikalaujama pripažinti jiems teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias Svencelės k., Priekulės sen., Klaipėdos r. (Klaipėdos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje), ieškinys teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismui patenkinus ieškinį ieškovų turtinė padėtis nepasikeistų, o ieškovai įgytų teisę butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka nupirkti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis ginčo gyvenamąsias patalpas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byla nagrinėtina Klaipėdos rajono apylinkės teisme.
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (CPK 5 straipsnis). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 36 straipsnis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi.
Spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas turi įsitikinti, ar konkreti byla yra jam teisminga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą, remiantis CPK 137 str. 2 d. 2 p., ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos pirmos instancijos teismą, kuriam byla teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 31 str. 1 d. numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši norma yra imperatyvi. Pažymėtina, kad šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Remiantis bylos duomenimis, ieškovai pareikštu ieškiniu reikalaujama pripažinti jiems teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias Svencelės k., Priekulės sen., Klaipėdos r. (Klaipėdos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje). Taigi ieškovų pareikštas reikalavimas kyla dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, esantį Klaipėdos r., todėl, šuo atveju turi būti taikomas išimtinis teismingumas. Todėl vadovaujantis CPK 31 str. 1 d. ieškovų pareikštas ieškinys teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.