Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-11-21 · Civilinė byla Nr. 2-847-547/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
2-847-547/2013
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00629-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
M. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, VSDFV Alytaus skyriui
Advokatai
Nijolė Raulušaitienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-847- 547/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00629-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 128.2. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjai M. V., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei R. Š., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. patikslintą pareiškimą, suinteresuotam asmeniui VSDFV Alytaus skyriui dėl juridinio fakto – darbo stažo pensijai gauti nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. V. patikslintu pareiškimu prašo socialinių garantijų ir socialinio draudimo pensijos gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2004-05-01 iki 2011-08-28, nuolat prižiūrėjo ir slaugė savo neįgalią motiną O. K. ir šį laiką prilyginti jos socialinio draudimo stažui.

Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad yra priešpensijinio amžiaus, artimiausiais metais įgys teisę gauti senatvės pensiją. Jos draudžiamas pajamas įrodo įrašai apie darbą darbo knygelėje, socialinio draudimo pažymėjime, kituose rašytiniuose dokumentuose. Tačiau ne visam laikotarpiui, kada dirbo ar atliko pareigas prilygintas darbinei veiklai, už kurią skaičiuotinas socialinio draudimo stažas, darbo stažą įrodančius dokumentus pateikti gali, nes neturi tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Negali dokumentais įrodyti savo darbinės veiklos ir atitinkamai darbo stažo (socialinio draudimo) stažo per laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėn. 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 28 d., kai prižiūrėjo ir slaugė savo neįgalią motiną O. K..

Nurodo, kad jos motina O. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mir. 2011-08-28 per laikotarpį nuo 2004-05-01 iki 2011-08-28 sunkiai sirgo, nesugebėjo apsitarnauti buityje ir atlikti bet kokių teisinio pobūdžio veiksmų. Pareiškėja patvirtino, kad jos motina, O. K. daugiau kaip 10 metų gyveno prižiūrima kitų asmenų. Iš pradžių ją slaugė ir prižiūrėjo jos sūnus R. V., o vėliau jos priežiūrą ir slaugą perėmusi ji, pareiškėja (dukra) M. V.. Kartu su ja, O. K. gyveno, ji ją pilnai prižiūrėjo, slaugė nuomojamame bute, Varėnos mieste.

Pareiškėja M. V. nurodo, kad per laikotarpį nuo 2004 m. pradžios iki motinos mirties iš esmės atliko rūpintojos ar globėjos pareigas, būdama jos artimiausias šeimos narys ja nuolat rūpinosi ir prižiūrėjo, tam skirdavo visą savo laiką, todėl galimybių dirbti faktiškai neturėjo.

Patvirtino, kad 2010 m. pabaigoje kreipėsi į Vilniaus VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Varėnos rajono apylinkės teismui buvo parengti procesiniai dokumentai dėl O. K. neveiksnumo nustatymo ir globos jai paskyrimo, buvo paskirtas teismo posėdis. Tačiau byla neišnagrinėta, nes 2011-08-28 jos motina mirė. Kadangi teismo procesas dėl globėjo paskyrimo liko neužbaigtas, ji negalėjo pateikti dokumentų dėl šio laikotarpio įskaitymo į socialinio draudimo stažą, atitinkamai suteikiant jai didesnes socialines garantijas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji buvo vienturtė O. K. duktė, su ja gyveno nuo 2004 m. iki pat jos mirties ir ją prižiūrėjo. 2005 m. buvo įsidarbinusi, bet vėliau atsisakė darbo, nes grįžusi namuose rasdavo netvarką, todėl reikėjo rinktis arba motiną prižiūrėti, arba dirbti. Motina sirgo įvairiomis ligomis: širdies, sąnarių, kildavo spaudimas, alpdavo. Tai kartodavosi dažnai, nuolat vykdavo į ligonines. Jai prižiūrint motiną ateinantys socialiniai darbuotojai matydavo, kad ji prižiūri motiną, buvo skiriamos išmokos iš savivaldybės kaip socialinė parama. Nurodo, kad labai nori, kad šis faktas būtų nustatytas, pati yra silpnos sveikatos.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VSDFV Alytaus skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo pareiškėjos M. V. patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens VSDFV Alytaus skyriaus atstovė R. Š. nurodė, kad pareiškėjos motinai buvo nustatyta 1 invalidumo grupė, vėliau – nuolatinės priežiūros poreikiai. Pensijų įstatymo 2 str. nurodoma, kad privalomai draudžiamas asmuo, kuris prižiūri visiškos negalios invalidą, jie draudžiami tik tuo atveju, jei negauna šalpos pensijos. Patvirtino, kad neginčija fakto, kad pareiškėja prižiūrėjo savo motiną, tačiau nurodė, kad yra komisijos išduotas invalidumo pažymėjimas, kur nurodoma, jog suteikiama grupė dėl bendrų ligų, tačiau nėra nurodyta, kad tai visiškos negalios invalidas, dėl ko netenkina įstatymo nuostatos, kad prižiūrėjo visiškos negalios invalidą. Medicinos įstaiga nustatė, kad O. K. reikalinga specialioji nuolatinės priežiūros pagalba, bet tai ne tas pats, kas nuolatinės slaugos pagalba, o lengvesnė priežiūra. Buvo minėta, kad socialinės paramos skyrius domėjosi ir tikrino, ar pareiškėja prižiūri/slaugo savo motiną, bet ši institucija negali nustatyti, ar reikalinga slauga, ar ne. Prašo netenkinti pareiškimo ir jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina tai, kad teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Prašymus nagrinėti teisme galima tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba ne teismo tvarka negali atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 12 p. nustato, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami, ir asmenys, kurie nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 2 d. nurodo, kad šio straipsnio 1 dalies 7 punkte, taip pat 10–12 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 12 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.

Iš pateiktų dokumentų matosi, kad M. V. motinai, O. K. 2004-06-03 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos invalidumo pažymėjimu Nr. 087497 nustatyta pirma invalidumo grupė (neterminuotai), o nuo 2006-10-16 iki 2008-10-31 bei nuo 2008-11-25 iki 2014-11-25 nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, bet ne nuolatinės slaugos poreikiai.

2004-04-30 galiojusio Pensijų įstatymo (2004-04-27 redakcija) 2 str. 1 d. 14 punkte nurodoma, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą. Nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti aukščiau minėto straipsnio pirmosios dalies 14 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos. Ši straipsnio redakcija galiojo iki 2005-06-30. Pensijų įstatymo nauja redakcija (Žin., 2005, Nr. 71-2555) nuo 2005-07-01 nustatė, kad pagal šio įstatymo 2 str. 1 d. 12 punktą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-03-01 įsakymu Nr. 22 (Žin., 2000, Nr. 23-600), galiojusiu iki 2005-09-11, kuriuo buvo patvirtinti ,,Asmens slaugančio visiškos negalios invalidą, draudimo valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai tvarka”. Šios tvarkos 3.2 punktas nurodė, kad visiškos negalios invalidas - tai bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam ir kuris Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimu pripažintas visiškos negalios 1 grupės invalidu. Šio įsakymo 3.1. punktas nurodė, kad asmuo, slaugantis visiškos negalios invalidą - vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju ar rūpintoju ir slaugantis namuose visiškos negalios invalidą. Minėtas Įsakymas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-09-07 įsakymu Nr. Al-245 neteko galios (Žin., 2005, Nr. l10-4037), o 2005-09-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-331 buvo patvirtintas ,,Asmens, slaugančio neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba visiškos negalios invalidą, valstybinio socialinio pensijų draudimo tvarkos aprašas" (Žin., 2005, Nr.109-3995), galiojęs iki 2011-07-10. Šio aprašo 5 punktas nurodė, kad draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai valstybės lėšomis nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį, taip pat vienas iš tėvų, globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Ši tvarka galiojo iki 2011-07-10. 2011-07-05 Fondo valdybos direktoriaus įsakymu Nr.V-269 buvo patvirtintas ,,Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašas", kurio teiginiai dėl draudimo valstybės lėšomis asmenų, kurie slaugo neįgalius asmenis, tvarkos, analogiški ankstesniesiems. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008-11-13 įsakymu Nr.V-543 patvirtinto "Asmenų, slaugančių neįgalų asmenį, valstybinio socialinio draudimo lėšomis, tvarkos apraše”, kuris įsigaliojo nuo 2008-01-01 (Žin., 2008, Nr.135-5289) 2.2 punkte buvo nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2007-12-31 asmenys, slaugę namuose neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba visiškos negalios invalidą, draudžiami valstybės lėšomis pagal atitinkamu metu galiojusius teisės aktus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ministro 2000-04-28 įsakymu Nr. 226/49 patvirtintos ,,Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos" (Žin., 2000, Nr.26-1011) (redakcija galiojusi nuo 2004-04-01) 12 punkte buvo nurodyta, kad invalidumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Invalidumas skirstomas į tris grupes: pirmą, antrą, trečią(I, II, III). Šios tvarkos 14 p. teigė, jog visiškos negalios invalidas - tai bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam. Taip pat minėtos tvarkos 27 punktas nurodė, kad visiška negalia yra sunkiausias pirmos grupės invalidumas, kai asmuo dėl savo organizmo būklės, nepaisant reabilitacijos priemonių, visiškai negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu (orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškas), kai jam reikalinga nuolatinė kitų žmonių slauga. Akivaizdu, kad pirmos grupės invalidas ir visiškos negalios invalidas yra dvi skirtingos sąvokos.

Pareiškėjos M. V. motina O. K. 2004-06-03 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) pripažinta pirmos grupės invalide, bet ne visiškos negalios pirmos grupės invalide, o nuo 2006-10-16 iki 2008-10-31 bei nuo 2008-11-25 iki 2014-11-25 jai buvo nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, o ne nuolatinės slaugos poreikiai.

Pagal LR CK 3.279 straipsnio 1 dalį, veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. Kreiptis į teismą dėl rūpybos nustatymo veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, gali pats asmuo, arba globos (rūpybos) institucija. Pareiškėja M. V. nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja.

Tik 2011-03-23 M. V. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl O. K. pripažinimo neveiksnia. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo Kęstučio Lukošiūno 2011-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-465-308/2011 buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė dėl O. K. psichinės sveikatos būklės nustatymo. Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta 2011-05-27. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK 215/2011 buvo pateikti atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus. 2011-08-28 O. K. mirus, civilinė byla Nr. 2-465-308/2011 pagal M. V. pareiškimą dėl neveiksnumo nustatymo O. K., nutraukta, mirus suinteresuotam asmeniui O. K..

Konstatuotina, kad esminės sąlygos, suteikiančios teisę asmeniui būti apdraustam valstybės lėšomis, kai jis slaugo neįgalų asmenį, yra: 1. Neįgalus asmuo turi būti visiškos negalios invalidu, pripažintu tokiu iki 2005-07-01 arba asmeniu, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2. Asmuo, slaugantis visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005-07-01 arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, turi būti nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju.

Taigi, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės daro išvadą, kad įstatymai numatė ir numato asmenų, draudžiamų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis tvarką, tačiau pareiškėja pagal įstatymus neatitiko reikalaujamų sąlygų ir negalėjo būti drausta šiuo draudimu, nors faktiškai ir prižiūrėjo savo motiną. Kadangi pareiškėja M. V. neatitiko sąlygų, kuriomis esant būtų galima ją drausti privalomuoju pensijų draudimu, tai toks laikotarpis negali būti prilygintas valstybinio socialinio draudimo stažui, atitinkamai jis neturi įtakos senatvės pensijos skaičiavimui. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas

n u s prendžia:

M. V. pareiškimą, dėl juridinio fakto - darbo stažo pensijai gauti nustatymo, atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silvana Girdenienė