- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1215-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Albinas Čeplinskas, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- L. J. R.
- Advokatai
- Algimantas Palijanskas, Aušra Karmazin
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei A. R., ieškovės atstovui advokatui Algimantui Palijanskui, atsakovui L. J. R., atsakovo atstovei advokatei Aušrai Karmazinienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui L. J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir pagal atsakovo L. J. R. priešieškinį ieškovei A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė santuoką su atsakovu nutraukti dėl atsakovo kaltės, jai palikti R. pavardę ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį, padalinti santuokos metu įgytą turtą pusiau, po ½ dalį, jai priteisti ½ dalį gyvenamo namo, ūkinius pastatus, pažymėtus indeksais 4JIm ir 5JIm,esančių (duomenys neskelbtini) 5,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ., arklį ir karvę, 5 vištas, o už gyvulius ji išmokės atsakovui 1000 Lt kompensaciją, atsakovui priteisti ½ dalį gyvenamo namo, ūkinius pastatus 2JIm ir 3JIm, 5 vištas, 2 ožkas, 5,5 ha žemės sklypą ir 1000 Lt kompensaciją. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1977-04-28, jai tai buvo pirma santuoka, atsakovui - trečia. Santuokoje gimė keturi vaikai, visi šiuo metu pilnamečiai. Atsakovas visą laiką gėrė, vartojo prieš ją ir vaikus smurtą, tačiau įrodymų apie atsakovo vartotą smurtą neturi, atsakovas niekada nepadėjo materialiai. Šiuo metu šalys gyvena viename name, atskiruose kambariuose. Gyvendami santuokoje pasistatė kambarį prie gyvenamojo namo, prieš 7 metus pastatė tvartą, sandėlį, malkinę, visus darbus atliko vaikai. Ieškovei testamentu buvo palikti pastatai (duomenys neskelbtini) , kuriuos nugriaudama valstybė ieškovei davė 4 kambarių butą. Susidarius skolom, ieškovė šį butą pardavė ir nusipirko vieno kambario butą. Su atsakovu taikytis kategoriškai atsisako. Priešieškinio nepripažįsta, nesutinka atsakovui mokėti 16 865 Lt kompensaciją už vieno kambario butą, esantį Kauno m. Baltų per., nes ieškovei testamentu buvo palikti pastatai (duomenys neskelbtini) kuriuos nugriaudama valstybė ieškovei davė 4 kambarių butą. Susidarius skolom, ieškovė šį butą pardavė ir nusipirko vieno kambario butą. Teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima ir vartojo smurtą prieš ją ir vaikus.
Atsakovas L. J. R. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės, palikti santuokines pavardes, padalyti turtą: jam priteisti arklį 1200 lt vertės, ožką 150 Lt vertės, iš viso 1 350 Lt, ieškovei priteisti: butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, 33 830 Lt vertės, karvę 1 000 lt vertės, ožką 150 lt vertės, 10 vištų 100 Lt vertės, iš viso 35 080 Lt, priteisti atsakovui iš ieškovės 16 865 lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog visą laiką su ieškove vedė bendrą ūkį, smurto niekada nenaudojo, žmona prieš jį smurtą vartojo, grasindavo, kad užmuš miegantį ar miške. Dėl sumušimų į policiją nesikreipė, nes buvo gėda. Ieškovei duodavo po 200 Lt, taip pat mokėjo alimentus vaikams iš ankstesnių santuokų. Nesutarimai šeimoje prasidėjo gal prieš 13 metų, kai jį ištiko infarktas ir tapo nedarbingas. Taip pat nurodė, jog yra 2 grupės invalidas, gauna 600 Lt pensiją, iš kurių 400 atiduoda seserims už butą ir maistą, kadangi dabar gyvena pas seseris, perka vaistus. Teigė, kad ieškovė buvo gavusi keturių kambarių butą, bet paskui pardavė, sumokėjo skolas. Ginčo butą pirko kartu už pinigus pardavę gyvulius, nes pardavus keturių kambarių butą ir sumokėjus skolas nelabai kas ir liko. Butą pirko ieškovės vardu. Su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį prašo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai, santuoką sudarytą tarp L. J. R. ir A. S. (R.) (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukė, konstatuojant, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką paliko santuokines pavardes, t. y. „R.“ ir „ R.“, padalino tarp šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisė A. R. arklį ir karvę (bendros 1 000 Lt vertės), įpareigojant ją išmokėti atsakovui L. J. R. 1 000 Lt piniginę kompensaciją, priteisė A. R. vieną ožką ir penkias vištas, o L. J. R. priteisti vieną ožką ir penkias vištas, likusioje dalyje tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad šalys bendro ūkio neveda, taikytis abu kategoriškai atsisakė, todėl darė išvadą, kad šeima tarp šalių yra iširusi galutinai ir jos atkurti nebeįmanoma ir santuoką nutraukė. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašydami nutraukti santuoka, prašė konstatuoti, kad ji iširo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau tai patvirtinančių neginčytinų įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepateikus duomenų, jog ieškovė yra nedarbinga, teismas laikė neįrodytu ir atmestinu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą jai. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašomas padalinti gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai bei žemė (11 ha) yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes jis pastatus paveldėjo 1987-11-26 po savo tėvo K. R. mirties, taip pat jam buvo atstatytos nuosavybės teisės į ginčo žemę, be to ieškovei nepateikus rašytinių įrodymų dėl įvykdytų statybos darbų, teismas ieškovės reikalavimus dėl pastatų ir žemės sklypo padalijimo atmetė. Atsižvelgdamas į šalių prašymus bei į tai, jog ieškovė verčiasi žemės ūkiu, yra darbinga, teismas tenkino šalių prašymus dėl gyvulių priteisimo. Nurodė, kad atsakovo prašomas padalinti vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas, nes atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog prie ginčo buto pirkimo atsakovas neprisidėjo, nors butas pirktas šalims gyvenant santuokoje (1996-12-19). Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimą dėl minėto buto padalinimo ir jam piniginės kompensacijos priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti, panaikinti dalį, kuria atsisakyta pripažinti atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo, dėl atsisakymo padalinti nekilnojamąjį turtą ir dėl atsisakymo priteisti išlaikymą iš atsakovo ieškovei, priimti šiose dalyse naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Nurodo, jog teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės prieštarauja byloje teismo surinktiems rašytiniams įrodymams, liudytojų paaiškinimams. Kadangi teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas naudojo smurtą, todėl pateikia prie apeliacinio skundo papildomus įrodymus. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes be pagrindo atsisakė priimti VĮ registrų centro dokumentų bylą, kur nurodyti visi statiniai ir jų statybos laikas. Mano, jog byloje įrodė, kad statiniai buvo pagerinti ir yra pagrindas pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir padalinti. Taip pat nurodo, kad ginčo žemės sklypą per eilę metų ieškovė su vaikais pavertė dirbama žeme, aptvėrė tvora, be to teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovė prižiūrėjo ir slaugė atsakovo sergantį tėvą. Mano, kad šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant žemės sklypo padalijimo klausimą. Apeliantė teigia, kad ji serga, sunkiai vaikšto, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, todėl jai priteistinas išlaikymas iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. J. R. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes įrodymų apie tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojo vienas kito atžvilgiu smurtą, byloje pateikta nėra. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, nuo šių įstatymo nuostatų nukrypo, nes nagrinėdamas ieškininius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nenustatė santuokos iširimo priežasčių, nevertino byloje teiktų įrodymų, nepasisakė, kodėl įrodymus, kuriuose yra duomenų apie ieškovei padarytus sveikatos sužalojimus atmeta, t.y. jais nesivadovauja. Kolegija turi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenustatęs priežasčių, lėmusių šalių santuokos iširimą, neįvertinęs sutuoktinių tarpusavio santykių iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesio siekiant išsaugoti santuoką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ir reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą. Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į dalintino turto masę ieškovė įtraukė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį Paparčių kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone. Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje nustatyta, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldėjimo būdu asmeninėn nuosavybėn santuokos metu įgijo atsakovas. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dalintinas nekilnojamasis turtas, kuris registruotas atsakovo vardu, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas – perstatytas. Nurodžiusi šias faktines aplinkybes ieškovė reikalavimo asmeninį atsakovo turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, pripažįstant, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas, nepareiškė. Šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo namų valdos (gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas) pagerinimu santuokos metu, nustatęs, kad nėra atlikta statinių teisinė registracija, nesprendęs dėl šio ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tik nurodė, kad dalinti šį turtą tarp šalių nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos ir aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalį – nevertino turto vertės padidėjimo, turto esminio pasikeitimo santuokos metu, todėl, nenustačius ginčo turto teisinio rėžimo, teisiškai nepagrįstas teismo argumentas, jog šio turto dalinti nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog santuokos metu įgytos statybinės medžiagos ir lėšos, kuriomis sumokėta už statybos darbus, gali taip pat būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis).
Esant išdėstytiems argumentams darytina išvada, kad ginčą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, todėl tinkamai nepritaikė santuokos institutą reglamentuojančių teisės normų.
Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo nustatytinos teisės normų taikymui būtinos faktinės aplinkybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.