Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Renatai Staniulienei, nuteistajam E. Č., gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl 2008 m. vasario 05 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta E. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., paskiriant jam bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. Č. teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. už tai, kad jis 2006-05-27 apie 18val., bendrininkaudamas su A. B. (jo atžvilgiu byla nutraukta dėl mirties), Kaune, Prieplaukos krantinėje, prie Santakos stadiono, kuris grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiųjų D. K., G. J. A., P. Č., K. B., T. U. atžvilgiu ir reikalavo atiduoti pinigus ir mobilius telefonus, o E. Č. pagrasino šaunamuoju ginklu, ir abu pagrobė nukentėjusiam D. K. priklausantį MRT „S. E. T681“ 70 Lt vertės, G.J. A. priklausantį MRT „Nokia 3310“ 40 Lt vertės, bei P. Č. priklausančius 5 Lt.

Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-05 nuosprendžiu dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino surinktus byloje įrodymus, padarė neteisingas išvadas ir prašo nuosprendį pakeisti, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 22str.ld. 180str.3d., bei taikyti BK 62str. ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas, nes pagrobtu iš nukentėjusiųjų turtu jis neturėjo galimybės naudotis, po nusikaltimo buvo iškarto sulaikytas ir todėl nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Perkvalifikavus jo veiką kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą yra pagrindas taikyti BK 62 str.3d. nuostatas. Taip pat apelianto nuomone BK 62str. jo atžvilgiu turi būti taikomas, atsižvelgiant, kad jis išlaiko neįgalią senelę V.G. M., anksčiau nebuvo teistas, iki sėmimo dirbo, yra atskomybę švelninančių aplinkybių, atlyginta žala.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai E. Č. pripažino kaltu padarius 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistasis savo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką neginčija.Apelianto argumentai dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nepagrįsti ir atmestini. Iš nukentėjusiųjų D. K., P. Č., G.J. A. K. B. parodymų seka, kad po grasinimo ginklu, bei panaudoti smurtą jie atidavė nuteistajam ir su juo kartu veikusiam kitam asmeniui savo daiktus, o šie jų daiktus paėmė, tai yra juos užvaldė. Liudytojais apklausti apsaugos darbuotojai K. J. ir A. M. taip pat parodė, kad atvykus į įvykio vietą nuteistasis ir jo bendrininkas juos sulaikant mėgino pabėgti ir bėgdami išmetė mobilaus ryšio telefoną. Nuteistasis duodamas paaiškinimus teisme taip pat nurodė, kad jo bendrininkas iš nukentėjusiųjų paėmė pinigus, o pagrobtus telefonus jie sugražino jau vėliau, po sulaikymo. Tad atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis kartu su bendrininku užvaldė nukentėjusiųjų turtą, įgijo galimybę jį neteisėtai valdyti, jį pagrobti jiems niekas nesutrukdė, ir tik vėliau (nors ir po trumpo laiko tarpo), atvykus apsaugos darbuotojams, mėginant pabėgti iš nusikaltimo vietos šį turtą išmetė. Tokie nuteistojo ir jo bendrininko veiksmai kaip pagrobto daikto išmetimas (negrąžinant savininkui) pirmos instancijos teismo teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad E. Č. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, kurį darant jis panaudojo pistoletą, kuris priskiriamas šaunamiesiems ginklams. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, ir toks bausmės paskyrimas teisingumo principui neprieštarauja.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Į šias aplinkybes skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė, ir paskyrė baudžiamojo įstatymo (BK 180str.3d.) sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybių duodančių pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62str. nuostatas, nėra. Iš paties nuteistojo paaiškinimo pirmos instancijos teismo posėdyje matyti, kad jis tik padeda savo neįgaliai močiutei, ją lanko, tačiau nėra asmuo, kuris ją išlaikytų, be to ir be nuteistojo yra asmenys (dukra, sūnus) , kurie gali prižiūrėti savo motiną, šiuo atveju nuteistojo močiutę. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė minėtų įstatymo nuostatų ir neskyrė nuteistajam švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, todėl pirmos instancijos teismas skyrė bausmę, nepažeidęs Leituvos Respublikos BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia, tad ir apelianto motyvai yra atmestini.

Aukščiau aptartos ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra teisingos, todėl nuosprendis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.