- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1-834-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04196-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Ignas Meškauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio - profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" sandėlio darbuotoju, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, 2016 m. gegužės 10 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio tvarka,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. sausio 30 d. apie 9.30 val., R. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei - sugyventinei L. S. tyčia keturis kartus kumščiu sudavė į veidą ir du kartus į galvą, sugriebęs jai už abiejų rankų riešų ją tempė, po to, parvertęs L. S.ant lovos, sugriebė jai viena ranka už sprando ir spausdamas jį grasino nužudyti, realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "užmušiu“, bei dešinėje rankoje laikydamas peilį, pridėjo prie nukentėjusiosios L. S. kaklo ir kairio smilkinio, bei grasino ją papjauti, subadyti, išreikšdamas tai žodžiais "nužudysiu, papjausiu, subadysiu, tu negyvensi“, taip smurtaudamas padarė L. S. kraujosruvą bei nubrozdinimą apatinėje lūpoje, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 9.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atėjo į R. S. priklausantį namą, kur buvo jo sugyventinė L. S.. Prašė jos važiuoti namo, kilus ginčui kumščiu sudavė L. keturis kartus į veidą ir du kartus į galvą, bei tempė jai už rankų, po to parvertęs ant lovos spaudė viena ranka sprandą ir grasino nužudyti. Sakė "užmušiu“, bei dešinėje rankoje laikydamas peilį, pridėjo prie nukentėjusiosios L. S. kaklo bei grasino ją papjauti, subadyti, sakydamas "nužudysiu, papjausiu, subadysiu, tu negyvensi“. Taip darė, nes buvo labai užpykęs ant L., kad ji nevažiavo namo. L. turėjo pagrindo bijoti, nes jai grasino. L. atsiprašė, labai gailisi. Su L. gyvena kartu kaip sugyventiniai keturis metus, turi vieną dukrą. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio ir sutinka gydytis.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 30 d. apie 9.30 val. į namus (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus, nustatytas 0,67 promilių girtumas, R. K., jis išplūdo necenzūriniais žodžiais savo blaivią sugyventinę L. S., sudavė jai 6 smūgius ranka į veidą ir galvą, tampė už rankų, kelis kartus pargriovė ant lovos, sugriebęs už kaklo grasino užmušti. Taip pat buvo atsinešęs iš virtuvės peilį mėlyna rankena ir geležtę pridėjęs prie kaklo ir prie smilkinio grasino papjauti ir subadyti. Peiliu jokie sužalojimai nepadaryti. Nuo smūgių jokių žymių nelikę, medikų pagalba nereikalinga. Kiekvieno smūgio metu L. S. juto fizinį skausmą, buvo stipriai išgąsdinta ir mano, kad buvo kilusi grėsmė jos sveikatai ir gyvybei. (b. l. 1-2).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pranešime (b. l. 12).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog L. S. patyrė smurtą nuo sugyventinio R. K. (b. l. 17-20).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje (b. l. 21-23, 25).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (b. l. 26-30).
Policijos suvestinių išrašu (b. l. 32-36).
Iš 2019 sausio 30 d. 13.43 val. L. S. asmens blaivumo testo rezultatų matyti, kad ji blaivi, nustatytas 0,00 promilių (b. l. 38).
Iš 2019 sausio 30 d. 14.21 val. asmens blaivumo testo rezultatų matyti, kad R. K. nustatytas 0,67 promilių neblaivumas (b. l. 37).
Nukentėjusiosios L. S. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu R. K. 4 metus, turi vieną bendrą vaiką – dukrą A. K., g. (duomenys neskelbtini). 2019-01-29 d. apie 17.30 val. ji su vaikais atvyko į (duomenys neskelbtini), pas brolį. Ryte, 2019-01-30 apie 9.30 val. į brolio namus atėjo girtas sugyventinis R. K., kuris iškart puolė ją kolioti necenzūriniais žodžiais, sudavė 6 smūgius ranka į veidą ir galvą, tampė už rankų, kelis kartus pargriovė ant lovos, sugriebęs už kaklo grasino užmušti. Taip pat buvo atsinešęs iš virtuvės peilį mėlyna rankena ir geležtę pridėjęs prie kaklo ir prie smilkinio grasino papjauti ir subadyti. Po to R. išėjo į lauką ir grasino pasikarti ir nuėjo į tvartą. Peiliu jokie sužalojimai nepadaryti. Nuo smūgių jokių žymių nelikę, medikų pagalba nereikalinga. Kiekvieno smūgio metu juto fizinį skausmą ir dėl grasinimo peiliu buvo labai stipriai išsigandusi, kad sugyventinis nesužalotų ir buvo kilusi grėsmė sveikatai ir gyvybei. Peilį, kuriuo buvo grasinta, pateikė policijos pareigūnams. Prieš tai smurto šeimoje nebuvo, tik būdavo konfliktai su daiktų daužymais. Ieškinio neteiks (b. l. 42-43, 45-46).
Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai sukelia fizinį skausmą (b. l. 62).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji pateikė peilį, kuris apžiūrėtas, padarytos fotonuotraukos ir grąžintas nukentėjusiajai ( b. l. 63-75).
Liudytojos I. K. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2019-01-29 vakare kartu su L. S. ir vaikais atvyko į (duomenys neskelbtini), pas L. brolį. 2019-01-30 apie 9.30 val. į L. brolio namus atėjo brolis R., kuris buvo neblaivus ir iškart puolė prie L.. Įėjusi kambaryje pamatė, kad R. tampo už drabužių L., ją numetė ant lovos, matė kaip 2 kartus L. sudavė delnu per kairės pusės žandą. Po kažkurio laiko R. parvertė Liną ant lovos ir pamatė jo rankoje peilį, kuris buvo prie L. kaklo. R. sakė L., kad ją pripjaus ir peilio galą perkėlė prie L. smilkinio kairės pusės. Daugiau L. nemušė, bet gąsdino, kad eis pats ir pasikars. (b. l. 81-82)
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliai nukentėjusiosios parodymais, faktą jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada ir liudytojos parodymais. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis kaltas ir baustinas.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Kaltinamasis prisipažino, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą sugyventinės atžvilgiu ir tuo pačiu metu jai grasino. Pripažino, jog L. turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos iš idealios sutapties.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, viena iš jų žmogaus sveikatai, nusikaltimai baigti, nesunkūs, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš sugyventinę. Kaltinamasis neteistas, tačiau buvo kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas, dirba, (b. l. 135, 136-139, 140-143, 148), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas (b. l. 146). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės apribojimo bausmes mažesnes nei vidutinio dydžio, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalyje 3 ir 4 punktuose. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Nukentėjusioji teisme nurodė, jog kaltinamojo bijo, neketina su juo toliau gyventi. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (b. l. 90-92).
Civilinio ieškinio –nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos vaizdo ir garso įrašas, paliktinas saugoti byloje. Peilis, kuris grąžintas L. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas L. S. žinioje. (b. l. 25).
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (b. l. 120-121)
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K.: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, per visą bausmės vykdymo laiką R. K. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. S..
Vadovaujantis BK 72² straipsniu R. K. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti byloje. Peilį, kuris grąžintas L. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti L. S. žinioje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.