Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-06-03 · Byla Nr. A2.11.-1583-144/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-03
Bylos Nr.
A2.11.-1583-144/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01193-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Pažeidėjas
I. B.
Advokatai
Deividas Ivanauskas
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11 -1583-144/2016Proceso Nr. 4-06-3-01193-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.12.18.; 2.14.3. (S)
Registro objekto Nr. ROIK: 16056174366KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn traukiamam asmeniui I. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Deividui Ivanauskui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos atstovei R. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalį, 214¹⁰ straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad pagal 2016-03-04 pavedimą atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) patikrinimą Nr. 04/12-1-12-2210, 2016-03-04 apie 12 val. 25 min. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. A. ir vyresnioji tyrėja R. K. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įmonės veiklos vietą minėti FNTT pareigūnai prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. B., gim. (duomenys neskelbtini), parodė savo tarnybinius pažymėjimus, bei paaiškino, kad pagal 2016-03-04 pavedimą atlikti patikrinimą bus atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, kurio tikslas įstatymų ir norminių aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevenciją nuostatų laikymasis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. pradėjo šaukti, kad niekas neturi teisės įeiti įjos kabinetą, reikalavo pateikti „arešto“ orderį ir atsisakė įleisti FNTT pareigūnus į įmonės veiklos vykdymo vietą. Vyr. tyrėjas D. A. I. B. dar kartą paaiškino, kad bus atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, bei pareikalavo įleisti į įmonės veiklos vykdymo vietą. I. B. kategoriškai su tuo nesutiko ir pradėjo stumti vyriausiąjį tyrėją D. A. nuo durų, jėga bandė uždaryti duris ir neįleisti pareigūno į vidų. Į daugybinius pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus savo veiksmus, bei vykdyti pareigūnų reikalavimus I. B. nereagavo. Pareigūnams patekus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietą, I. B. toliau reikalavo pateikti „arešto“ orderį, atsisakė pateikti patikrinimui reikalingus dokumentus. Tęsiant patikrinimą I. B. vyriausiąjį tyrėją D. A. ne mažiau kaip 3 kartus pavadino „asilu“, grasino, kad jis bus atleistas iš darbo. Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. nevykdė teisėtų FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVTS vyriausiojo tyrėjo D. A. nurodymų (įleisti į įmonės patalpas atlikti patikrinimo, stūmė vyr. tyrėją D. A. nuo durų, jėga bandė uždaryti duris, nenutraukė savo neteisėtų veiksmų D. A. pareikalavus), taip pat įžeidė vyr. tyrėjo D. A. garbę ir orumą (jį ne mažiau kaip 3 kartus pavadindama „(duomenys neskelbtini)“) ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Tęsiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatyta, kad I. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonės teikiančios buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 4 punkte, direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalies l punktą, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktą, privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B.: 1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai) apie: a) kliento vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; b) įtartinų piniginių operacijų ir sandorių; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB „(duomenys neskelbtini)” prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ir turto kilmę, kitus papildomus duomenis; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. neparengė vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka joje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat nenustatė žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos ir vidaus tvarkos, reglamentuojančia klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT), 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-55 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelia pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ nurodytos informacijos saugojimu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams bei sumažintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys neužtikrino, kad šios įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 4) Nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 4, 7 dalis, 19 straipsnio l, 2 dalis; 2) 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-55 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 62 punkto, 68 punkto, 69 punkto, 70 punkto; 3) 2008-06-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 562 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1352 redakcija) patvirtintų piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 2 punkto ir šiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

Tęsiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama galutinio vartotojo licencijų, savo darbo vietoje esančiuose dvejose kompiuteriuose laikė ir naudojo komerciniais (naudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje) bei nekomerciniais tikslais šias programines įrangas: 1) Microsoft Office Enterprise 2007, produkto identifikatorius ( ID ) (duomenys neskelbtini); 2) Microsoft Windows 7, produkto ID (duomenys neskelbtini); 3) Microsoft Office Enterprise 2007, produkto ID (duomenys neskelbtini); 4)Microsoft Windows 7, produkto ID (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18d. Nr. VIII-I 185) 15 straipsnio 2 dalį, 73 straipsnį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁰ straipsnio 1dalyje.

