- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-978-513/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- notarei Virgilijai J
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vaclovas Paulikas Procesinio sprendimo kategorijos:
2011 m. gruodžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovui I. A. (I. A.), ieškovo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. A. patikslintą ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pagal atsakovės J. A. patikslintą priešieškinį ieškovui I. A., atsakovams pagal priešieškinį I. V., L. A., trečiajam asmeniui notarei Virgilijai J. M. dėl pripažinimo, kad sandoriai sudaryti kitam sandoriui pridengti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jo ir atsakovės J. A. jungtine nuosavybe, ir padalinti, atsakovei priteisti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt, o ieškovui iš atsakovės priteisti 50 000 Lt piniginę kompensaciją bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-02-25 sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta, tačiau nebuvo padalintas santuokos metu įgytas turtas. Nurodo, kad remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl jis turi teisę į ½ buto esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Nesant galimybių naudotis priklausančia buto dalimi natūra, ieškovas nurodo, kad jam priklausanti turto dalis turi būti priteista pinigine išraiška. Šiuo metu buto kaina yra 100 000 Lt ir jam priklauso pusę šios sumos, t. y. 50 000 Lt.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. V. ir L. A. bei B. A., o taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį, sudaryta tarp I. V. ir I. A. bei J. A., mainų sutartimi. Vadovaujantis CK 3.117 str., prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti J. A. ir I. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turtą, įgytą santuokoje padalinti sekančiai – atsakovės J. A. nuosavybėn priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 80 000 Lt ir pripažinti jos nuosavybės teisę į 0,23 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kurios vertė 3500 Lt. Viso jos nuosavybėn priteisti turto už 113 500 Lt sumą. Ieškovo I. Andrijanovo nuosavybėn priteisti 0,77 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kurios vertė 113 500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino J. A. asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. J. A. iš ieškovo I. A. priteisė 85,60 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas jau po to, kai buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Atsakovei įgijus visą turtą ir įregistravus nuosavybę viešame registre, ieškovas šiai atsakovės valiai neprieštaravo, į registrą dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė, atsakovė nuo pat šio buto įsigijimo viena pati šiuo turtu pastoviai, nepertraukiamai naudojasi ir jį valdo, išlaiko. Nors butas įgytas pirkimo pardavimo sutartimi, santuokos metu, butas įregistruotas vienos J. A. vardu ir viešame registre nėra nuorodos, jog butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šalys jau santuokos nutraukimo metu faktiškai pasidalijo turtą tarpusavio susitarimu, todėl atsakovės reikalavimas pripažinti asmeninę nuosavybę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, o ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti dalį į ginčo butą ir iš atsakovės priteisti 50 000 Lt piniginę kompensaciją, atmestinas. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neleidžia padaryti išvados, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. V. ir L. A. bei B. A., o taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. V. ir I. A. bei J. A., turi būti laikomos mainų sutartimi, nes sandoriai yra apsimestiniai. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės L. A. ir B. A. galimybės įsigyti butą iš I. V.. Atsakovė raštu, kurį patvirtino notaras, davė sutikimą parduoti keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir taip aiškiai išreiškė savo valią, 7 metus pretenzijų į šį turtą neturėjo. Teismas padarė išvadą, kad šalys jau santuokos nutraukimo metu faktiškai pasidalijo turtą tarpusavio susitarimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat įvertinus teismo padarytus procesinius pažeidimus priimti atskirąją nutartį. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus, buvo šališkas, kadangi jos paaiškinimai, nors ir buvo patvirtinti objektyviais bylos duomenimis, buvo atmesti, o ieškovo pusėje buvusių proceso dalyvių paaiškinimais buvo vadovautasi. Teismas, atsisakęs tenkinti jos prašymą iškviesti ir byloje apklausti nurodytus liudytojus, nepagrįstai suvaržė jos procesines teises, numatytas CPK 42 str. CK įsigaliojo 2001-07-01, todėl teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis CK 3.88 str. 3 d. negaliojančia norma. Sprendimas byloje, sutinkamai su CPK 269 str. 1 d., turėjo būti skelbiamas 2010-08-25, tačiau tą dieną nebuvo paskelbtas, kadangi buvo priimta nutartis, kuria pratęstas sprendimo paskelbimo terminas. Sprendimas buvo paskelbtas 2010-09-08, todėl teismas pažeidė sprendimo paskelbimo terminus. Teisėjo veiksmai turėtų būti vertinami drausmine tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės J. A. apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo ginčą, todėl apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad turtas buvo pasidalintas santuokos nutraukimo metu.
Atsiliepimu į atsakovės J. A. apeliacinį skundą atsakovė L. A. prašo atsakovės J. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Atsiliepimu į atsakovės J. A. apeliacinį skundą atsakovė I. V. prašo atsakovės J. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad turtą įsigijo už savo pinigus ir ndalyvavo jokiuose mainuose. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė gyvendami santuokoje įgijo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė 1999-11-17 sutartimi įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas viešame registre įregistruotas J. A. vardu. 2000-02-12 nutraukiant šalių santuoką šis turtas tarp buvusių sutuoktinių nepadalintas. Atsakovė 2000-01-28 pasirašė raštelį, kad ieškovui pretenzijų dėl turto neturi, atsakovas taip pat patvirtino, jog sutuoktinei pretenzijų dėl turto neturi. 2010-08-10 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovei. 1999-10-29 atsakovė savo sutuoktiniui raštu davė sutikimą parduoti šeimos turtą – keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 1999-10-29 pardavė butą I. V.. 1999-10-29 I. V. pardavė ieškovo tėvams L. A. ir B. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. V. ir L. A. bei B. A., o taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį, sudaryta tarp I. V. ir I. A. bei J. A., mainų sutartimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nėra pakankamo pagrindo pripažinti ginčo sandorių apsimestinumo, t.y. sandorių šalių valios ydingumo. Byloje nėra nei vieno objektyvaus nenuginčijamo įrodymo, patvirtinančio atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžiančiais padaryti išvadą, jog minėtos sutartys buvo apsimestinės ir jas pripažinti mainų sutartimi.
Pažymėtina, kad pareiga įrodyti sandorio apsimestinumą, jog jis sudarytas dėl apgaulės ar suklydimo tenka šaliai, kuri prašo šiais pagrindais pripažinti sandorį apsimestiniu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė leistinomis priemonėmis nepagrindė savo teiginių dėl sandorių apsimestinumo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo turto teisinio režimo padarytos tinkamai taikant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 185 straipsnis).
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus, buvo šališkas, netinkamai vertino liudytojų parodymus. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas visus bylai reikšmingus įrodymus ištyrė ir dėl jų pasisakė sprendime, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Apeliantė, nepateikė jokių duomenų apie pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo pažeidimai yra neesminiai ir tai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškovo I. A. ieškinį bei iš dalies tenkindamas atsakovės J. A. priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-08 sprendimą palikti nepakeistą.