Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-07-30 · Byla Nr. A2.6.-10171-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
A2.6.-10171-271/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02691-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
E. G.
Nukentėjusysis
A. K., I. G.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-10171-271/2015
Proceso Nr. 4-68-3-02691-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2 ; 45.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2015 m.liepos 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G.,nukentėjusiesiems A. K.,I. G.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą,surašytą

E. G.,gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)vidurinio išsilavinimo,UAB “Baltic sofa”,gyv.Vilniuje,Salininkuose, (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 130² str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015-02-21 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-26176167-15 už tai,kad jis 2015-02-20 d. vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio būklės, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą. Įvykio metu apgadino automobilį ir namo tvorą.

Be to, E. G. buvo inkriminuojama tai,kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos dokumentų, privalomosios civilinės atsakomybės draudimo, valstybinės techninės apžiūros dokumentų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta,kad E. G. savo veiksmais pažeidė KET 9,14,127 p.p reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus,numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130(2) str. ir 124(1) str.8d.

E. G. teisiamajame posėdyje parodė,kad K. K. yra jo sugyventinė.Įvykio vakarą buvo name,su draugais vartojo alkoholinius gėrimus.Karina išėjo į lauką norėdama nuvažiuoti iki parduotuvės (kiosko),nes pritrūko maisto.Ji alkoholio nevartojo.Išbėgo iš paskos, sėdo į mašiną keleivio vietoje,norėjo važiuoti kartu su ja bei nusipirkti cigarečių.Apsilankė parduotuvėje,po ko važiuojant namo Karina nesuvaldė automobilio,įvažiavo į griovį ir atsitrenkė į tvorą.Iš mašinos pirma išlipo Karina ir nubėgo prie kiosko prašyti pagalbos. Paskui ji grįžo prie mašinos ir netrukus vėl pasišalino namo,kadangi ten buvo paliktas vaikas.Jis gi liko prie automobilio.Atvažiavo pareigūnai ir jam surašė protokolą.Nenorėjo apkaltinti Karinos,kaip ir prisiimti sau kaltę,todėl aiškino pareigūnams,kad aplamai nieko nežino apie eismo įvykį,nežino,kas vairavo automobilį.Karina vairuotojo pažymėjimo dar neturėjo,nors vairuoti mokėjo,kadangi baigė vairavimo kursus.Eismo įvykio metu jis atsitrenkė galvą į stiklą bei panelę,susižalojo.Ir Karina,ir jis po eismo įvykio iš mašinos išlipo pro vairuotojo durys.Pirmoji išlipo Karina,jis-po jos.Tuo metu ir galėjo palikti ant vairo kraujo dėmes,kadangi kraujavo.Iš eismo įvyko vietos jis nepasišalino,nors tokia galimybę realiai turėjo,sulaukė pareigūnų.Karina sužalota nebuvo,greičiausia todėl,kad buvo už vairo.Automobilis priklauso Karinos tėvui,todėl po eismo įvykio ji išsigando ir bėgo ieškoti tėvo.Kiek atsimena,būtent ji prašė įvykio vietoje atsiradusių vaikinų nekviesti policijos.2012 metais buvo baustas ir iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.Teisę vairuoti atgavo 2014 metų pabaigoje.Jam inkriminuojamų pažeidimų 2015-02-20 nepadarė.Prašo jo už tai nebausti.

Nukentėjusysis I. G. parodė,kad iki įvykio E. G. nepažinojo. Tą vakarą, po 21 val. grįžo namo ir prie namo,griovyje rado automobilį, kuris šonu buvo įsirėmęs į tvorą.Buvo apgadintas mašinos stiklas,arčiau keleivio vietos. Prie automobilio buvo pažeidėjas (E. G.),kaimynė Karina, liudytojai.Klausė jų, kas atsitiko,kas vairavo.Karina ir Edgaras aiškino,jog vairavo Karina.Matė,kad Edgaras antakį prakirtęs, bėgo kraujas.Pasidomėjo, ar reikalinga pagalba,šis atsakė neigiamai. Tuomet nuėjo namo,nuvedė vaikus ir grįžo į įvykio vietą.Tuomet buvo atvykę jau ir policijos pareigūnai.Karina atsiprašė jo.Tvoros apgadinimas buvo nežymūs,įbrėžtas betoninis pagrindas.Jokių pretenzijų dėl tvoros jis neturi.

Nukentėjusysis A. K. parodė,kad pažeidėjas ( E. G.) yra jo dukros vyras. Įvykio dieną jis grįžo namo, automobilį VW Sharan paliko lauke.Raktai nuo automobilio buvo palikti namuose,pats gi jis nuėjo pas kaimyną. Po kelių valandų paskambino draugas ir pasakė, kad važiuojant matė automobilį VW Sharan griovyje.Nuėjo link tos vietos ir sutiko bėgančią bei verkiančią Kariną.Neleisdavo jai naudotis automobiliu,Edgaras kartais pavažiuodavo.Po eismo įvykio automobilyje buvo įskilęs stiklas, sugadintas ratas, bamperis. Stiklas buvo sudaužytas iš keleivio pusės .