Teismo posėdžio metu I. B. pripažino neturėjusi žurnalo, nurodė žinojusi įstatymo normas, tačiau per neatidumą nepasirūpino jų vedimu. Paaiškino, kad buvo užvedusi žurnalus, tačiau jų nepildė. Nesutiko, kad ji įžeidė pareigūnus ir priešinosi jiems. Nuo pradžių teigė, kad visus reikalingus dokumentus pateiks, kad kompiuteriai pirkti kartu su programine įranga. Nurodė, kad pareigūnai įsiveržę į ofisą, jai į veidą rodė ženkliukus. Ji prašė jų pateiki dokumentą, kokiu pagrindu ją tikrina, tačiau joks dokumentas nebuvo pateiktas. Nurodė, kad pareigūnas sugrienė ją už pečių, trenkė į sieną, ji prarado sąmonę. Kai ji norėjo paskambinti policijai, pareigūnas trenkė jai per ranką ir telefonas iškrito iš rankų. Visa tai matė darbuotoja iš gretimo ofiso. Paaiškino, kad ne viską atsimena, ji buvo įbauginta, nes pareigūnai elgėsi agresyviai, sakė jai: „sėdėk, kol neleidau atsistoti“. Tik vėliau pareigūnai jai parodė dokumentą, kurio pagrindu atliko patikrinimą ir tuomet ji pateikė visus prašomus dokumentus. Policijos pareigūnai ją informavo, kad byla bus nutraukta. Jos rankos buvo mėlynos, ji kreipėsi į medikus, tačiau nedarbingumo neprašė, nes nebuvo kam palikti darbus. Ji pareigūnų klausė, kodėl jie taip baisiai elgiatės. Kitą dieną ją iškvietė į apklausą, o grįžusi į ofisą rado išlaužtas duris. FNTT jai buvo pasakyta: „eik pas mūsų viršininką, gal ką rasi“. Per ilgus metus nėra tokių dalykų įvykę. Nurodė, kad būdama stresinėje situacijoje, gindamasi nuo psichologinio puolimo, gal ir galėjo pasakyti žodį „(duomenys neskelbtini)“. FNTT pareigūnai apsilankė kovo 4 d., apie 11.30 val., buvo du pareigūnai. Tuo momentu ji buvo savo ofise, sėdėjo prie stalo. Pareigūnai pasibeldė, ji atidarė duris, pareigūnas parodė pažymėjimą, A., jo kolegė nieko nekalbėjo. Ji paklausė, kas nutiko, paprašė pateikti dokumentą, bet pareigūnas ją iš karto ėmė stumti. Nesutinka su tuo, kad ji atsisakė pateikti dokumentus. Ji prašė pateikti kokį nors dokumentą, pagrindžiantį pareigūnų apsilankymą, tačiau vietoje to ją ėmė stumti, nuo ko ant jos kūno atsirado mėlynės ir tai patvirtina medicinos pažyma, kurioje pažymėta apie nubrozdinimus, be to, ji iš karto kreipėsi į medikus dėl galvos smegenų sukrėtimo. Dėl kompiuterio ir programų paaiškino, kad kompiuterį pirko iš savo klasioko, kuris jai pasiūlė nuolaidas. Jai buvo išrašyta sąskaita – faktūra. Jis surašė, kad kompiuteris yra su programa, o jai teigė, kad nebuvo suinstaliuota programa. Ji buvau įsitikinus, kad viskas legalu. Įmonė, iš kurios pirko „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja K. L. (Č.) paaiškino, kad dirbdama savo ofise išgirdo konfliktą šalia esančiame ofise. Konfliktą išgirdo prieš 112.00 val., kai ji ruošėsi eiti pietauti. Išgirdo konfliktą, išgirdo kaip kažkas nukrito, tačiau ji to nesureikšmino, išeidama pietauti pamatė garsiai kalbantį vyrą, kuris įėjo į gretimą ofisą ir uždarė duris, tačiau ji išgirdo I. B. sakant: „kokiu pagrindu, kodėl jūs mane stumdote“. Ji pamanė, kad I. B. reikia pagalbos, nuėjo iki kabineto, I. B. stovėjo su raudonomis rankomis, telefonas buvo numestas. Statutinis pareigūnas, kuris buvo be uniformos, prisitatė Statutiniu pareigūnu, rodė pažymėjimą į nosį, šalia stovėjusi moteris komentavo: „kokia nenormali“. I. B. sakė: „neturiu telefono, jis numestas, mane visą drasko, reikia paskambinti“. Pareigūnas sakė, kad jis viską filmuoja. Ji išvažiavo namo. Tuo metu, kai ji įėjo į tą kabinetą, smurto veiksmų nebuvo, negali pasakyti, ar pareigūnas buvo agresyviai nusiteikęs, bet jis rodė pažymėjimą prieš pat veidą. Mano, kad I. B. buvo labai išsigandusi. Kai ji atėjo į kabinetą visas pareigūno dėmesys buvo nukreiptas į ją. Ji negirdėjo, kad kas vadintų pareigūnus negražiais žodžiais, tačiau matė mėlynes ant I. B. rankų.

Teismo posėdžio metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos atstovas D. A. paaiškino, kad dirba vyriausiuoju tyrėju. Datos neatsimenu, kai buvo atliekamas patikrinimas, gavo nurodymą eiti su kolege R. K.. Nuvykus į įmonę, įvyko konfliktas. Direktorė nenorėjo įsileisti į patalpas. Vyko fizinis kontaktas. Po kurio laiko I. B. nurimo, pageidavo išsikviesti policiją dėl menamo ar galimo kūno sužalojimo. Po to buvo direktorės pareikalauta pateikti dokumentus, taip pat įsakymą, kiti norminiai aktai. Pateikti programinę įrangą, kuria naudojosi įmonėje, naudojamos įrangos įmonėje vartojimo licenciją. I. B. nepateikė, nes sakė, kad yra namuose. Siekiant išsaugoti duomenis, buvo paimti kompiuteriai, surašyti aktai. Po to atliktas pakartotinis patikrinimas, surašytas aktas dėl apžiūros, kad nustatyti programinę įrangą. Taip pat buvo surašytas aktas. Pradžioje ji buvo labai susijaudinusi, buvo bandoma išstumti pareigūnus iš kabineto. Kai atėjo, durys buvo užrakintos. Ji atrakino duris iš vidaus. Bandė paaiškinti, kad pareigūnai nori atlikti patikrinimą. I. B. bandė pareigūnus išstumti, jai nelabai pavyko dėl svorių skirtumo. Nurodė, kad jo veiksmai buvo adekvatūs, jis veikė norėdamas gintis. I. B. buvo paimta už rankos, kad laikyti ją per atstumą, kad nepadarytų kažkokios žalos. Buvo surašytas pareiškimas dėl pareigūnų veiksmų. Jis su kolege važiavo į Šiaurinį policijos komisariatą. Paaiškino, kad patekęs į patalpas, pateikė pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą. Kita moteris atėjo, kai veiksmai buvo šiek tiek aprimę. Įžeidžiantis žodis buvo. Jis mobiliu telefonu filmavo, kad turėtų įrodymą, kaip viskas vyko. Negalėjo paaiškinti, kodėl I. B. buvo nustatyti sužalojimai, kodėl ji kvietė policiją. Jis elgėsi ramiau, tik siekdamas išvengti pasekmių, todėl laikė ją už rankos.

Liudytojas E. T. parodė, kad pagal sąskaitą faktūrą į sumą įtrauktas atlyginimas už programavimo darbus. Tuo metu kompiuterius gamino patys. Pagamintus kompiuterius reikėjo patikrinti. Kai I. B. pirko kompiuterius, kompiuteryje neturėjo būti programų. Ji pirkdama įrangą galėjo manyti, kad programos yra legalios.

Nors I. B. teismo posėdžio metu pažeidimus pripažino iš dalies, tačiau išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad I. B. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-7), pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 8), tarnybiniais pranešimais (b. l. 9-11, 19, 21, patikrinimo aktais (b. l. 12-14, 29-30), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parnešimais (b. l. 15-16), PVM sąskaitomis faktūromis (b. l. 17, 25), dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu (b. l. 18), apskaitos asistentės licencijos sutartimi (b. l. 26), I. B. paaiškinimu (b. l. 27), I. B. prašymu (b. l. 28), E. T. paaiškinimu (b. l. 32) bei kita bylos medžiaga.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais pareigūno D. A. parodymais, kurie sutampa su jo tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 19). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromus pažeidimus ir juos nustatė, parodymais, jų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nes šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad D. A. pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį I. B., gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia ją melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu I. B. – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytojai E. T. ir K. L. – administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. pažįstami asmenys, K. L. matė dalį konflikto, yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai, todėl įvertinus jų parodymus, E. T. ir K. L. parodymai atmestini, o I. B. parodymus teismas vertina, kaip jos gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Išklausęs liudytojų parodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, institucijos atstovo parodymus, įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. B. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, jai skirtinos nuobaudos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgia administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad I. B., davė išsamius paaiškinimus dėl pažeidimų padarymo aplinkybių, dirba, vadovauja įmonei, be to, augina mažametį ir nepilnametį vaikus, informacijos apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant I. B. mažesnes nuobaudas nei ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalies, 214¹⁰ straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos (ATPK 30¹ straipsnis). Paskirtinos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, 172¹⁴ straipsnio 3 dalimi, 214¹⁰ straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

I. B. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti: - pagal - ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalį - vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, 1015 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų) dydžio baudą; - pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalį - vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą; - pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį - vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirti 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti griežčiausia apimant švelnesnes ir galutinę nuobaudą I. B. paskirti – penkių 1015 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16056174366, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė