Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-07 · Byla Nr. A2.6.-7058-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
A2.6.-7058-932/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06465-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
M. H. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7058-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06465-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. H. D., jo atstovui advokatui L. J., vertėjai Giedrei Račiūnaitei, išnagrinėjusi M. H. D. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. H. D. 2014 m. gegužės 18 d., apie 11.58 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz C Class 4D 2 WD 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. H. D. kategoriškai neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Parodė, jog 2014-05-18, apie 12 val., važiuodamas Ukmergės g. pirma eismo juosta, artėjo link autobuso. Pasižiūrėjo į veidrodėlį ir, nepamatęs jokio kito automobilio, pasuko į dešinę (antrą juostą). Staiga automobilio prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti raudona lemputė, pasigirdo pypsėjimas, pajuto smūgį, automobilis šoktelėjo. Suveikė jutiklis, signalizuojantis, jog pratrūko automobilio padanga. Tokių atvejų anksčiau turėjo ne vieną. Vien šiais metais tris kartus keitė padangas. Jutiklis neparodo, kuri konkrečiai padanga sprogo. Po įvykio jis sustojo ne iškart, o lėtai pavažiavo į šoną (gal 150 m), kadangi nenorėjo sukelti eismo įvykio (gatvėje automobiliai važiavo dideliu greičiu). Užsidegus skydelio raudonai šviesai, jis automatiškai sustojo ir išlipo iš automobilio. Galvojo ant kažko užvažiavęs, kadangi automobilis pakilo (manė, jog kažkas buvo padėta ant kelio), sportinio automobilio padangos labai žemos, o Lietuvos kelių būklė nėra ideali. Jo galvoje buvo vienintelis suvokimas - jei užsidegė raudona šviesa, ir, jei mašina šiek tiek šokteli (pasikelia), tai reiškia, kad pratrūko padanga. Persirikiuodamas veidrodėlyje nematė jokio automobilio. Oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat. Pažymėjo daugiausia vairuojantis sportinius automobilius, kuriuose veidrodėliai yra kitaip išlenkti ir jis pripratęs prie tokių veidrodėlių. Išlipęs iš automobilio, apėjo ir apžiūrėjo padangas iš vienos ir kitos pusės, nes buvo gavęs tokį signalą, tačiau nieko nepastebėjo. Apie tai, kad įvyko autoįvykis net negalvojo, žiūrėjo tik, kas atsitiko padangoms. Išlipęs matė automobilį, stovintį vidurinėje juostoje, jo vairuotojas žiūrėjo po savo automobiliu. Pagalvojo, kad ir jis taip pat ant kažko užvažiavo. Jis pamojo tam vyriškiui, kad šis prieitų arčiau, norėjo paklausti, pasikalbėti, nes galvojo, kad jis irgi ant kažko užvažiavo. Vaizdo registratoriaus medžiagoje užfiksuota, kaip jis kviečia prieiti. Jeigu tik jis būtų pastebėjęs įlenkimą, neabejotinai būtų supratęs, jog įvyko autoįvykis. Jo automobilyje yra ne vienas lengvas įbrėžimas, nežymus pažeidimas. Susipažinęs su vaizdo registratoriaus medžiaga, neneigia kliudęs automobilį Volvo V 70, tačiau tąkart jis nesuvokė kilus autoįvykį, galvojo tik apie trūkusią padangą. Jo automobilis draustas, neturėjo jokios motyvacijos bėgti. Tikrai nėra tas žmogus, kuris padaręs avariją, pabėga. Praėjus savaitei po autoįvykio, buvo iškviestas į policiją dėl automobilio parkavimo pažeidimo, ir tik tada pareigūnas pranešė, kad jis prieš dvi savaites padarė autoįvykį. Jam buvo įteiktas šaukimas nurodytą dieną atvykti dėl šio įvykio į policijos įstaigą. Jis net nežinojo, ką padarė. Neneigia padaręs automobiliui Volvo V 70 žalą, dėl to nekyla jokių diskusijų, tačiau jis tikrai nesuprato, kad buvo eismo įvykis, iš kurio pasišalino. Įvyko nesusipratimas, jis neturėjo jokių priežasčių pasišalinti (b. l. 42-43).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. B. parodė, jog 2014-05-18, apie 12 val., automobiliu Volvo V 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maždaug 60km/h greičiu važiavo viaduku link Ukmergės g. Jis važiavo antra eismo juosta, kai staiga jį kliudė kitas automobilis - Mercedes Benz. Tą automobilį jis jau buvo pastebėjęs anksčiau, kai jis įvažiavo iš žiedo tarp Geležinio Vilko g. ir Konstitucijos pr., važiavo gerokai lėčiau už jį, tačiau po to staiga padidino greitį ir iš pirmos juostos rikiavosi į antrą juostą. Liudytojas persirikiavimo nematė, MB pastebėjo tik tada, kai pajuto smūgį į šoną. Pirmąja juosta važiavo autobusas, būtent kurį, liudytojo manymu, ir bandė aplenkti MB, staiga persirikiuodamas į antrą juostą ir tuo pačiu „prašokdamas jį“ (M. B. vairuojamą automobilį). Liudytojas teigė pajutęs smūgį, automobilį sumėtė. Nedelsdamas sustojo ir išlipęs pamatė, kad apdaužytas automobilio keleivio pusės sparnas, posparnis, bamperis, įtrūkęs žibintas. Viskas užfiksuota apžiūros protokole. Paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Pareigūnams pateikė vaizdo registratoriaus duomenis. Kitas vairuotojas nesustojo, nuvažiavo toliau, apie 200 metrų, išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, paskambino telefonu ir nuvažiavo toliau. Užtruko 1-2 minutes, jam buvo keista, kodėl jis nepriėjo, nes matė jį (liudytoją M. B.) esant sustojusį. Anot liudytojo, smūgis buvo pakankamai stiprus. Jis pats MB nėra vairavęs, nežino, ar jame smūgius slopina amortizatoriai. Liudytojo manymu, MB vairuotojas turėjo pajusti smūgį, be to, apžiūrėjo tą automobilio vietą, kuria kliudė jo Volvo V 70. Ar apžiūrėjo visą automobilį, nematė (b. l. 43-45).

Rašytiniame M. H. D. paaiškinime nurodyta, kad jis važiavo Ukmergės gatve, dešiniąja juosta, artėjo autobusas. Jis padidino greitį, norėdamas persirikiuoti į vidurinę juostą, automobilis, važiuojantis didesniu kaip 60 km/h greičiu, prie jo priartėjo. Jis nesuprato, kad įvyko susidūrimas. Staiga automobilio jutikliai parodė įspėjimą apie žemą padangų slėgį, jis iš karto sustojo saugumo juostoje. Vaizdo įraše matyti, kad jis apėjo automobilį tikrindamas padangas iš abiejų pusių vis dar nesuprasdamas, kad įvyko susidūrimas. Vėliau pamatė, kad sustojo kitas automobilis. Jis, t. y. M. H. D., paprašė kito automobilio vairuotojo privažiuoti, nes jis stovėjo vidury gatvės. Su jo, t. y. M. H. D., automobilio padangomis viskas buvo gerai, jis pagalvojo, kad jutiklis klydo ir nuvažiavo. Po kelių savaičių sužinojo apie skundą (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

M. H. D. kaltę padarius 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio M. H. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-13181594 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. M. H. D. kaltę taip pat įrodo M. B. paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-05-18, apie 12.15 val., jis vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ukmergės g., antra juosta, apie 50 km/h greičiu. Važiuojant link Šeškinės rajono į jo automobilio priekinę dalį atsitrenkė automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš pirmos eismo juostos bandė persirikiuoti į antrą eismo juostą. Po susidūrimo minėtas automobilis sustojo pirmoje juostoje maždaug už 100 m, automobilio vairuotojas apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 7).Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio E. L. 2014-05-18 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014-05-18, apie 12.15 val., atvyko į Ukmergės g, kur susidūrė automobiliai „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“ vairuotojas M. B. paaiškino, kad važiavo 2 eismo juosta, automobilis „Mercedes Benz“, kuris važiavo gretima juosta, iš dešinės rikiuodamasis kliudė automobilį „Volvo“, pavažiavo apie 100 m ir sustojo. Vaizdo įraše matosi, kaip „Mercedes Benz“ vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo ir išvažiavo (b. l. 4). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – Ukmergės g, Vilnius (viadukas) ir automobilio „Volvo V70“ apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 5-6). Fotolentelėje prie bylos Nr. AV2-2155/499 nurodyti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – įbrėžtas galinio bamperio kairės pusės šonas, galinio bamperio kairės pusės sparnas, galinio kairės pusės rato ratlankis (b. l. 17-18).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. H. D. vairuodamas automobilį, persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam gretima juosta, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu M. H. D. taip pat buvo kaltinamas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog M. H. D., kaip konstatuota ankščiau, užkliudęs kitą automobilį, nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad jis galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių matomi apgadinimai: apgadinimų lokalizacija, susidarymo mechanizmas bei mastas įrodo, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, tačiau apgadinimai yra gana nežymūs, M. H. D. automobilio apgadinimai - slystamojo pobūdžio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. H. D. neneigė pajutęs kažkokį kontaktą, kadangi mašina lyg šoktelėjo, teigė galvojęs, jog galėjo kažką pervažiuoti. Automobilyje pradėjo mirksėti raudona lemputė, todėl jis pagalvojo, jog yra problemų su padanga (padangomis), kadangi analogiškų atvejų yra turėjęs ne vieną. Tokie M. H. D. parodymai nepaneigtini, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog automobilyje „Mercedes Benz“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota gamyklinė padangų slėgio jutiklių sistema (b. l. 32-36). Iš byloje esančio vaizdo registratoriaus duomenų matyti, kaip išlipęs iš automobilio M. H. D. jį apžiūri. Automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai, todėl neatmestina versija, kad jis jų galėjo ir nepastebėti. Tuo pačiu pažymėtina, kad, kaip apklausiamas patvirtino M. H. D., apie tai, kad padarė eismo įvykį, sužinojo tik po kurio laiko, kai buvo iškviestas dėl nesumokėjimo už automobilio statymą mokamoje aikštelėje. Automobilis Mercerdes Benz apžiūrėtas 2014 m. birželio 3 d., nuo įvykio parėjus nemažam laiko tarpui, apžiūros metu konstatuoti nustatyti apgadinimai. Ši aplinkybė reikšminga vertinant asmens kaltės turinį. Akivaizdu, kad asmuo, sąmoningai suvokdamas padaryto pažeidimo faktą, yra suinteresuotas atlikti tikslingus veiksmus, siekiant išvengti atsakomybės. Šiuo atveju gi M. H. D., nei iki policijos pareigūnui informavus apie sukeltą eismo įvykį, nei, juo labiau, po to, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pašalinti automobilio pagadinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingais savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad M. H. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Duomenų, kad jis buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta, jis buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, kas tik patvirtina M. H. D. neturėjusio jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nesant subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tokios išvados nepaneigia liudytojo M. B. parodymai, kurių metu jis tvirtino, kad kontaktą M. H. D. tikrai turėjo pajusti, smūgis buvo gana stiprus. Apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas M. H. D. neneigė, jog kontaktą juto, ir nurodė su tuo susijusias aplinkybes, kurios nagrinėjant bylą nebuvo paneigtos ir nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip kitaip nei kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį dviejų transporto priemonių apgadinimą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkę, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), už kurį ja jau buvo paskirta administracinė nuobauda (administracinės nuobaudos galiojančios), į M. H. D. asmenybę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus M. H. D. ATPT 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. H. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto penkiasdešimties (150) litų dydžio baudą.

M. H. D. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė