Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią E. P. jos mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią E. P. jo mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu; priteisti iš E. P. išlaikymą jos mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; išlaikymą priteisti nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos; išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš E. P. išlaikymą jo mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; išlaikymą priteisti nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos; išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš E. P., jos mažamečiui sūnui D. P. susidariusį 664,50 Eur dydžio neteikto išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš E. P. jo mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu susidariusį 1 329,00 Eur dydžio neteikto išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti mažamečio D. P. laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje.

2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovai E. P. ir E. P. yra mažamečio D. P. tėvai. Atsakovė turi dar vieną mažametį sūnų N. Č., kurio biologinis tėvas yra kitas asmuo. Atsakovų šeimai nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau - Centras) šeimai taikomas šeimos atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Pažymėtina, kad iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai buvo vykdomas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre, kadangi atsakovė tuo metu su pirmagimiu sūnumi N. Č. gyveno VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“. Vėliau atsakovė susilaukė mažamečio sūnaus D. P., su atsakovu sudarė santuoką įkalinimo įstaigoje. Atsakovė grįžo gyventi į Mažeikių miestą su abiem mažamečiais vaikais, kadangi jos šeimai buvo paskirtas socialinis būstas, atsakovas ir toliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsakovei persikėlus gyventi į Mažeikių miestą, šeimos atvejo vadybos procesas pradėtas Centre, paskirtas atvejo vadybininkas. Atvejo vadybininkas atlikęs pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą, nustatė, kad išryškėjo šios rizikos: tėvystės įgūdžiai bei vaiko ugdymosi ir socializacija - mama nesupranta socializacijos reikšmės, vaikas nelanko ugdymo įstaigos, o namuose vaikui neskiriamas dėmesys jo ugdymuisi, silpni motinos tėvystės įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės šeimai paskirtos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas, paskirtas socialinis darbuotojas bei individualios priežiūros darbuotojas. Atsakovas 2024 m. sausio 23 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno kartu su atsakove. Centro pateikta informacija atsakovų šeimoje stebimi prasti tėvystės įgūdžiai, tėvai negeba vaikams užtikrinti asmens higienos, stebimas švaros trūkumas jų gyvenamojoje aplinkoje. Apsilankymų šeimoje metu pastebėta, kad šeimoje augantys vaikai dažnai nenuprausti, nepakeistomis sauskelnėmis, namuose trūksta tvarkos ir švaros. Kiekvieno apsilankymo šeimoje metu tėvams buvo ugdomi: asmens higienos, savitvarkos, kasdieniai, maisto gaminimo įgūdžiai. Taip pat ugdytas šeimos finansinis raštingumas dėl tinkamo pinigų panaudojimo, skolos mažinimo. Atsakovė ne kartą konsultuota dėl vaikam saugios aplinkos sudarymo, paaiškinta, kad negalima laikyti aštrių daiktų vaikams pasiekiamoje vietoje (peilių, žirklių, vinių). Atsakovams nuolatos būdavo priminama, kad jie turi užtikrinti vaikams saugią aplinką ir rūpintis vaikų priežiūra, higiena. Socialinis darbuotojas ar individualios priežiūros darbuotojas nuolatos padėdavo atsakovei tvarkytis buityje, numaudyti vaikus, nukirpti nagus, išvalyti vaikams ausis. Socialinė darbuotoja atsakovės vaikams organizuodavo dėvėtų rūbų labdarą, nes pasitaikydavo atvejų, kad vaikai aprengti su jų amžių neatitinkančiais rūbais. Socialinis darbuotojas sudarė ir aptarė su atsakove kasdieninių darbų sąrašą ir dienos planą. Atsakovei paaiškinta, kokius darbus ji turi atlikti kiekvieną dieną. Atsakovo buvo prašyta sutvarkyti namuose esančius netvarkingus elektros jungiklius, tačiau šis teisinosi, kad arba nėra pinigų, arba neturi tam laiko. Teigiamas pokytis šeimoje būdavo tol, kol šeimos namuose būdavo individualios priežiūros darbuotojas, tačiau jam išėjus ir atėjus kitą dieną pas atsakovus, situacija būdavo vis ta pati.