Liudytojas E. U.,policijos pareigūnas,parodė,kad gavo pranešimą,jog Salininkuose, soduose automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atitrenkė į tvorą. Atvykus į vietą rado automobilį nuvažiavusį nuo kelio ir daug žmonių. Į juos kreipėsi du liudytojai, kurie pasakojo : matė greitai važiuojantį automobilį, paskui išgirdo triukšmą ir apsisukę ėjo link tos vietos. Pro juos prabėgo apsiverkusi mergina. Priėję arčiau pamatė, kad iš automobilio išlipo vaikinas. Kas vairavo, jie nematė.Jiems (pareigūnams) atvykus į įvykio vietą merginos jau nebuvo. Pažeidėjas aiškino, kad automobilyje jokios merginos nebuvo, kad pats buvo pas draugą. Eidamas nuo draugo, pamatė nuvažiavusį automobilį ir priėjo pažiūrėti.Jis buvo sužalotas, jam bėgo kraujas.Aiškino,kad susižalojo pas draugą.Sunku pasakyti,tačiau jam atrodo,kad automobilio panelė buvo apgadinta arčiau keleivio puses.

Liudytoja K. K. parodė,kad E. G. yra vaiko tėvas.Eismo įvykio vakarą buvo name,E. su draugais vartojo alkoholį.Jiems pritrūko maisto, buvo jau tamsu, vėlu, tėvas buvo pas kaimynus. Dėl to paėmė raktus nuo tėvo mašinos ir išėjo į lauką,nutarė pati automobiliu nuvažiuoti į parduotuvę (kioską).Paskui ją (su chalatu) išbėgo E. ir jis kartu nuvažiavo iki parduotuvės,kuri yra už 0,5 km.Ji buvo už vairo.Apsipirko,važiavo atgal. Kelias buvo slydus, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą.Baigė vairavimo kursus,tačiau pažymėjimo dar neturi,egzamino Regitroje nelaikė.Su tėvo automobiliu važiavo pirmą kartą.Po įvykio bandė išlipti iš automobilio,kuris buvo prie tvoros, ant šono.Iš karto jai nepavyko, dar stipriau pastūmė dureles ir išlipo pro vairuotojo pusę. Bėgo pagalbos, sutiko du vaikinus.Vienas pradėjo šaukti,kodėl taip greitai važinėja.Prašė jų,kad nekviestų policijos. Jie atsakė, kad jau iškvietė. Nubėgo iki parduotuves prašyti pagalbos,vėl grįžo prie automobilio.Toje vietoje jau buvo tvoros savininkas,atsiprašė jo už savo veiksmus. Paskui atvažiavo parduotuvės šeimininkas ir automobiliu nuvežė ją namo,nes ten liko vaikas.Įvykio metu E.susižalojo veidą,ji neatsimena,ar įvykio metu jis buvo prisisegęs saugos diržu.

Liudytojas J. Ž. parodė,kad su draugu A. A. ėjo apsipirkti į kioską. Pamatė greitai važiuojančią mašiną, paskui pasigirdo stiprus garsas.Kas vairavo automobilį jie nematė.Iškvietė pagalbą ir bėgo link tos vietos. Pasirodė apsiašarojusi mergina, kažką sakė jiems,tačiau jis nieko nesuprato. Priėję pamatė vaikiną kuris išlipo iš keleivio vietos, nes vairuotojo durys buvo prispaustos.Taip jam atrodo,nors kategoriškai negali tvirtinti,kad vaikinas išlipo būtent pro vairuotojo pusę.Galimai ir pro keleivio.Jis buvo susižalojęs.Paskui atvyko tvoros savininkas,policijos pareigūnai.Įvykio vietoje kalbos,kas vairavo mašiną,nebuvo.Jis negirdėjo,kad kas nors apie tai sakytų.

Liudytojas A. A., gimęs 1999 metais, parodė,kad J. Ž. yra jo draugas. Kartu ėjo į parduotuvę (kioską),kuomet pamatė greitai važiuojantį automobilį, paskui išgirdo stiprų garsą ir pradėjo bėgti link mašinos. Nuo automobilio bėgo apsiverkusi mergina,kuri nieko jiems neaiškino.Jis nebuvo sužalota. Priėjo prie automobilio,pamatė vaikiną,kuriam bėgo kraujas,greitosios medicinos pagalbos jis atsisakė.

Eismo įvykio schemoje ir papildomų duomenų lape užfiksuota įvykio vieta, automobilio padėtis ir šio apgadinimai (b. l. 7-8).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2015-02-20 d. 22.56 val. E. G. nustatytas 1.37 prom. girtumas (b. l. 13).

Iš fotonuotraukų matyti automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po įvykio, rasti kraujo pėdsakai, sužalotas E. G. (b. l. 57-62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą Nr.10P-26176167-15, eismo įvykio vietos apžiūros schemą, policijos pareigūno N. B. tarnybinį pranešimą, nukentėjusiųjų A. K.,I. G.,liudytojų K. K.,A. A.,J. Ž.,liudytojo policijos pareigūno E. U. parodymus daro išvadą, kad E. G. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 (2) str. ir 124(1) str.8d. sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Bylos duomenims yra neginčijamai nustatyta, kad 2015-02-20 vakare,apie 21.53 val.,nukentėjusiajam A. K. priklausantis automobilis VW Sharan,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir Kelmijos sodų 34-oji gt. atsitrenkė į nukentėjusiojo I. G. tvoros betoninį pamatą.Objektyviai eismo įvykį įrodo eismo įvykio vietos schema, apgadintos transporto priemonės apžiūros rezultatai, automobilio nuotraukos ( 7-8,57-62).Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis,nežymiai apgadintas tvoros betoninis pagrindas.

Asmuo,kuriam surašytas protokolas E. G. nurodo,kad automobilio eismo įvykio metu nevairavo,važiavo kartu su K. K.,kuri ir vairavo jos tėvui priklausantį automobilį.Apklausta liudytoja K. K. aiškina,kad tai ji vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį.Teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais,kadangi ji nuosekliai laikosi tokios pozicijos,be to jos parodymus objektyviai patvirtina kiti bylos nagrinėjimo metu surinkti ir teismo patikrinti įrodymai,o būtent : liudytojai J. Ž. bei A. A. parodė,kad jie pirmieji bėgo link įvykio vietos ir sutiko bėgančią iš ten ir verkiančią merginą ( K. K.); nukentėjusysis I. G. parodė,kad K. K. eismo įvykio vietoje atsiprašė jo,aiškino,kad tai ji vairavo automobilį ir sukėlė įvykį.Tą patį jam sakė ir E..

Eismo įvykio metu E. G. buvo prakirstas kairės akies antakis.Kaip yra užfiksuota nuotraukoje ant automobilio VW Sharan priekinės panelės buvo likęs odos gabaliukas ( b.l.65).Šis pėdsakas rastas ant automobilio priekinės panelės,arčiau dešinės pusės,dešiniau vairo ( b.l. 114 ) ir tai patvirtina E. G. bei liudytojos K. K. teiginius,kad E. G. įvykio metu sėdėjo keleivio vietoje.

K. K. eismo įvykio metu nebuvo sužalota,kas paaiškinama tuo,jog ji vairavo ir nuvažiavimo nuo kelio metu laikėsi už vairo,jos kūnas staigiai nepajudėjo į priekį,kaip tai atsitiko su keleiviu E. G..

Tokiu būdu,analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus duomenis apie eismo įvykį,jų visumą teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų K. K. parodymus, jog būtent ji vairavo automobilį ir sukėlė minėtą eismo įvykį. Nustatyta, kad ji baigė vairuotojų pirminio mokymo kursą ( b.l.66).Taip pat teismas pažymi,kad kaip K. K.,taip ir jos tėvas liudytojas A. K. aiškina,jog tai buvo pirmas kartas,kai ji vairavo VW Sharan.Tai įrodo,jog kaip liudytoja K. K.,taip ir automobilio savininkas,jos tėvas A. K. neteikia teismui melagingų duomenų,kurie galėtų padaryti jų teiginius daugiau įtikinamais,t.y. neaiškina,jog K. K. naudojosi ir vairavo šį automobilį ( VW Sharan) ir anksčiau.

Liudytojai J. Ž. ir A. A. nurodo,kad negali tiksliai pasakyti ir prisiminti,pro kurias duris išlipo vaikinas (E. G.).Pažymėtina,kad 2015-04-01 teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. Ž. tvirtino,jog matė,kad vaikinas išlipo pro vairuotojo pusės duris (b.l.50).Tai patvirtina E. G. aiškinimus,jog išlipo pro vairuotojo pusę,kad būtent tuo metu galėjo palikti kraujo dėmes ant vairo.

Atsižvelgiant į išdėstytą,administracinio teisės pažeidimo byla E. G. atžvilgiu nutrauktina ( ATPK 250 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p., 287 str.1d.2 p., teisėjas

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. G., nesant jo veikoje pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130(2) str. ir 124(1) str. 8d. sudėties, nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus,administracinio teisės pažeidimo medžiagą perduoti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui klausimui dėl galimos K. K., a.k(duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), administracinės atsakomybės spręsti.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski