- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-2210-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02809-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo D. G. priešieškinį ieškovei Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. G. 2010 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė: nutraukti jos ir atsakovo D. G. santuoką, sudarytą 2010-05-15 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. G. palikti pavardę G., o atsakovui D. G. palikti pavardę pagal jo pasirinkimą; nustatyti nepilnamečio sūnaus H. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Ž. G.; priteisti iš atsakovo D. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. G. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2010-09-08 iki sūnaus pilnametystės, kurį uzufrukto teise tvarkys ieškovė Ž. G.; nustatyti atskirai gyvenančio D. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi H. G..
Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, kuris jai priekaištauja dėl, tariamai, jos sugyventinių, draugų, patirto smurto ir kitų aplinkybių, buvusių iki jų santuokos sudarymo. Ieškovė su atsakovu kartu gyveno tik 2010 m. gegužės, birželio mėnesiais, nes 2010 m. liepos mėn. pradžioje atsakovas paliko ieškovę ir išvyko gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovę paliko paskutiniais nėštumo mėnesiais, ja nesirūpino. Gimus kūdikiui juo nesidomėjo ir nelankė. Vaiko nėra matęs iki šiol. Atsakovo elgesys nėra prognozuojamas, todėl sugyventi buvo sunku. Atsakovas negaudavo darbo užmokesčio nuo 2010 m. gegužės mėn., todėl šeimai visiškai neskyrė lėšų. Visą laiką ieškovei padeda tėvai. Atsakovas net nebandė gyventi santuokoje su ieškove ir turėti šeimą. 2010-09-08 ieškovei ir atsakovui gimė sūnus H. G., kuriam gyventi su ieškove yra sudarytos visos sąlygos. Todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus H. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Kadangi atsakovas nėra bendravęs su sūnumi ir sūnus jo faktiškai nepažįsta, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką taip, kad ji galėtų dalyvauti jų bendravime, nes sūnus yra dar labai mažas, atsakovas sūnaus neaugina, neturi tam patirties. Ieškovė taip pat pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė niekur nedirba, nes augina sūnų ir yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą, tai yra laikinos jos pajamos. Jokia socialine parama ji pasinaudoti negali dėl atsakovo kaltės, nes jis ne tik, kad neteikia išlaikymo, bet ir sudaro kliūtis pasinaudoti socialine parama. Sūnui būtina kas mėnesį skirti po 800 Lt. Tai išlaidos vaistams, vitaminams, higieniniams poreikiams, sveikatos apsaugos reikmėms po 300 Lt, drabužiams ir avalynei po 200 Lt, maistui po 200 Lt, lavinimui, žaislams po 100 Lt. Sūnaus poreikiai kaskart auga, jam būtina skirti vis daugiau lėšų maistui, vaistams, įvairiems poreikiams. Atsakovas yra darbingas, užsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, ieško darbo. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys nekilnojamojo turto neįgijo, automobilių neturi, kilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu įgyti automobiliai yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nėra dalintini.
Atsakovas D. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio sūnaus H. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; įpareigoti atsakovą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki H. pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi H. G. tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos netinkamo elgesio šeimoje, požiūrio į atsakovą. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. G.. Suprasdamas, kad mažamečiam sūnui būtina motinos globa, atsakovas neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas sutinka remti sūnų materialiai, t.y. mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt. Jis įsitikinęs, kad abiejų tėvų skiriamų lėšų po 200 Lt pilnai užteks trijų mėnesių sūnaus išlaikymui. Šiuo metu jis yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, turi įsipareigojimų bankui, todėl daugiau mokėti ir neišgalės. Be to ieškovė nepagrindžia jokiais įrodymais vaiko poreikių, prašydama priteisti iš atsakovo 400 Lt. Atsakovas negali sutikti, kad trijų mėnesių kūdikiui kas mėnesį reikia batų ir drabužių už 200 Lt, žaislų - po 100 Lt ir t.t. Atsakovas nurodė, kad santuokoje neįsigijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, todėl turtinių ginčų nėra. Neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Bendrų kreditorių, kuriems turėtų pranešti apie civilinės bylos iškėlimą, nėra.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Papildomai paaiškino, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš esmės sutinka su atsakovo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 2010-05-15 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės Ž. G. ir atsakovo D. G. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė santuokoje gimusio nepilnamečio H. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo D. G. išlaikymą nepilnamečiui H. G. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai; nustatė atsakovo D. G. ir sūnaus H. G. bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę; priteisė iš atsakovo D. G. 139 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė teisme prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teismo sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių, pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalių santuokos metu gimusio sūnaus H. G. gyvenamąją vietą teismas nustatė kartu su jo motina, nes atsakovas tam neprieštaravo, o ieškovė pastoviai vaiku rūpinasi nuo jo gimimo. Konstatavęs, jog ieškovė iš esmės sutiko su atsakovo priešieškinyje nurodytomis bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi sąlygomis, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, jo prisirišimą prie motinos, į tai, kad atsakovas jo dar nei karto nėra matęs, teismas iš esmės patenkino atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi, jo manymu, vaikui nereikia skirti tiek lėšų, kiek nurodo ieškovė. Teismas