2.1. Didžiąją laiko dalį atsakovė su socialinės darbuotojos ir individualios priežiūros darbuotojos pagalba stengdavosi rūpintis vaikais, kadangi atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje. Grįžus atsakovui iš įkalinimo įstaigos situacija šeimoje nepasikeitė, namuose ir toliau išlikdavo ta pati netvarka, vaikų higienos nepriežiūra, pinigų stoka, ėmė didėti įsiskolinimas už šeimos būsto komunalinius mokesčius. Atsakovas teikdavo, kad jis dirba pagal individualią veiklą ir jo mėnesinės pajamos siekia 1 300,00 Eur, tačiau šeima ir toliau patyrė nepriteklių. Socialines paslaugas teikiantys specialistai pastebėjo, jog tol, kol atsakovė gyveno viena pati su abiem mažamečiais vaikais, atsakovui esant įkalinimo įstaigoje, ji su socialinio darbuotojo pagalba gebėjo susitaupyti lėšų ir neturėjo įsiskolinimo už komunalinius mokesčius. Grįžus atsakovui iš įkalinimo įstaigos, situacija kardinaliai pasikeitė, kada atsakovas ėmė rūpintis atsakovės gaunamomis išmokomis, dėl ko ėmė susidaryti skolos. Atsakovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos nedėjo pastangų savo sutuoktinei padėti tvarkytis su vaikais ir buityje, šeimos namuose ėmė lankytis pašaliniai asmenys (iš įkalinimo įstaigos grįžęs atsakovo draugas). Atsakovų šeimai buvo paskirta individualios priežiūros darbuotoja, kuri stengėsi stiprinti atsakovės gebėjimą savarankiškai rūpintis savo vaikais. Individualios priežiūros darbuotoja šeimoje lankėsi 5 kartus per savaitę. Į pagalbos teikimą intensyviai įsitraukė ir socialinė darbuotoja, kuri bendradarbiaudama su individualios priežiūros darbuotoja tarpininkaudavo dėl pagalbos teikimo šeimai. Individualios priežiūros darbuotoja pastebėjo, kad atsakovas yra visiškai nemotyvuotas keisti situacijos šeimoje, nededa pastangų dėl susidariusių skolų mažinimo, randa vis priežasčių dėl ko negali mokėti susidariusios skolos, nereagavo į individualios priežiūros darbuotojos rekomendacijas padėti atsakovei dėl vaikų priežiūros ar higienos, kad atsakovas namuose dažniausiai guli lovoje arba sėdi prie televizoriaus, ignoruoja individualios priežiūros darbuotoją. Šeimoje ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai dėl keliamo triukšmo, atsakovė ne kartą socialinei darbuotojai pasisakė, kad sutuoktinis namuose vartoja alkoholį.

2.2. Mažametis D. P. ir jo mažametis brolis N. Č. 2024 m. spalio 24 d. buvo paimti iš atsakovės šeimos ir nuo 2024 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos mero įsakymu, vaikams nustatyta laikinoji globa, vaikus apgyvendinant Centro budinčio globotojo šeimoje, Mažeikių rajone. Nepilnamečiai vaikai paimti iš atsakovų šeimos, kadangi Skyriuje iš socialines paslaugas atsakovų šeimai teikiančios įstaigos gautas pranešimas, jog atsakovai ir toliau negeba užtikrinti šeimoje augantiems vaikams saugios ir tinkamos aplinkos, vaikai patiria nepriežiūrą, vaikų tėvai nereaguoja į socialinio darbuotojo teikiamas rekomendacijas, užregistruotas kaip pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Buvo atliktas mažamečio D. P. vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad stebimas itin didžiulis tėvų aplaidumas jų mažamečių vaikų atžvilgiu, negebėjimas užtikrinti vaikams tinkamos sveikatos priežiūros, higienos, saugumo net su intensyvia specialistų priežiūra ir pagalba, priimtas sprendimas mažamečiui D. P. ir jo mažamečiui broliui nustatyti vaiko apsaugos poreikius, dėl ko vaikai buvo paimti iš šeimos ir kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo leisti paimti mažamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą. Teismui išdavus teismo leidimą paimti atsakovų šeimoje augantį mažametį D. P. bei jo mažametį brolį iš atsakovų, vaikams nustatyta laikinoji globa. Nustačius mažamečiui D. P. laikinąją globą ir toliau atsakovų šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, siekiant atsakovams padėti keisti savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus. Pirmiausia, atsakovų atžvilgiu buvo inicijuotas mobiliosios komandos (toliau - MK) pagalbos teikimas, pradžioje atsakovai sutiko priimti siūlomą pagalbą, derintas pirmasis specialistų susitikimas su atsakovais, kuris įvyko, tačiau susitikime dalyvavo tik atsakovė, atsakovas nedalyvavo. Po to dar keletą kartų buvo bandoma apsilankyti atsakovų gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovų nebuvo namuose, durų niekas neatidarė, į telefono skambučius neatsiliepė, siunčiamas sms žinutes ignoravo, atsižvelgiant į tai MK specialistų darbas buvo užbaigtas dėl to, kad nebuvo galimybės šeimai teikti intensyvią pagalbą.

2.3. Nuo pat paslaugų teikimo atsakovams Mažeikių mieste pradžios pagalbos šeimai plane buvo numatytos šios pagalbos priemonės: socialinio darbuotojo ir individualios priežiūros darbuotojo pagalba šeimai; atsakovams išklausyti pozityvios tėvystės mokymus; atsakovui registruotis pas priklausomybių konsultantą konsultacijoms; atsakovei lankytis pas psichiatrą ir psichologą; ugdyti atsakovų finansinį raštingumą ir įpareigoti atsakovus mokėti susidariusį įsiskolinimą dėl socialinio būsto nuomos ir komunalinių mokesčių; atsakovams rūpintis šeimoje augančių vaikų sveikata, priežiūra ir higiena; įsitvirtinti darbo rinkoje. Po vaikų paėmimo iš atsakovų šeimos, 2024 m. lapkričio 26 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, socialinė darbuotoja išsakė, kad situacija atsakovų šeimoje tik blogėjo, šeima ne visada priimdavo teikiamas rekomendacijas ar atkreipdavo dėmesį į teikiamas pastabas, ėmė ryškėti ypatingai atsakovo pasipriešinimas priimti siūloma pagalbą ir bendradarbiauti su specialistais. Atsakovė meluodavo, kad atsakovas jai padeda ir jiedu puikiai sutaria, atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos situacija šeimoje vis prastėjo, ėmė augti skolos. Kiekvieno apsilankymo metu buvo ugdomi šeimos socialiniai ir kasdieniniai įgūdžiai dėl tvarkos, švaros, vaikų higienos, maisto gaminimo įgūdžiai, tačiau pokyčiai šeimoje būdavo tol, kol namuose būdavo socialinis darbuotojas arba individualios priežiūros darbuotojas. Po vaikų išėmimo iš šeimos, atsakovai atsisakė toliau lankyti pozityvios tėvystės mokymus, teigdami, kad vaikai paimti iš šeimos, todėl tokių mokymų jiems nebereikia, socialinio darbuotojo pagalba užsiregistravo minėtuose mokymuose ir juose du kartus sudalyvavo, tačiau jau prieš mokymų pradžią buvo nusiteikę neigiamai, teigdami, kad mokymai neįdomūs. Atsakovas buvo raginamas registruotis ir apsilankyti pas priklausomybių konsultantą, tačiau atsakovas to neįgyvendino, teigdamas, kad nesiregistruos, nes tam nemato poreikio. Atsakovai skatinti mokėti susidariusias skolas ne tik už socialinį būstą, komunalinius mokesčius, tačiau ir už mažamečio Deimanto lankomo darželio suteiktas paslaugas. Po vaikų išėmimo iš šeimos atsakovai su pagalbą teikiančiais specialistais ėmė kalbėti nepagarbiai, vartoti necenzūrinius žodžius, buvo pikti, nepatenkinti, kaltino aplinkinius dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Atsakovams pasiūlyta psichologo pagalba, tačiau abu tokios pagalbos atsisakė. Atsakovams padėta Globos centre parašyti prašymą dėl jų susitikimų organizavimo su vaikais, numatyta, kad susitikimai vyks kiekvieną pirmadienį. Tokie susitikimai vyko, susitikimuose dalyvavę specialistai pastebėjo, kad atsakovai geba susitikimų metu bendrauti su vaikais, tačiau pastebima, kad tėvams trūksta tėvystės įgūdžių. Socialinė darbuotoja pažymėjo, jog stebima atsakovės nuotaikų kaita, kartais moteris atrodo rami, kartais šaukia ant darbuotojų ir juos kaltina.

2.4. 2025 m. gegužės 30 d. vyko atsakovų šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu paaiškėjo, kad situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė. Atsakovas ankstesnio atvejo vadybos posėdžio metu teigė, kad jis specialistų pagalbą priims ir vykdys paskirtas pagalbos priemones, tačiau atsakovas ir toliau išliko nusišalinęs nuo susiklosčiusios šeimos situacijos, pagalbos plane numatytų įpareigojimų nevykdė. Atsakovė išliko pasyvi, moteriai būdavo dažna nuotaikų kaita, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, psichiatro paskirtas medikamentinis gydymas. Atsakovai ir toliau nedalyvavo paskirtuose pozityvios tėvystės mokymuose, su socialine darbuotoja bendravo nepagarbiai, nemandagiai, išreikšdavo nepasitenkinimą, kad socialinė darbuotoja lankosi jų šeimoje, telefoninio pokalbio metu padėdavo ragelį, kaltino socialinę darbuotoją, kad vaikai apgyvendinti pas globėją. Atsakovai ir toliau nedengė susidariusių skolų, šeima dėl susidariusių įsiskolinimų privalėjo išsikraustyti iš socialinio būsto ir liko be gyvenamojo būsto. Susidariusi skola siekia 1 684,56 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. pavasario atsakovas vėl buvo įkalinimo įstaigoje, kurioje atliko 3 mėn. paskirtą bausmę dėl įvykdytos vagystės. Atsakovei likus be gyvenamojo būsto pasiūlyta socialinei darbuotojai tarpininkaujant kreiptis į Mažeikių nakvynės namus, tačiau moteris atsakė. Atsakovui vienas iš įpareigojimų buvo išlaikyti blaivybę, registruotis dėl nebaigtų konsultacijų pas priklausomybių konsultantą, tačiau atsakovas dalyvavo vienoje priklausomybių konsultanto konsultacijos, į tolimesnes tokias konsultacijas nėjo, motyvuodamas užimtumu darbe. Pažymėtina, kad atvejo vadybos posėdyje dalyvavęs priklausomybių konsultantas, turėjęs konsultaciją su atsakovu, išsakė, kad galimai atsakovas turi priklausomybę, tačiau jis tai neigia ir nesudaro galimybės specialistams geriau to įsivertinti, kad atsakovas pas jį atėjo tik tam, kad ateiti, pas atsakovą nestebima jokia motyvacija šiuo klausimu. Atsakovei buvo siūlyta lankyti dienos centrą Psichinės sveikatos centre, organizacijoje Caritas, Mažeikių neįgaliųjų socialines dirbtuves, pasiūlyta ir asistento pagalba, siūlyta apsilankyti pas šeimos gydytoją pasitikrinti sveikatą, pasidaryti kraujo tyrimus, apsilankyti pas ginekologą, tačiau siūlomų rekomendacijų atsakovė atsisakė. Moteris konsultuota ir dėl rūkymo daromos žalos.

2.5. Nuo laikinosios globos nustatymo mažamečiui D. P. ir jo broliui, atsakovams buvo sudarytos galimybės bendrauti su savo mažamečiais vaikais, dėl ko buvo nustatyta, kad atsakovai kiekvienos savaitės pirmadienį turi susitikimus su vaikais Globos centre. Vadovaujantis Globos centro globos koordinatorės pateikta informacija, nuo laikinosios globos nustatymo dienos iki 2025 m. gegužės 30 d., iš viso buvo organizuoti 23 tėvų ir vaikų susitikimai, tačiau iš jų įvyko tik 5 susitikimai, 5 susitikimai neįvyko dėl tėvų neatvykimo, pasitaikydavo atvejų, kada atsakovai apie savo neatvykimą darbuotojų neinformuodavo, 13 susitikimų neįvyko dėl vaikų ligos, 1 susitikimas neįvyko dėl globėjos užimtumo. Nuo 2025 m. kovo 17 d. į susitikimus su vaikais atvykdavo tik atsakovė, kadangi atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje. Susitikimų metu atsakovai vaikams atnešdavo skanumynų, susitikimų metu tėvai žaisdavo su vaikais, kartu piešdavo, atsakovė mokydavo vaikus spalvas, raides, domėdavosi kaip vaikams sekasi ugdymo įstaigoje. Atsakovas tokių susitikimų metu labiau būdavo stebėtojas. Vieną sykį teko nutraukti motinos ir vaikų susitikimą, nes mažametis sūnus Neilas pradėjo mėtyti daiktus, nebeklausyti, o mamai nepavyko susitvarkyti su vaiko elgesiu. Atsisveikinimo metu vaikai neverkdavo, atsakovė jautriai sureaguodavo, jei vaikai jos nepavadindavo mama, socialinei darbuotojai atsakovė išsakė, kad vaikai yra prieš ją nuteikinėjami, nes sūnus Deimantas jos nevadina mama, o mama vadina globėją.

