Alytaus apylinkės teismo nutartis

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant pareiškėjui M. P. K., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato atstovui G. A., suinteresuotam asmeniui R. B., vertėjai Teresai Igumnovai, teismo posėdyje išnagrinėjo M. P. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2013-04-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2013-04-23 nutarimu M. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už tai, kad jis 2013-04-20 apie 13.18 val. Druskininkų sav. kelyje Druskininkai-Leipalingis-Seirijai 4 km, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę Infiniti FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo įjungusi kairiojo posūkio signalą ir persirikiavusi posūkiui į kairę, ko pasekoje transporto priemonės susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136 p., 142 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. K. palaikė savo skundą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė teismo panaikinti policijos 2013-04-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Papildomai nurodė, kad iš vaizdo įrašo, kuriuo rėmėsi policija priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, negalima suprasti, ar automobilio Infiniti FX35 vairuotojas R. B. buvo įjungęs posūkio signalą ir į kurią pusę jis ketino pasukti, nes jis važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, todėl gali būti, kad jis rodė posūkį į dešinę, be to, girdimas garsas (tiksėjimas) nebūtinai gali būti įjungto posūkio signalo garsas.

Druskininkų policijos komisariato įgaliotas pareigūnas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nurodė, kad pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, todėl 2013-04-23 nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas.

Liudytojas R. Z. K., apklaustas teisme, parodė, kad važiavo su pareiškėju pastarojo vairuojamu automobiliu iš Druskininkų į Augustavą. Matė, kad priekyje lėtai važiavo kita transporto priemonė. Kai pareiškėjas pradėjo ją lenkti, ši transporto priemonė pradėjo sukti į kairę, nors posūkio signalo nerodė. Pareiškėjas stabdė, bet susidūrimo neišvengė, abu automobiliai atsidūrė griovyje.

Analogiškus parodymus teisme davė ir liudytojas M. G..

Liudytojas V. B., dirbantis Druskininkų policijos komisariate patrulių būrio patruliu, apklaustas teisme, parodė, kad nuvykęs į eismo įvykio vietą, rado du nuo kelio nuvažiavusius ir apgadintus lengvuosius automobilius, kurių vairuotojai nesutarė dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis. Lenkijos Respublikos pilietis aiškino, kad jam darant lenkimo manevrą, priekyje važiavusio automobilio Infiniti vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, staiga suko į kairę, taip užtverdamas jam kelią, dėl ko automobiliai susidūrė. Tuo tarpu automobilio Infiniti vairuotojas teigė, kad jis buvo iš anksto įjungęs kairiojo posūkio signalą ir jam jau bebaigiant posūkį į kairę, į jo automobilio kairįjį šoną trenkėsi iš paskos važiavęs automobilis. Liudytojas atliko matavimus, nubraižė eismo įvykio vietos planą, su kuriuo abu vairuotojai sutiko. Pagal automobilio, kuris lenkė priekyje jo važiavusį automobilį Infiniti, stabdymo pėdsakus buvo matyti, kad šie pėdsakai eina įstrižai kelio, jie prasideda važiuojamosios kelio dalies dešinėje juostoje (žiūrint abiejų automobilių judėjimo kryptimi). Taip pat liudytojas patvirtino, kad peržiūrėjęs automobilio Infiniti vaizdo registratoriaus įrašą, jis įsitikino, jog girdisi įjungto posūkio garsas ir po kelių sekundžių į šį automobilį trenkiasi kitas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2013-04-23 nutarimu pareiškėjas M. P. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 136 p., 142 p. pažeidimus, nulėmusius kitam asmeniui – R. B. priklausančios transporto priemonės Infiniti FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą. ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik nustačius, jog tarp jo padaryto KET pažeidimo ir šiame straipsnyje išvardintų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjas neginčija, kad jis, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su ta pačia kryptimi priekyje jo važiavusia ir į kairę pusę sukusia R. B. vairuojama transporto priemone Infiniti FX35, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jis yra apkaltintas dėl eismo įvykio, jo teigimu eismo įvykio kilimą įtakojo R. B. veiksmai, nes pastarasis nevykdė KET 106 p. ir 111 p. reikalavimų, t. y. suko į kairę, neįjungęs posūkio signalo ir iš anksto nepersirikiavęs prie važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio jį lenkiančiam pareiškėjo vairuojamam automobiliui. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir jo iškeltą versiją, kad eismo įvykio kilimą lėmė kito automobilio vairuotojo veiksmai, vertina kritiškai kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl ši versija atmetama. M. P. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos planu, nuotraukomis, R. B. ir jo sutuoktinės D. B. rašytiniais paaiškinimais, R. B. parodymais teisme, taip pat liudytojo V. B. parodymais, vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga.

KET 136 p. nustatytas leistinas važiavimo greitis ne gyvenvietėse. Pagal KET 136.1 p. lengvaisiais automobiliais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. KET 142 p. nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Tiek pirminiame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu automobilio InfinitiFX35 vairuotojas R. B. nurodė, kad norėdamas daryti posūkį į kairę, jis sulėtino greitį ir įjungęs kairiojo posūkio signalą pradėjo sukti kairėn, bet į jo automobilio kairįjį šoną trenkėsi iš paskos važiavęs pareiškėjo vairuojamas automobilisVolkswagen Passat. Teismas neturi pagrindo netikėti R. B. parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Iš vaizdo registratoriaus fiksuoto vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad R. B., prieš darydamas posūkį į kairę, važiavo savo eismo juosta, po to girdisi įjungto posūkio signalo garsas, o po kelių sekundžių į automobilį trenkiasi kita transporto priemonė. Liudytojas V. B. parodė, kad jam atvykus aiškintis įvykio aplinkybių į eismo įvykio vietą, R. B. nuo pat pradžių teigė, kad jis buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą; iš nuolaužų, stiklų buvo galima spręsti, kad susidūrimas įvyko R. B. beveik baigus atlikti posūkį. Iš eismo įvykio vietos plano, nuotraukų, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų matyti, kad automobiliai susidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, 2,40 m atstumu nuo ašinės kelio linijos, automobilio InfinitiFX35 sugadintas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, galinis sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, o automobilio Volkswagen Passat apgadinti dešinės pusės priekinis ir galinis sparnai, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekiniai žibintai. Fiksuoti abiejų transporto priemonių sugadinimai patvirtina R. B. paaiškinimus, kad automobilis Volkswagen Passat trenkėsi į jo vairuojamo automobilio InfinitiFX35 kairįjį šoną, o ne į galą. Kad R. B. važiavo lėtai (nes rengėsi sukti į miško keliuką kairėje kelio pusėje), patvirtino ir pats pareiškėjas bei kartu su juo važiavę keleiviai, kurie nurodė, kad pareiškėjas prisivijo priekyje lėtai važiavusį automobilį. Šia prasme pareiškėjas turėjo būti itin atidus ir rūpestingas, stebėti priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojo veiksmus ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad būtų galimybė sustabdyti savo vairuojamą automobilį iki iš anksto numatomos kliūties, kaip to reikalauja KET 133 p. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jam atliekant lenkimo manevrą, automobilio Infiniti vairuotojas privalėjo duoti jam kelią. KET II skyriuje išaiškinta, kad sąvoka „lenkimas“ – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis Volkswagen Passat pradėjo stabdyti, būdamas dar nevisiškai įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nes stabdymo pėdsakai eina įstrižai kelio ir dešiniojo rato stabdymo pėdsako pradžia yra fiksuota dešinėje važiuojamosios kelio dalies juostoje (žiūrint automobilių judėjimo kryptimi). Vadinasi, pareiškėjas dar nebuvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir todėl nėra pagrindo teigti, kad jis darė lenkimą, dėl ko lenkiamo automobilio InfinitiFX35 vairuotojas turėjo duoti jam kelią. Eismo įvykio vietos plane pasirašė abu eismo įvykio dalyviai – suinteresuotas asmuo R. B. ir pareiškėjas, pastabų nepareikšta. Pagal KET 141.2 p. reikalavimus pareiškėjas privalėjo įsitikinti, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, nes tokiu atveju vairuotojui tenka pareiga apvažiuoti į kairę sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 142 p.). Įvertinus tai, kad pareiškėjas nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio arba apvažiuoti kliūtį iš dešinės, galima spręsti, kad pareiškėjo važiavimo greitis susidariusiomis aplinkybėmis nebuvo saugus, taigi, jis pažeidė dar ir KET 133 p. reikalavimus. Dėl išdėstytų motyvų pripažintina, kad būtent pareiškėjo neatsargūs veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti bei lėmė žalingų pasekmių atsiradimą. Tuo tarpu automobilio InfinitiX35 vairuotojo R. B. veiksmai KET reikalavimams neprieštaravo ir eismo įvykio kilimo neįtakojo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad policijos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdžio metu palaikė savo rašytinį prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500,00 Lt už atsiliepimo į skundą parengimą ir 140 Lt kelionės išlaidų, kurias patyrė vykdamas į Druskininkų policijos komisariatą duoti paaiškinimus dėl eismo įvykio (b. l. 29-30). Prašyme nurodė, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jam garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 44 str., taip pat Civilinio proceso kodekso normos. Su tuo nesutiktina. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja ne ABTĮ ar CPK, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Šio kodekso 279 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, kitais atvejais- iš organų, kuris ar jo pareigūnas nagrinėja bylą, lėšų. Taigi, ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad nukentėjusiesiems atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK, šiuo atveju yra negalimas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių išlaidų, patirtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą, taikymas, nes ATPK 279 str. yra sureguliuotas patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, gi pagal ATPK 249 str. nuostatas tik tais atvejais, kai ATPK nereglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių, teismas mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 nutartis byloje Nr. N575-4721/2011, 2011-12-16 nutartis byloje Nr. N62-2186/2011 ir kt.). Tuo pagrindu teismas sprendžia, kad R. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato 2013-04-23 nutarimą, kuriuo M. P. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, ir M. P. K. skundo netenkinti.

Netenkinti R. B. prašymo atlyginti patirtas išlaidas.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.