Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1311-767/2016, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį atsakovei J. V. dėl tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir jo lankymo tvarkos nustatymo, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką su šalių dukra L. G..

Priešieškiniu atsakovė J. V. prašė nustatyti ieškovo A. G. bendravimo su vaiku L. G. tvarką.

2016 m. birželio 15 d. teisme gautas ieškovo A. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną ieškovo A. G. ir jo dukros L. G. bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, iki teismo galutinio sprendimo priėmimo taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną ieškovo A. G. bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarką: bendrauti su dukra L. G. liepos ir rugpjūčio mėnesiais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val., iki teismo posėdžio dienos – 2016 m. rugpjūčio 11 d, likusiose dalyse prašymo netenkino (9–11 b. l.).

Teismas nurodė, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nekonkreti ir perteklinė. Ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, tėvui bendraujant su dukra visą liepos mėnesį, rugpjūčio 1-7 ir 15-21 dienomis bei kitomis savaitės dienomis (darbo dienomis), bet ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę, nėra tinkama, kadangi apriboja vaiko motinos teisę leisti su dukra laisvalaikį. Teismo nuomone, netikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad motina, vaikui prašant, netrukdytų jam būti pas tėvą ilgesnį laiką. Tokiu atveju buvimas pas tėvą ilgesnį nei tvarkoje numatytą laiką, neatitiktų teisėtų vaiko L. G. interesų, nes tokiam įpareigojimui atsakovė negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigų vaiko atžvilgiu, t. y. sudarant vaikui jos amžių ir raidą atitinkantį dienos režimą tinkamai auklėti dukrą L. G., ruošiant ją savarankiškam gyvenimui ateityje, ugdyti vaiko pareigos bei atsakomybės jausmą gyvenant savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Bendravimo tvarkos 5 punkte nurodomas nekliudomas ir pastovus vaiko bei tėvo bendravimas visomis susisiekimo priemonėmis prieštarauja vaiko teisėtiems interesams, nes tokio amžiaus vaikas turi būti ugdomas saugiose bei sveikose sąlygose, vaikui privalu užtikrinti turiningą laisvalaikį, papildomas veiklas bei užsiėmimus, ypatingai vaikui būtinas buvimas gryname ore, bendravimas su jo amžiaus vaikais, nes taip geriausiai būtų užtikrinti vaiko socialiniai santykiai ir vaiko fizinė bei emocinė raida. Domėtis vaiko sveikata ir ligos atveju lankyti vaiką ieškovas, kaip vaiko tėvas, turi teisę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo A. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo A. G. ir jo dukros L. G. bendravimo tvarką.

9. Byloje nustatyta, jog ieškovas A. G. ieškiniu atsakovei J. V. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su dukra Lėja tvarkos nustatymo. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi tenkino šalių prašymą – patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį dėl tėvo A. G. dalyvavimo auklėjant dukrą L. G. ir jos lankymo taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1–4 b. l.). 2016 m. birželio 15 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo ir jo dukros L. G. laikiną bendravimo tvarką. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-06-29 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Ieškovas, nesutikdamas su 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai, ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki teismo galutinio sprendimo priėmimo taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną ieškovo A. G. bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarką: bendrauti su dukra L. G. liepos ir rugpjūčio mėnesiais antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. iki teismo posėdžio dienos – 2016 m. rugpjūčio 11 d, likusiose dalyse prašymo netenkino. Liteko sistemos duomenimis, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iki teismo galutinio sprendimo priėmimo paliko galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13. Iš skundžiamos 2016 m. birželio 29 d. nutarties turinio matyti, kad teismas ieškovo prašymu nustatė bendravimo su vaiku tvarką tik 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau prašymo dėl bendravimo po 2016 m. rugpjūčio mėnesio netenkino. Teismui netenkinus ieškovo prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, ieškovas nebegali bendrauti su savo dukra L., o tai prieštarauja CK 3.170 str. 1 d. įtvirtintam reglamentavimui, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Byloje nepateikta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, kad bendravimas su tėvu A. G. kenkia mažametės L. interesams, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas ar piktnaudžiauja tėvo valdžia, kad daro žalą savo vaikui. Iš 2016 m. birželio 29 d. nutarties matyti, kad atsakovė nepritaria, jog dukra bendrautų su tėvu visomis nuotolinio ryšio priemonėmis, o taip pat, kad ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio bendrautų dvi darbo dienas per savaitę, nurodydama, jog toks bendravimas būtų per ilgas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir galimai neatitinkančios vaiko teisėtų interesų, tvarkoje neatsižvelgta į vaiko raidos ypatumus bei amžių (7–8 b. l.). Bendravimo tvarka, nustatyta 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka nei šalių, nei jų dukters interesų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.