2.6. Atsakovė socialinei darbuotojai buvo prasitarusi, kad jai teko kviesti policijos pareigūnus atsakovui, nes šis smurtavo prieš ją, tačiau atvykę policijos pareigūnai neskyrė smurto artimoje aplinkoje orderio, nes atsakovas su tuo metu kartu esančiu draugu, policijos pareigūnams pasakė, kad atsakovė viską išsigalvoja. Atsakovę policijos pareigūnai įspėjo, kad dėl melagingų iškvietimų ji gali gauti baudą. Po šio įvykio su atsakove susisiekė specializuotos kompleksinės pagalbos specialistė, tačiau moteris pagalbos atsisakė. Atsakovė taip pat buvo raginama lankytis pas psichiatrą ir pas psichologą, pas psichiatrą apsilankė, jai paskyrė medikamentus, iš pradžių teigė, kad juos vartoja, tačiau vėliau prisipažino, kad melavo. Pas psichologą atsakovė užsiregistravo, keletą kartų į paskirtą vizitą nenuvyko, tačiau vienoje psichologo konsultacijoje apsilankė. Atsakovė socialinei darbuotojai pasisakė, kad ji blogai miega, verkia, būna, kad namuose jai vaidenasi, kad kažkas stovi prie durų, kad pergyvena, jog negrąžinus jai vaikų, ji praras socialinį būstą. Dėl tokios moters būsenos, moteris buvo užregistruotą pas psichiatrą, numatytą dieną moteris socialinės darbuotojos palydėta pas psichiatrą, kuriam paaiškinta moters savijauta, dažna nuotaikų kaita, savižalos požymiai. Psichiatras atsakovei išrašė vartoti medikamentus, kuriuos liepė vartoti ryte ir vakare, pasiūlė atsakovei užsiimti kokia nors veikla, atsakovė sakė, jog paskirtų medikamentų neįsigijo ir neketina įsigyti bei juos vartoti.

2.7. Atsižvelgiant į 2025 m. gegužės 30 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu aptartą šeimos situaciją, posėdyje dalyvavę specialistai priėmė sprendimą, kad situacija šeimoje nekintanti, dėl ko tikslinga teikti motyvuotą siūlymą dėl tėvų valdžios ribojimo mažamečio D. P. atžvilgiu. 2025 m. liepos 2 d. atsakovams atvejo vadybos procesas užbaigtas ir nutrauktas socialinių priežiūrų paslaugų teikimas šeimai Mažeikių rajone, kadangi atsakovai netekę socialinio būsto Mažeikių mieste nuo minėtos datos išsikraustė į Šiaulių rajoną, atvejo vadybos procesas atsakovų šeimai inicijuotas ir pradėtos teikti socialinės priežiūros paslaugos Šiaulių rajone. Atsakovai negebėjo tinkamai auginti, prižiūrėti, auklėti mažametį sūnų D. P., negebėjo jam užtikrinti saugios aplinkos. Atsakovų šeimai nuolatos buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba, intensyviai dirbo paskirtas atvejo vadybininkas, socialinė darbuotoja, individualios priežiūros darbuotoja, tačiau teikta specialistų pagalba teigiamų rezultatų nedavė. Atsakovai geranoriškai nepriėmė siūlomos pagalbos, neatsižvelgė į siūlomas rekomendacijas, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, jo sveikatą, higieną, saugią aplinką, dėl ko buvo imtasi drastiškiausia priemonė - vaiko paėmimas iš šeimos. Net paėmus vaikus iš šeimos atsakovai nepadarė išvadų, nesuvokė esamos situacijos ir teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko. Atsakovai ir toliau nepriėmė siūlomos pagalbos, visame kame įžvelgė kitų asmenų, tik ne savo, kaltę dėl vaiko išėmimo iš šeimos, deklaruodavo, kad vykdys pagalbos plane numatytas priemones, tačiau realių veiksmų neatlikdavo.