pripažino, jog išlaikymas nepilnamečiam šalių vaikui turi būti priteistas periodinėmis išmokomis ir, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamų pajamų dydį bei atsakovo galimybę dirbti (atsakovas šiuo metu nėra nedarbingas ar jam būtų suteiktas invalidumas), atsižvelgęs į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pripažino tikslinga ir teisinga priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki jo pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. prašo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus H. G., gimusio 2010 m. rugsėjo 8 d., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Lt iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėti išlaikymą nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. Nurodo, jog atsakovas neturi realios galimybės mokėti 350 Lt dydžio išlaikymo, nes nedirba, yra įsiregistravęs Ukmergės rajono teritorinėje darbo biržoje, ieško darbo. Be to jis bankui moka 20000 Lt paskolą, serga vidutinio sunkumo depresija, jam reikalingas medikamentinis gydymas. Atsakovas negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes gydėsi VĮ Ukmergės ligoninės stacionare.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ž. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas nepateikia motyvų ir įrodymų, kodėl iš jo priteistas išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 220 Lt ar kad priteistas išlaikymas skirtas ne protingiems vaiko poreikiams tenkinti. Vaiko poreikiai, nurodyti ieškinyje ir teismo sprendime, yra realūs. Atsakovo motyvai dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo nėra pagrindas mažinti teismo priteistą išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pažyma apie nedarbo draudimo išmokos gavimą; „Swedbank“, AB išrašai apie paskolą; VšĮ Ukmergės ligoninės raštas, kad atsakovas buvo gydytojas šioje ligoninėje; darbo ieškančio asmens atmintinė (b.l. 114-118); antstolės pažyma dėl alimentų išieškojimo; Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą ikimokyklinėje įstaigoje“; UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Ukmergės butų ūkis“ mokėjimo pranešimai-sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo D. G. apeliacinio skundo ribose, t.y. dalyje dėl iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui pakeisti. Kitoje (neapskųstoje) dalyje teismo sprendimas laikomas teisėtu bei pagrįstu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsakovas D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį. Tokį nesutikimą apeliantas grindžia tuo, kad jis neturi realios galimybės mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymo, nes nedirba, yra įsiregistravęs Ukmergės rajono teritorinėje darbo biržoje, ieško darbo. Be to jis bankui moka 20000 Lt paskolą, serga vidutinio sunkumo depresija, jam pačiam reikalingas medikamentinis gydymas. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovas prašo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus H. G. išlaikymui po 220 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį (iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pažymos apie nedarbo draudimo išmokos gavimą teismas nustatė, jog atsakovas D. G. nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. gaudavo 650 Lt nedarbo draudimo išmoką, vėliau atsakovas įsidarbino ir jo darbo užmokesčio suma nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. vasario 11 d. sudarė apie 653,48 Lt, ieškovei išmokėta suma – 467,80 Lt (motinystės pašalpa), nei ieškovės, nei atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos), į atsakovo sveikatą, į aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, dėl ko ji patiria daugiau išlaidų, kurių neįmanoma nustatyti iš anksto, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo jo gimimo (nuo to laiko atsakovas neteikė jokios materialinės paramos) iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas apeliaciniame skunde, nors ir teigia, jog tokio dydžio išlaikymo teikti negali, tačiau naujų aplinkybių, kurių nebūtų tyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nepateikia. Jo nurodytos aplinkybės – kad atsakovas yra bedarbis, moka bankui už paskolą, serga vidutinio sunkumo depresija, nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau mažinti teismo nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus (gimęs 1976 metais) ir pajėgus dirbti, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę, mokėdamas paskolą bankui, tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių (apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti nauji įrodymai tokioms aplinkybėms konstatuoti nėra pakankami. Atsakovo pateikta VšĮ Ukmergės ligoninės pažyma apie tai, kad jis buvo gydytas šioje ligoninėje, tik patvirtina patį gydymosi faktą, tačiau ši pažyma nepatvirtina, jog atsakovui reikalingas pastovus medikamentinis gydymas, kad tam reikalingos atitinkamos lėšos kiekvieną mėnesį ir pan. Ši pažyma taip pat nepatvirtina, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės yra nedarbingas). Todėl teisėjų kolegija atsakovo argumentą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip jo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, iš atsakovo priteisė netgi mažesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nei numato minėta CK nuostata. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, o mažesnis išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius (apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti nauji įrodymai dar labiau pagrindžia pirmosios instancijos teismo konstatuotą šalių nepilnamečio sūnaus poreikių dydį), todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas apelianto skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo D. G. valstybei priteistina 459 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630), taip pat 9,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 459 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus) už ieškovei Ž. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630) ir 9,85 Lt (devynis litus ir 85 centus) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (įmokos kodas 5660).