2.8. Atsakovei nustatytas lengvas protinis atsilikimas (diag. F70.1), reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ir gydymo, skirtas medikamentinis gydymas. Atsakovė piktybiškai nevykdo gydytojo psichiatro paskirtų rekomendacijų, tokių kaip medikamentinių preparatų vartojimas, teigia, kad jai toks gydymas nereikalingas, nors jos emocinė būsena pastaruoju metu kelianti nerimą. Skyriaus vertinimu atsakovės neatsakingas elgesys, nenoras pripažinti, kad dėl jai nustatytos diagnozės šiuo metu medikamentinis gydymas vis dėl to yra reikalingas, taip pat visos kitos specialistų siūlomos pagalbos atsisakymas galėtų būti traktuojamas kaip piktybiškas elgesys, tokiu būdu nusišalinant nuo motinos pareigos siekti teigiamų pokyčių savo mažamečio sūnaus atžvilgiu. Skyriaus vertinimu, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovei ir nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jai turėtų būti taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, kadangi dėl jos nenoro priimti siūlomą pagalbą, nenoro keisti situacijos, ji nusišalino nuo savo kaip motinos pareigų mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu. Atsakovas nepadarė jokių reikšmingų ir teigiamų žingsnių, kad jo mažametis sūnus būtų gražintas tėvų globai. Atsakovo kategoriškas nusistatymas specialistų atžvilgiu galimai galėjo turėti įtakos ir atsakovės tokiam elgesiui ir pagalbos atsisakymui. Toks abiejų tėvų piktybinis elgesys turėtų būti pripažįstamas, kaip darantis žalingą įtaką vaikui bei pripažintinas nesirūpinimu savo vaiku. Pastarasis pusmetis nuo laikinosios globos nustatymo mažamečiui D. P. parodė, kad mažai tikėtina, kad susiklosčiusi situacija ateityje pasikeis. Atsižvelgiant į tai, Skyrius teismo prašo abiejų tėvų atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jų mažamečio sūnaus D. P. atžvilgiu.

2.9. Atsakovė turi du mažamečius vaikus - D. P. ir N. Č., atsakovei nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis, moteris nedirba, gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, kurios dydis siekia 431,52 Eur, nuo 2025 m. balandžio 2 d. registruota užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, jai nustatyta 30 proc. dalyvumo lygį, iš atsakovės prašo priteisti 100,00 Eur dydžio išlaikymą mažamečiui sūnui D. P.. Atsakovas turi tik vieną išlaikytiną nepilnametį vaiką - D. P., atsakovui dalyvumo lygis nenustatytas, nuo 2025 m. liepos 2 d. vykdantis individualią veiklą, socialinių išmokų negaunantis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, vykdantis individualią veiklą ir siekiantis iš to gauti pajamų, turintis tik vieną išlaikytiną vaiką, iš jo prašo priteisti 200,00 Eur dydžio išlaikymą jo mažamečiui sūnui D. P.. Atsakovai nuo laikinosios rūpybos nustatymo pradžios neteikė jokio išlaikymo sūnui, todėl prievolė atsakovams teikti vaikui išlaikymą atsirado nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2025 m. liepos 11 d. Išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį atsakovei sudaro 664,50 Eur (skaičiuojant po 100 Eur; 32,25 Eur už 2024 m. gruodžio mėn., 600,00 Eur už 2025 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn., 32,25 Eur už 2025 m. liepos mėn.). Išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį atsakovui sudaro 1 329,00 Eur (skaičiuojant po 200 Eur; 64,50 Eur už 2024 m. gruodžio mėn., 1 200 Eur už 2025 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn., 64,50 Eur už 2025 m. liepos mėn.).

2.10. 2024 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M1-643 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo, laikinojo rūpintojo skyrimo, priežiūros vietos nurodymo ir išmokėjų mokėjimo" mažamečiui D. P. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Centras, laikinosios priežiūros vieta nustatyta Centro budinčio globotojo šeimoje Mažeikių rajone. Mažamečiui D. P. Centro budinčio globotojo šeimoje yra sudarytos jo amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygas, mažametis jau ten gyvena nuo laikinosios globos pradžios, yra užmezgęs itin artimą ir stiprų ryšį su budinčia globotoja. Atsižvelgiant į tai, prašo mažamečio gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo palikti Centro budinčio globotojo šeimoje.